„Psyche ir gamta“ – tai tarsi paroda-kelionė. Fizinė, mentalinė ir dvasinė viename. Tai paroda apie gamtą ir joje vaikščiojantį nerimą, apie klaidžiojančią „psyche“, kuri stebi, analizuoja, nori suprasti“, – taip savo tapybos parodą, kuri „Ramybės“ galerijoje Palangoje atidaroma šiandien, ketvirtadienį, 18 val. pristatys jaunosios kartos tapytoja Goda Lukaitė.

Antroji ciklo paroda

Vilniaus dailės akademijoje baigusi freskos – mozaikos magistrantūrą jaunosios vilnietė Goda Lukaitė nuo 2013-ųjų aktyviai dalyvauja parodose bei įvairiuose projektuose. Jaunojo tapytojo 2015 m. publikos prizo laimėtoja, viena iš Tapybos maršrutizatorių 2018-aisiais dalyvių, 2020m. kartu su Margiriu Buržinsku laimėjo „Vilnius Connect“ organizuojamą konkursą ir ištapiusi 50m. ilgo traukinio vagoną, ne vieną personalinę parodą surengusi menininkė sakė, jog pagrindiniai jos  kūrybos motyvai yra gamta, užmirštos, neužimtos vietos, erdvės, psichologinė tematika.

„Žodis „psichologija“ kilo iš graikiško žodžio „psiche“, reiškiančio „siela“. Gretinu šį taurų žodį su lietuvių kalboje vartojamu žargonu „psichas“. Mano paveiksluose, kuriuos eksponuoju parodoje „Psyche ir gamta“ II – pirmoji šio ciklo paroda buvo pristatyta šį pavasarį „Arkos“ galerijoje – tęsiu pradėtą temą apie „psichę“, klaidžiojančią žiūrovui sunkiai identifikuojamose erdvėse. Tačiau paveiksluose bei jų pavadinimuose yra paliktos užuominos į konkrečias vietas, patirtis ar būsenas, patirtas savęs pažinimo kelionės metu“, – pasakojo G. Lukaitė.

Plastiko brangenybės iš Baltijos

Be Godos Lukaitės parodos, „Ramybės“ galerijoje dar galima išvysti juvelyrės Urtės Šmitaitės bei tapytojos Simonos Žilėnaitės  parodas.

Jaunosios kartos juvelyrės U. Šmitaitės parodoje „Blastic Jewelry“ pristatomos plastiko brangenybės iš Baltijos jūros: menininkė savo darbuose sidabrą jungia su Lietuvos Baltijos pajūryje rastomis plastiko atliekomis.

U. Šmitaitei artimos šiuo metu viso pasaulio visuomenę jaudinančio ir neraminančios temos, ir tai atsispindi jos konceptualiose kolekcijose. Praėjusiais metais juvelyrei Lietuvos kultūros taryba iš Kultūros rėmimo fondo lėšų skyrė stipendiją juvelyrikos darbų kolekcijos, skirtos  konvencinės vartojimo kultūros kritikai bei visuomenės sąmoningumo skatinimui pasitelkiant juvelyrikos dizainą, koncepcijos ir prototipų kūrimui.

Šiemet, tęsdama pasirinktąją temą, U. Šmitaitė vystė juvelyrikos darbų kolekciją „New Baltic souvenir“. Taip gimė paroda „Blastic Jewelry“, kurią jau turėjo progos įvertinti ne tik „Ramybės“ galerijoe, bet ir galerijos „Vilnensis“ lankytojai.

Drobėse atskleidžia moters būsenas

Parodoje „Moteris – it smėlis. Vanduo ir gėlės. (Pasikartojimai)“ tapytoja S. Žilėnaitė vizualiai atskleidžia moters būsenas per rankų judesius, švelnius gestus. Darbuose persipina gamta bei žmogus, o audinių faktūros perpintos subtiliais augalų motyvais.

2010-aisiais baigusi Vilniaus dailės akademijos tapybos magistro studijas, nuo 2006 m. dalyvaujanti parodose Lietuvoje ir užsienyje, o nuo 2019 m. bendradarbiaujanti su italų galerija „Pramantha Arte“ dailininkė sakė per tapybą, per vaizdą nagrinėjanti moteriškumo temą, apraiškas, būsenas, „spalvas“, moters trapumą, per gamtą patiriamą santykį su savimi ir pasauliu. Jos kūriniuose moteriškumas atskleidžiamas plačia skale: nuo jautrumo, subtilumo, švelnumo – iki „laukinės“ moters.

„Pusė žmonijos yra moterys. Ir labai norisi, kad jos atsiskleistų, pilnai pajaustų, pažintų save, savo stiprybes, bei jautrias puses. Moteris – tai stichija, kurios nesuvaldysi, o ir nereikia. Grožėkimės jos buvimu“, – kviečia S. Žilėnaitė, teigianti, kad tapyba – tai kelionė į save, į nenutrūkstamą bei kasdienę metamorfozę.