Reaguojant į liepos 29 d. „Atviros Klaipėdos” straipsnį „Susitarė: tęs Rumpiškės kvartalo tvarkymo darbus“, tenka apgailestauti, kad visuomenei pateikiama klaidinanti informacija, kurios turinio autorius – savivaldybės atstovas. Tik jam pritrūko drąsos ją pateikus pasirašyti. Nors ką čia slėpti –  man autorius aiškus.

Tai klasikinis savivaldybės poelgis – visus šunis sukarti ant visuomenės, taip save apdraudžiant nuo galimų gyventojų priekaištų ateityje. Rašoma, kad  „neįrengs 3 vaikų žaidimų aikštelių; neįrengs projekte numatytų naujų automobilių statymo vietų, tik atliks senų dangų remontą prie gyvenamojo namo Taikos pr. 7″ ir t .t.

Priminsiu, kad kreipiantis į teismą mums nepavyko panaikinti I, II kvartalo leidimų, išduotų 2020 m. kovo 18 d. (Nr. AP2-45) ir 2020 m. balandžio 29 d.  Nr. AP2-71. Medžius spėjo iškirsti.

2020 m. gruodžio 12 d. padavėme Regionų apygardos administraciniam teismo Klaipėdos rūmams prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, t.y. draudimo kirsti medžius pagal 2020 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus išduotą
leidimą. 2020 m. gruodžio 14 d. įsigaliojo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų nutartis, draudžianti III kvartale kirsti medžius. Bet 2020 m. gruodžio 29 d. Regionų apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą panaikinti 2020 m. gruodžio 14 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų nutartį – draudimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir UAB „VVARF“ kirsti medžius III Rumpiškės kvartale, remiantis Savivaldybės administracijos bei uždaros akcinės bendrovės „Kelprojektas“ prašymu mūsų skundą atmesti, nes nepateikėme dokumentų, kurie įrodytų, jog asociacija „Klaipėdos žalieji“ ir Viešojo intereso gynimo fondas vykdo realią veiklą aplinkos apsaugos srityje. Kreipėmės į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Pagarba šiam teismui, kuris 2021 m. sausio 13 d. nutartimi paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį – draudimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir UAB „VVARF“ ar bet kuriam kitam pasirinktam rangovui, vykdyti III kvartalo medžių kirtimo darbus. Taigi, būtent ši aplinkybė privertė savivaldybės atstovus sėsti prie derybų stalo ir derėtis dėl kiekvieno III kvartalo namų kiemo brandaus medžio.

Taip, tai pergalė, pasiekta teisiniu keliu, bet ar taip turi būti bendraujama su visuomene?

Atkreipiu dėmesį, kad Taikos pr. 7 namo gyventojų dauguma patys raštu atsisakė žalios juostos naikinimo ir mašinų stovėjimo vietų įrengimo. Viešojo intereso gynimo (VIG) fondo atstovui advokatui S. Dambrauskui, asociacijai „Klaipėdos žalieji“ ir teisminiame procese su savivaldybe dalyvaujantiems aktyviems gyventojams toks kreipimasis buvo staigmena, kai tuo tarpu savivaldybė apie tai seniai žinojo ir derybų proceso metu sąmoningai tylėjo.

Beje, derybų, apie kurias rašoma straipsnyje, iniciatorė, kaip minėjau, buvo savivaldybė, nes ją spaudė ES lėšų įsisavinimo terminai, kadangi mūsų pateikto apeliacinio skundo nagrinėjimas „Dėl regionų apygardos administracinio teismo 2020-12-28 sprendimo“ būtų persiritęs tik į kitus
metus. Vienas iš mūsų apeliacijos motyvų – projekto sprendiniai prieštarauja detaliajam planui, pagal projektą želdynų plotai nepagrįstai sumažinti.

Straipsnyje pateikta klaidinga informacija, kad mes atsiimame ieškinį. Taip nėra, nes taikos sutartyje, sudarytoje šių metų liepos 20  d., skelbiama, kad „šalys pripažįsta, kad šia Sutartimi siekia išspręsti reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimą byloje, todėl ši sutartis negali būti aiškinama ar suprantama kaip ginčo išsprendimas pagal byloje keliamus reikalavimus ar toks susitarimas, dėl kurio bylos išsprendimas prarastų teisinę prasmę ar panaikintų teisines pasekmes, kurios galėtų kilti, jeigu Teismas patenkintų pareiškėjų apeliacinį skundą bei patenkintų skundo reikalavimus byloje“.

Todėl ši taikos sutartis tik atveria galimybę tęsti pradėtus Rumpiškės III kvartalo tvarkymo darbus, nors, neslėpsiu, savivaldybės atstovai siekė, kad mes dar ir atsiimtume ieškinį.

Aš neturiu priekaištų Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių priežiūros komisijai. Jos dėka pavyko išsaugoti nedidelį kiekį želdinių koreguojant projektą, bet mes – VIG fondas, atstovaujamas advokato S. Dambrausko, asociacijos „Klaipėdos žalieji”, aktyvūs gyventojai siekėme išsaugoti jų daugiau, nes projekte buvo gana nedarnių, su gyventojais neišdiskutuotų sprendinių (pvz., vaikų žaidimo aikštelės po gyventojų langais).

Mūsų siūlomu variantu mašinų parkavimo vietų skaičius sumažės 1-2 vietomis. Kad išsaugotų medžius, savivaldybei siūlėme daryti korines dangas, naudoti naujas technologijas, ieškant optimalaus sprendimo išsaugant medžius ir įrengiant mašinų parkavimo vietas. Pasiūlymo nepriėmė.

Straipsnyje jaučiamas kaltinimas, bet jis nepagrįstas. Visi pažeidimai išdėstyti apeliaciniame skunde ir jie pagrįsti. Tai, kad gyventojai nori permainų ir ne tik dėl parkavimo, bet ir įvairios sportinės įrangos – suprantama ir tam pritariu, bet visa tai reikia darniai įkomponuoti į aplinką.

I kvartalas jau priduotas, tad siūlau savivaldybei dabar atlikti I kvartalo gyventojų apklausą dėl darbų kokybės ir projektinių sprendinių. Visa tai tam, kad pasimokytų iš savo klaidų. Gal tuomet savivaldybės darbų priėmimo komisijai nereikės bėgioti nuo gyventojų vertinant atliktų
darbų kokybę.

Šiek tiek apie atliekamų darbų kokybę. Apie tai jau buvau rašiusi anksčiau. Įvertinus jau priduoto I Rumpiškės kvartalo užpiltus gyventojų rūsius, atsiknojusias šaligatvių plytelės, nudžiūvusius želdinius, teko kartu su advokatu S. Dambrausku atkakliai ginti savo pozicijas derybose su savivaldybės atstovais. Maniau, nekokybiškai rangovo atliktas darbas turėtų rūpėti ne tik gyventojams, bet savivaldybei. Apmaudu, kad savivaldybė užsiciklinusi ties mašinų stovėjimo vietų skaičiumi, nepastebi, kad kiemai virsta kaitlente su naujai sodintais, bet neprižiūrimais išdžiūvusiais medeliais ir krūmeliais.

Rekonstrukcijos metu rangovas sugeba statybines atliekas mažinant darbo sąnaudas užkasti čia pat po žeme. O kur atliekamų darbų kontrolė?

Klimato kaitos akivaizdoje toks asfaltuotos teritorijos ir želdinių santykis neadekvatus, nors projekto architektė sakė, kad laikomasi želdinių normos daugiabučiams – 30%. 30%. – tai mažiausias želdynams priskiriamas plotas nuo viso daugiabučio žemės sklypo ploto. Deja, yra kiemų, kuriuose aplamai nėra želdinių.

Man nuostabą kelia deklaruojamų atsodintų ir planuojamų atsodinti medžių ir krūmų skaičius. Bandoma priblokšti skaičiais, skelbiant, kad trijuose Rumpiškės kvartaluose pasodins 648 medžius ir krūmus. Kiek tame skaičiuje krūmų, o kiek tame skaičiuje medžių – spėliokite patys.

I kvartale jau pasodino 112 medžių ir skelbiama, kad bus pasodintas 151 medis, tik neaišku, ar tik II, ar tik III kvartale, ar abiejuose kartu paėmus.

Tenka pastebėti, kad krūmai – tai dvi 20 cm ilgio šakelės, o medžiai – ne kažkas, lyginant su sveikais iškirstais. Jų net nepastebi išlikusių brandžių medžių fone.

Beje, projektavimo sąlygose buvo nurodyta naujus augalus projektuoti minimaliai. Na ir ką gali prikišti projektuotojams, jei jiems toks nurodymas „atriša“ rankas. Ir visa tai klimato kaitos akivaizdoje, kai pašalinus želdinius, asfaltuotų teritorijų temperatūra šokteli 10-30 laipsnių daugiau nei draugiškai sugyvenant su brandžiais želdiniais.

O apie užpiltus I, II Rumpiškės kvartalų aštuonių namų rūsius (bent jau mums žinomus) reiktų kalbėti kaip apie projekto broko viršūnę. Visa laimė, kad gyventojai pastebėję užkasamus šulinius, kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ bei savivaldybę. AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai dabar laksto su brėžiniais po teritoriją kaip lobių ieškotojai ir ieško užkastų šulinių, kuriuos, beje, rangovas užkasė savivaldybės nurodymu. Pavyzdys – lietaus nuotekų atkarpą, kuri jungiasi į Taikos pr. gatvės kolektorių, buvo numatyta demontuoti, bet rangovas UAB „Plungės Lagūna”, matydama, kad ši trasa reikalinga, jos nedemontavo. Na, ir kokie čia projektiniai sprendiniai, kurių iešmininkais tampa rangovas?

O kad nebūtų nereikalingų interpretacijų, grįžtant prie taip pastarosiomis dienomis eskaluojamos taikos sutarties, tiesiog trumpai pakomentuosiu jos turinį, kuriame Savivaldybės administracija įsipareigojo:

1. Atsižvelgiant į gyvenamojo namo Taikos pr. 7 gyventojų 2021-03-08 Klaipėdos miesto savivaldybei pateiktą balsavimo raštu protokolą pakeisti projekto sprendinį, kuriame buvo numatyta greta gyvenamojo įrengti automobilių pravažiavimą ir automobilių parkavimo vietas bei panaikinti žaliąją zoną ir joje augančius želdinius ir šioje vietoje atnaujinti esamus pėsčiųjų takus (pakeičiant dangą), paliekant žaliąją zoną bei išsaugant joje augančius želdinius pagal priedą Nr. 1 (jame pateiktos želdinių nuotraukos).

2. Pakeisti projekto sprendinį, kuriuo numatyta greta gyvenamųjų namų Taikos pr. 7, 9, 11 įrengti tris vaikų žaidimų aikšteles, – šių sprendinių atsisakyti ir vaikų žaidimų aikštelių neįrenginėti.

3. Pakeisti projekto sprendinius, išsaugant 8 brandžius medžius (nurodyti numeriai), Sausio 15-osios g. 15 namo kieme – liepą prie planuojamos vaikų žaidimo aikštelės, 7 medžius apsauginėje juostoje ties Taikos pr. iki Sausio 15-osios g. pažymėtus (nurodyti numeriai), medį, augantį prie požeminių atliekų konteinerio (Taikos pr. 9 namo kieme).

4. Persodinimo būdu perkelti šiuos medžius bei krūmus: prie Taikos g. 9 namo pirmos laiptinės (mažalapė liepa), Taikos g. 13 namo kieme – paprastasis šermukšnis, krūmus kiemuose ties gyvenamaisiais namais Taikos pr. 7, 9, 11, 13 ir Sausio 15-osios g. 13 ir 15 perkelti į kitas vietas toje pačioje teritorijoje arba šiuos krūmus integruoti projekte paliekant juos esamose augimo vietose (priedas Nr. 1, pateiktos želdinių nuotraukos).

5. Pasodinti projekte numatytą želdinių kiekį užtikrinant jų prigijimą, o taip pat trejų metų priežiūrą bei gerbūvį.

6. Pasibaigus nustatytam želdinių priežiūros laikotarpiui, tačiau ne daugiau negu po penkerių metų laikotarpio nuo šio susitarimo pasirašymo, parengti Teritorijos želdyno koregavimo projektą pagal bendruomenės pasiūlymus, užtikrinant suinteresuotos visuomenės (pagal AAĮ definiciją) dalyvavimą nuo pirminių projekto rengimo stadijų, į projekto rengimą įtraukiant suinteresuotos visuomenės pasitikėjimą turinčius kraštovaizdžio bei apželdinimo specialistus (dendrologus ir/arba arboristus) bei finansuojant projektavimo ir apželdinimo darbus; arba pritarti analogiškai suinteresuotos visuomenės projektinei iniciatyvai užtikrinant apželdinimo koregavimo projekto parengimo bei įgyvendinimo finansavimą. Šio įsipareigojimo realizavimui suinteresuotos visuomenės atstovais bei kontaktiniais asmenimis pripažįstami pareiškėjai asociacija „Klaipėdos Žalieji” ir R. S.

7. Užtikrinant įsipareigojimų įgyvendinimą įtraukti pareiškėją asociaciją „Klaipėdos žalieji” ir pareiškėją R.S. į darbų pagal projektą priėmimo komisijos sudėtį.

Mes ilgai analizavome III Rumpiškės kvartalo teritoriją, dėliojome įvairius sprendimo variantus, siūlėme, ką išsaugoti, ką perkelti. Tik man keista, kad savivaldybė pasitenkino mūsų želdinių nuotraukomis, gyvai nenorėjo jų kartu apžiūrėti. Kodėl? Nežinau. Gal dėl to, kad tiesiog norėjo greičiau išgauti taikos sutartį ir tęsti darbus.

Ar ruošiamasi vykdyti mūsų pateiktas sąlygas – Dievas žino, bet mes pasiruošę stebėti projekto vykdymo eigą ir nukrypus nuo sutarties vykdymo sąlygų kreiptis į teismą.

Remiantis mūsų patirtimi, tenka apgailestauti, kad galime būti girdimi tik pasitelkus teisininkus. Man regis, derybos, bendravimas su visuomene ruošiantis vykdyti projektus turi tapti kasdienybe be samdomų teisininkų paslaugų.

Šis tekstas – asmeninė autorės nuomonė. Rubrikoje „Mums rašo“ publikuojamos nuomonės, už kurias redakcija neatsako.