Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-08-03 |
Šv. Jono bažnyčios atstatymo procesas įžengė į naują etapą. Šią savaitę teritorijoje, kurioje bus atstatyti maldos namai, atnaujinti archeologiniai tyrimai, o netrukus prasidės ir bokšto projektavimo darbai, nes sutartis su projektuotojais jau pasirašyta.
Prie Šv. Jono bažnyčios pamatų vėl pluša archeologai. Virginijos Spurytės nuotr.
Šv. Jono bažnyčios atstatymą projektuos vilniečių bendrovė „Senamiesčio projektai“. Sutartį su ją pasirašė Šv. Jono bažnyčios atkūrimo fondas, o galutinį parašą padėjo Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Reinholdas Moras. Projektavimo sutarties vertė – 605 tūkst. eurų.
Sutartyje numatyta, kad projektavimas vyks trimis etapais. Pirmiausia bus projektuojamas atkuriamos bažnyčios bokštas, antruoju etapu – pati bažnyčia, trečiuoju – jos interjeras.
„Sutartį derinome kokius du mėnesius, bet galiausiai ji pasirašyta ir galima pradėti dirbti. Tiesa, konkretūs terminai sutartyje nėra numatyti, tačiau bent pati labai tikiuosi ir manau, jog realu, kad 2025 metais bažnyčios bokštas jau gali būti atstatytas“, – „Atvirai Klaipėdai“ teigė Šv. Jono bažnyčios atkūrimo fondo vadovė Lilija Petraitienė.
Šią savaitę Turgaus gatvėje, teritorijoje, kurioje stovėjo Šv. Jono bažnyčia, atnaujinti archeologiniai tyrimai. Numatoma, kad jie truks 2-3 mėnesius.
„Šių tyrimų tikslas yra ištirti praėjusiais metais metais atidengtų pamatų dalį, reikalingą bokšto statyboms, nes jos planuojamos pirmiausiai. Anksčiau buvo numatyta, kad šiemet turėtume atidengti likusią dalį, kad būtų aiškus visas bažnyčios perimetras, tačiau galiausiai nuspręsta, kad tai nėra tikslinga, nes atodanga liktų labai ilgai. Todėl nuspręsta apsiriboti tik tyrimais, susijusiais su bokšto statyba“, – teigė archeologiniams tyrimams vadovaujanti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkė dr. Raimonda Nabažaitė.
Anot jos, aplink bokštą bus tiriamas kultūrinis sluoksnis iki pat įžemio – dalies, kuri tikrai niekada nebuvo paliesta žmonių.
„Kai ištirsime kultūrinį sluoksnį, atlaisvinsime vietą būsimiems statytojams. Nemanau, kad galėtume rasti kažkokių netikėtų radinių, nes situacija yra daugmaž prognozuojama, bet niekada negali žinoti, nes archeologija yra kupina staigmenų. Kai baigsime šiuos tyrimus, bokšto statyboms kliūčių nebeliks. Kitais metais jau planuotume tyrinėti likusį bažnyčios užstatymo plotą ir darbo dar laukia labai daug“, – teigė dr. R. Nabažaitė.
Pasak L. Petraitienės, šiuo metu vienas esminių klausimų – finansavimas. „Žinau, nes daug bendraujame, jog Klaipėdos savivaldybės vadovai kreipsis į premjerę dėl finansavimo piliavietės ir Šv. Jono bažnyčios projektavimui. Bet ir mes, visa liuteronų bažnyčia, turime susitelkti. Tikrai realu finansavimo tikėtis iš įvairių Vokietijos fondų, bet reikia, kad prasidėtų projektavimo darbai, kad partneriai Vokietijoje pamatytų, jog procesas juda“, – aiškino L. Petraitienė.
Šv. Jono bažnyčios atstatymą tiek Seimas, tiek Vyriausybė yra pripažinusi valstybei svarbiu projektu. Vyriausybės nutarime, kuriuo šv. Jono bažnyčios atstatymas pripažintas valstybei svarbiu projektu, numatyti labai aiškūs terminai – bažnyčia turi būti atstatyta iki 2027 metų gruodžio 31 dienos. Nutarime numatyta, jog statybos techninis projektas turi būti parengtas iki 2022 metų pabaigos. Tuomet jau būtų aiški ir statybos kaina, kuri dabar preliminariai numatoma 16,8 mln. eurų.
Mūsų miesto mero Vytauto Grubliausko pavaduotojas Arvydas Cesiulis atsakingai patvirtino, kad jokie miesto biudžeto pinigai nebus naudojami šv. Jono bažnyčios atstatymui, viskuo pasirūpins tams sukurtas fondas. Tai buvo A. Cesiulio reakcija į prieš savaitę paviešintą filmuką su vaizdu į senamiestį iš aukščių, kuriuose bus bažnyčios bokšto apžvalgos aikštelės (37,5 ir 50 m aukštyje). Pasimėgaukite vaizdais ir patys pasiskaitykite miesto strategų pažadus: https://www.facebook.com/100001458827427/videos/852261735718275/
pala. Prie ko čia savivaldybė ir kreipimasis į vyriausybę dėl projektavimo finansavimo. Viešai reiškėtės ir visaip rypavote, kad finansavimą užsitikrinsite patys, liuteronu bendruomenė. Tik reikia , kad vyriausybė formaliai „pripažintu” ir suteiktų statusą ir tada jau vokiečiai tikrai patikės Jūsų ketinimų rimtumu ir atsegs kapšus pinigų. Statusą turite tai ir rinkite tas aukas, o kuo dėtas čia valstybės ir savivaldybės biudžetai? Dabar projektui, po to pamatams, poto ….ir iki varpo verkšlensite? O kas dabar finansuoja archeologinius tyrimus? O gal jau Klaipėda darželių , mokyklų ir auklyčių, mokytojų turime apsčiai ir algos jų „garbingos” ir miestui trūksta tik liuteronams bažnyčios?
To Pala – tai jus liaukitės verkšlenęs ir grąžinkite nors dalelę to ką 1945 metais įžengę čia užvaldėte.
desimt metu apie tai rasoma, o jus tarsi is menulio nukrites 😀