Nors jau prieš kelerius metus aplinkos ministro sudaryta darbo grupė rekomendavo Dumpiuose nebeplanuoti nemalonius kvapus skleidžiančių įmonių plėtros, šiuo metu šioje teritorijoje ketinama įrengti nepavojingų atliekų ir antrinių žaliavų tvarkymo aikštelę.

Planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) vietą supa kitos įmonės, kurių skleidžiamais kvapais skundžiamasi jau ne vienerius metus.

Ją įrengti planuoja bendrovė „Eco Nord“ savo 2,3553 ha ploto sklype, esančiame greta Dumpių sąvartyno, „Klaipėdos vandens“ ir „Grigeo“ nuotekų valymo įrenginių bei „Brandos LT“.

Beje, tokiems „Eco Nord“ planams įrengti atliekų aikštelę visuomenininkai nesipriešina.

„Mes, aišku, žinome apie tai, kad aplinkos ministro 2018 m. rugsėjo 25 įsakymu darbo grupė pateikė pasiūlymus Aplinkos ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, kitoms valstybės institucijoms ir savivaldybėms. Klaipėdos miesto savivaldybei ir Klaipėdos rajono savivaldybei rekomenduota nebeplanuoti šioje teritorijoje įmonių plėtros, kurių veikloje gali kilti nemalonūs kvapai, turintys neigiamą poveikį visuomenės sveikatai. Tačiau „Eco Nord“ planuojama veikloje nemalonių kvapų neturėtų būti, tad ši rekomendacija kaip ir negalioja“, – teigė Šernų ir Ketvergių bendruomenės vadovė Rasa Kuzavienė.

Bendrovės „Eco Nord“ direktorius Linas Plienius teigė, jog Dumpių kaime nepavojingų atliekų tvarkymo veiklai vykdyti Aplinkos apsaugos agentūra taršos leidimą išdavė dar 2016 metų spalį. Šis leidimas suteikė teisę tvarkyti pelenų atliekas. Tačiau realios veiklos įmonė savo sklype nevykdė iki šiol.

Dabar jau yra parengta informacija atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo. Planuojama ūkinė veikla – nepavojingų atliekų ir antrinių žaliavų tvarkymo aikštelės plėtra.

Įmonė planuoja iš fizinių ir juridinių asmenų priimti plastiko, medienos, popieriaus, tekstilės, stiklo, pelenų, statybines ir kitas gamybines atliekas. „Mūsų tikslas yra sumažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekius. Todėl priimtas atliekas rūšiuosime ir paruošime antriniam naudojimui ar perdirbimui. Sąvartynas ir atliekų perdirbimas skiriasi kaip diena ir naktis. Pavyzdžiui, Vokietijoje į sąvartynus patenka tik 4-7 proc. atliekų, kurių jau tikrai nebeįmanoma perdirbti, o Lietuva yra paskutinė Europoje pagal šiuos rezultatus“, – dėstė L. Plienius.

Numatoma, kad sklype bus pastatytas 2200 kv. m ploto angaras, kuriame bus saugomos dulkėtumą galinčios sukelti atliekos.

„Skaičiau visą pateiktą informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo ir beveik niekas neužkliuvo. Svarbiausia, kad įmonė neketina priimti ir sandėliuoti bei perdirbti bioskaidžių atliekų, o tai reiškia, kad nemalonių kvapų nebus. Tiesa, gal kiek nerimą kelia lakieji pelenai, nes taip gali padidėti dulkėtumas. Tačiau jie planuoja ir angarą statyti, ir tų pelenų nedaug turėti. Mes Ketvergiuose turėjome „Hidrostatybą“, kurioje per metus buvo sandėliuojama 190 000 tonų statybinių atliekų. Tai dabartiniai įmonės ketinimai nėra jau tokie baisūs“, – kalbėjo R. Kuzavienė.

Šiuo metu „Eco Nord“ turimas taršos leidimas aikštelėje vienu metu leidžia laikyti per 81 tūkst. tonų atliekų.

Po planuojamos plėtros numatoma sumažinti didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti atliekų kiekį iki 74,6 tūkst. tonų.

2016 metais gauti taršos leidimą bendrovei „Eco Nord“ poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikti nereikėjo.

„Dabar girdėjau, jog Klaipėdos rajono savivaldybė pareikalavo, kad būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas, kad tik atrankos neužtenka“, – teigė R. Kuzavienė.

L. Plienius teigė, jog tokio reikalavimo raštu dar negavo, esą tai tik gandai.

„Bet jei reikės, darysime. Ir apie tolimesnius planus bei investicijas kalbėti dar labai sunku. Jei gyvenimas ir poveikio aplinkai vertinimas parodys, kad atliekų perdirbimo procesas turi būti dar uždaresnis, tai gal nutiks taip, kad nebeapsimokės investuoti ir ką nors daryti“, – svarstė L. Plienius.