P0

Ką pasakoja archyvas, Svarbu

Mokyklų direktoriai santykiavo ir su bendradarbėmis, ir su moksleivėmis (4)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2021-07-31


Pokariu Klaipėdoje pradėjusi kurtis sovietinė valdžia turėjo nemažai rūpesčių su švietimo sistema. Reikėjo ne tik rūpintis patalpomis, bet ir užtikrinti, kad darželiuose būtų sustiprintas politinis auklėjimas, o įstaigų direktoriai neužsiimtų turto prievartavimu iš pavaldinių, nepaleistuvautų su bendradarbėmis ir auklėtinėmis.

Apie visus šiuos Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto (VK) dokumentuose užfiksuotus 1945-1947 m. faktus – ciklo „Ką pasakoja archyvas” rašinyje.

Fizikos pamoka Klaipėdos 7-osios gimnazijos 2b klasėje 1946 metais B. Umbro (Lietuvos centrinis valstybės archyvas) nuotr.
Mieste – 14 mokyklų

Pirmasis iš švietimo sferos dokumentų, kurį pavyko aptikti Klaipėdos regioniniame valstybės archyve esančiose VK dokumentų bylose – 1945 m. spalio 23 d. Lietuvos TSR Liaudies komisarų tarybos potvarkis, kuriuo VK įpareigojamas perduoti į Meno reikalų valdybos balansą Klaipėdos muzikos mokyklai namus Duonelaičio gatvė 9 ir 10 (Klaipėdos valstybinės kolegijos pastatai Skulptūrų parko pusėje ties dabartine sankryža su M. Mažvydo alėja).

1946 m. kovo Muzikos mokyklos užimatų sklypų brėžiniai. Martyno Vainoriaus nuotr.

1946 m. gegužę VK tvirtino mokyklų tinklą 1946-1947 mokslo metams. Pagal jį mieste turėjo veikti dvi gimnazijos ir dvi progimnazijos, 12 pradžios mokyklų (po penkias lietuvių ir rusų bei dvi mišrios). Iš viso buvo numatyta 114 klasių, iš kurių 84 – pradžios mokyklose.

Buvo numatyta, kad mieste veiks šios mokyklos: lietuviška I gimnazija ir mergaičių progimnazija (dabartinės Vytauto Didžiojo gimnazijos patalpose), rusiška II gimnazija ir mergaičių progimnazija (dabartinėse Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto patalpose), lietuvių mokykla Nr. 1 (dabartinis Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centras), rusų mokykla Nr. 2 (dabar – Simono Dacho progimnazija), mišri mokykla Nr. 3-4 Magazinų (dabar – Sukilėlių) g. 12, mišri mokykla Nr. 5-6 Mokyklos g. 1, mišri mokykla Nr. 7-8 Malūnų Vartų (dabar – Minijos) g. 88, pavyzdinė lietuvių mokykla Nr. 9 Simono Dacho (dabar – Simono Daukanto) g. 16, pavyzdinė rusų mokykla Nr. 10 Simono Dacho g. 3, mišri Balasto mokykla Nr. 11 (Balasto gatvė sunyko patekusi į prekybos uosto teritoriją) ir mišri Smeltės II mokykla Nr. 12 (nurodyta, kad ji buvo prie kanalo).

Visgi bent jau buvusioje Luizės gimnazijoje nauji mokslo metai 1946-ųjų rugsėjį, ko gero, neprasidėjo. Tarp buvusių slaptų VK dokumentų yra jo pirmininko pavaduotojo Vladimiro Borodačenkos 1946 m. rugsėjo 9 d. raštas Jūrų prekybos uosto viršininkui Kuzminui ir Pasieniečių būrio vadui Revunui. Jame VK pirmininko pavaduotojas priminė dar 1944 m. gegužės 5 d. SSRS Liaudies komisarų tarybos nutarimą, kuriuo visi kariniai dalinai ir gamyklos bei kitos organizacijos, užimančios mokyklų pastatus ir neturinčios atskiro šios tarybos ar Komunistų partijos Centro komiteto leidimo, privalo juos atlaisvinti.

Remdamasis juo, „dideliu mokymosi įtaigų perkrovimu ir vis augančiu besimokančiųjų skaičiumi” VK pareikalavo abiejų šių organizacijų kuo greičiau atlaisvinti buvusios Luizės gimnazijos patalpas, kuriose vis dar buvo įsikūrę pasieniečiai ir prekybos uosto darbinis batalionas.

Darželiuose gyveno pašaliniai asmenys

Pirmasis dokumentas, susijęs su vaikų darželiu – 1946 m. vasario pabaigoje Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjo, gydytojo Alfonso Dirsės prašymas VK pirmininkui.

„Prašau paskirti Klaipėdos Kūdikių lopšeliui esančiam Montės gt. 9 žemės sklypą esantį užpakalyje šio namo ir dalį iš dešinėje pusėje sugriauto namo. Tas reikalinga lopšelio daržams ir padidinimui vaikams žaidimo aikštelių”, – rašė mažiausių klaipėdiečių reikalais besirūpinęs daktaras.

Iš 1946 m. kovo vidurio VK nutarimo tampa aišku, kad tuo metu Klaipėdoje jau veikė trys vaikų darželiai. Šiuo nutarimu miesto valdžia įpareigojo Švietimo skyriaus vedėją drg. Žižį kartu su Klaipėdos miesto butų valdyba iki balandžio 1-osios surasti Liepų pailgintosios (dabar – Liepų gatvė) rajone tinkamas patalpas vaikų darželiui Nr. 4 ir jas ūkio būdu suremontuoti iki gegužės 1 d. Drg. Žižys taip pat buvo įpareigotas per devynias dienas iš vaikų darželių patalpų iškeldinti pašalinius jose gyvenusius asmenis, kad ten liktų gyventi tik vedėjai ir sargai. Dar vienas šiam vedėjui skirtas nurodymas – įvesti griežtesnę vaikų darželių auklėtinių maitinimo kontrolę, kad vaikai būtų maitinami „griežtai nustatytu laiku”.

Prekybos skyrius ir Valstybinė prekyba iki balandžio 1 d. buvo įpareigoti aprūpinti keturis vaikų darželius virtuviniu inventoriumi (puodais, kibirais, puodukais, lėkštėmis ir t.t.) ir minkštuoju inventoriumi (chalatais personalui ir vaikams, rankšluosčiais ir kt.).

Pramkombinatui buvo skirta užduoti pagaminti vaikų darželiams baldų ir žaislų.

„Paskatinti auklėjimo darbą vaikų darželiuose į vaizdingumo priemones, į kino, ekskursijas, muzikalinį auklėjimą ir dar labiau sustiprinti politinį auklėjimą, padedant komjaunimui”, – skelbė paskutinis nutarimo punktas.

Dėl pionierių – didelis kraustymasis

Vyresnių atžalų politiniu auklėjimo miesto valdžia pasirūpino gerokai vėliau – tik 1947 m. vasario pradžioje gavus Švietimo ministerijos nurodymą penkeriems metams miesto pionierių rūmams buvo išnuomotas namas Turgaus g. 25.

Turgaus gatvės pastatai, kuriuose 1947 m. vasarį vyko įstaigų kraustynės. Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos (AdM archyvo) nuotr.

Iki tol ten veikusį vaikų darželį nutarta perkelti į pastatą Turgaus g. 26, o ten veikusį „Mnogopromsojuz” perkelti į tos pačios gatvės pastato Nr. 1/3 antrą aukštą, kuriame įsikūrusiam Medienos trestui buvo nurodyta keltis į baldų fabriką.

Gimnazija su 20 karvių

1946-ųjų rugsėjo pabaigoje į VK raštu kreipėsi I gimnazijos direktorius Kazys Trukanas, prašydamas persvarstyti sprendimą buvusiame Luizės dvare (teritorija rytinėje miesto dalyje, Liepų gatvės gale, už geležinkelio) šiai mokymo įstaigai 1945-ųjų rudenį paskirtame pagalbiniame ūkyje įkurti apskrities veterinarijos ligoninę.

Direktorius miesto valdžiai priminė, kad į Luizės dvaro laukus gimnazijai savo ūkį jau teko perkelti iš „Bugerfieldo” (gretima teritorija).

„Gimnazijai reikalingas ūkis mieste, nes jį apdirba gimnazijos mokytojai bei tarnautojai. Jei ūkis bus toli, neturėdami greitų susisiekimo priemonių, negalėsime jo apdirbti, taigi jis mums bus mažai naudingas. Mūsų ūkis išlaiko 20 karvių ir 2 arklius. Už karves atiduota virš 300 litrų pieno valstybei, iš jų maitinasi tarnautojai. Arkliai aptarnauja gimnaziją. Vargu kitas kuris ūkis tokio didumo duoda tiek naudos valstybei. Pagelbinio ūkio atliekamas gyvenamas patalpas atidavėme sutartimi „Artojaus” fabriko personalui gyventi. Taigi ne tik gimnazija, bet ir „Artojas” suinteresuotas kalbamu ūkiu”, – ranka rašytame rašte dėstė K. Trukanas, prašęs palikti gimnazijos ūkį toje pačioje vietoje.

Tuo pačiu ar į kitą vietą perkeltu pagalbiniu ūkiu K. Trukanui naudotis teko nebeilgai – po to kai miesto mokytojų konferencijoje pasisakė prieš propagandos ir agitacijos sekretoriaus V. Princevo poziciją dėl pedagogų lojalumo valdžiai, 1946 m. gruodį jis buvo suimtas ir ištremtas, iki 1954 m. kalėjo Mordovijos ir Sverdlovsko srities lageriuose. 1954–aisiais grįžęs į Klaipėdą iki mirties 1957 m. rugsėjį jis jau dirbo tik viešojoje bibliotekoje, nes mokytojauti uždraudė sovietinė valdžia.

#metoo

1947-ųjų sausį VK nusprendė atleisti iš pareigų Fabrikinio-gamyklinio apmokymo mokyklos Nr. 16 direktorių Budjaliną. Sprendimas buvo priimtas pasitvirtinus jo bendradarbių skundams.

Konstatuota, kad direktorius piktnaudžiavo pareigomis, užsiėmė turto prievartavimu iš pavaldinių, paleistuvavo su bendradarbėmis, kurioms grasindavo atleidimu iš darbo ar iškraustymu iš būsto, ir net mokyklos auklėtinėmis.

Priimant šį sprendimą taip pat buvo paprašyta, kad Komunistų partijos miesto komitetas parinktų naują kandidatą vadovauti šiai mokyklai.

Panaši mokymo įstaigų direktorių praktika anais laikais tikriausiai buvo gana populiari – dar 1946-ųjų liepą laikraštis „Raudonasis švyturys” rašė, kad Priekulės progimnazijos direktoriumi tapo net nebaigęs vidurinio mokslo J. Plečkaitis, kuris dar buvo ir nepataisomas girtuoklis, „palaido elgesio su moterimis, net su savo progimnazijos auklėtinėmis, tuo pačiu sukompromitavęs ir įtraukęs į savo „liniją“ kitus jaunus mokytojus, kaip, pavyzdžiui, Stonį, Vaitiekūną”.

„Rasti tinkamų pedagogų valdžiai nebuvo lengva. Jeigu išsilavinęs ir pareigingas – greičiausiai su nekomunistine biografija. Jeigu be tokios tamsios biografijos – tai mokinių kiaulę pasisavins, tai vadovaus mokyklai pats vidurinės nebaigęs, girtas, ir apskritai – #metoo su progimnazistėmis. Švietimo reikalai pradės bent kiek taisytis tik su pirmosiomis dvimečio Klaipėdos mokytojų instituto laidomis”, – apie tuos laikus yra rašęs kultūrologas Linas Poška.

7-12 metų vaikai mieste – tik iki 19 val.

1947 m. vasario viduryje vėliau VK priėmė sprendimą ir dėl vaikų namų įsteigimo. Jų įsteigimas motyvuotas dideliu skaičiumi neprižiūrimų vaikų ir pačiame mieste, ir jo apylinkėse. Dėl to buvo nuspręsta Liepojos (dabar – Herkaus Manto) g. 57 name steigti 100 vietų vaikų namus.

Švietimo ministerijos paprašyta Vaikų namų direktoriumi patvirtinti draugą Jaraevą.

Dar po savaitės VK priėmė sprendimą „Dėl vaikų ir paauglių ugdymo pagerinimo, kovos su vaikų nepriežiūra, nusikalstamumu sustiprinimo ir plataus visuomeninių organizacijų įtraukimo į šį darbą”.

Šiuo sprendimu buvo sukurta speciali nuolat veikianti komisija, o prie visų namų valdų nurodyta steigti tėvų komitetus, kurie kartu su namų valdybomis turėjo nuolat vesti jų teritorijose esančių vaikų apskaitą, kad būtų užtikrintas jų mokymasis. Tėvų komitetai namų valdose ir kitose įstaigose įpareigoti rinktis kartą per mėnesį ir pateikti bei apsvarstyti tokio darbo ataskaitas.

Minėtajai komisija pavesta nuolat tikrinti materialines-buitines sąlygas ir mokymąsi tose šeimose, kurių vaikai ir paaugliai ne kartą buvo sulaikyti milicijos, atliko bausmes kolonijoje, buvo lygtinai nuteisti, nedirba ar yra pašalinti iš mokyklų. Nurodyta tokiems vaikams teikti būtiną pagalbą, įdarbinti, o sunkiai pasiduodančius ugdymui nukreipti į darbo kolonijas.

Taip pat buvo nutarta milicijoje įsteigti su vaikų kambarius, paskirti jiems auklėtojus, užtikrinti jiems reikiamą inventorių ir maitinimą.

Nors ir jau buvo priimtas minėtasis sprendimas dėl vaikų namų steigimo, tame pačiame vėlesniame VK nutarime kreipiamasis į Ministrų tarybą ir Švietimo ministeriją, kad Klaipėdoje atidarytų 75 vietų vaikų namus.

Miesto liaudies švietimo skyriui, Komjaunimo miesto komitetui, Fabrikinio-gamyklinio apmokymo, rankdarbių mokyklų direktoriams ir milicijai nurodyta nuolat budėti turguje, stotyje, renginiuose ir stebėti juose vaikų bei paauglių elgesį. Milicijai papildomai nurodyta sistematiškai vykdyti operacijas ir jų metų paimti tokiose viešose vietose valkataujančius neprižiūrimus vaikus.

Gamyklų ir įstaigų direktoriai buvo įpareigoti sukurti neraštingų ar mažai raštingų jų darbuotojų grupes ir organizuoti jų mokymą. Valstybinių leidyklų knygų prekybos sąjunga įpareigota tokias grupes aprūpinti vadovėliais ir rašymo priemonėmis. Taip pat nurodyta sukurti rūpybos grupes, kurios teiktų pagalbą ir rūpintųsi jose dirbančiais vaikais, našlaičiais.

Miesto liaudies švietimo skyrius gavo užduotį sistematiškai vykdyti pedagoginę vaikų ugdymo propagandą mokyklose ir šeimose, tėvų susirinkimuose, spaudoje ir radijuje, taip pat mokyklose ir gimnazijose vykdyti ryžtingą kovą su antibolševikiniais reiškiniais, pasireiškiančiais tarp vaikų.

Taip pat buvo nurodyta, kad 7-12 metų vaikai mieste gali vaikščioti iki 19 val., 5-7 klasių moksleiviai – iki 20 val., 8-10 klasių – iki 21 val. Kartu buvo uždrausta 14 metų neturinčius vaikus leisti į 19 val. kino seansus.

Kino teatras „Švyturys” 1947-aisiais. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuotr.

1947 m. kovo viduryje VK priėmė sprendimą dėl pastatų skyrimo „iš naujo organizuojamiems Klaipėdos mokykliniams vaikų namams”. Juo šiai organizacijai nutarta perduoti dviaukštį plytinį pastatą Viršutinė g. 7, vienaukštį pastatą Viršutinė g. 9 su visais jo priklausiniais (sandėliu, virtuve ir valgykla) bei ūkines arklides, buvusias Viršutinė g. 38, turėjusias ir pirtį, ir dezkamerą. Tokiai įstaigai vadovauti paskirtas jau minėtasis draugas Jaraevas buvo įpareigotas nedelsiant perimti šį turtą ir pradėti jį remontuoti.


    2021-07-31

    4 komentarai “Mokyklų direktoriai santykiavo ir su bendradarbėmis, ir su moksleivėmis”

    1. AvatarLina (IP: 90.131.44.156)

      Ir aš gyvenau darželyje 1987 m.,nes butą buvo per brangu samdyti.Nemolamai sargais dirbome.Nieko,išgyvenome.
      Ir dabar darželio pedagogės ne kažką…

    2. AvatarAnonimas (IP: 78.58.45.109)

      Prajuokino gatvių pavadinimai – Magazinų dar nieko, bet Duonelaičio tai pribaigė.
      Su Trukano sūnumi susipažinome Vilniuje, daug apie I mokyklą pasakojo… Su žmonėmis įdomu bendrauti, ne tik archyvuose kapstytis

    3. AvatarDalia (IP: 86.100.95.188)

      Tai bent vsikais rùpinosi,ne pašaliniai gyvrno o darbuotojai švietimo patalpose.Puiku…20 karvių priklause mokyklai ….svajonių mokykla dabar būtų.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt