Ką tik Klaipėdoje nušurmuliavo, tarp kitų vykstančių beveik vienu metu, vienuoliktasis tarptautinis lėlių teatro festivalis „Materia Magica“. Tiesa, pradėta jį rengti prieš 24 metus „Karakumų asilėlio“ vardu.

Kas antri metai vykstantis festivalis per tą laiką išaugo, suformavo konceptualų veidą. Neįmanoma nepastebėti, kad drauge su laikmečiu žengiančiais Klaipėdos lėlių teatro kūrėjais jis atrado naujų formų, augino savą žiūrovą, įgijo balsą Lietuvos bei užsienio lėlininkų bendruomenėje ir scenose.

Džiugu, kad Klaipėdos lėlių teatro kūrėjai yra ištikimi savo profesijai, drąsiai išlieka pozicijose. Jose ne tik nesvyruoja, bet ir nemano sustoti, moko nenurimti kitus, išjudina ir įkvepia svajoti ne vieną smalsuolį.

Buvau pati prie Klaipėdos lėlių teatro ištakų. Eilę metų stebiu, kaip keičiasi, bando jėgas šioje meno rūšyje ir atranda save nauji kūrėjai. Jie, žengdami pirmuosius žingsnius profesionalioje scenoje, auga kartu su Klaipėdos lėlių teatru, perimdami meistrystės paslaptis. Šio teatro balsas ryškiai sustiprėjo, kai pozicijas 2004 m. perėmė Klaipėdos universitete baigęs studijas pirmasis lėlių teatro režisierių kursas, kuriam vadovavo doc. Jūratė Januškevičiūtė. Tai ji 1991m. prie Režisūros katedros subūrusi mus, pirmuosius, kūrė lėlių spektaklius mažiesiems ir paaugusiems Klaipėdos žiūrovams, sulaukė pripažinimo. Tada parengė autorinę lėlių teatro režisūros programą ir tapo šio kurso vadovė. Tiesa, ji buvo žinoma lėlių teatro menininkė Lietuvoje, laimėjusi eilę apdovanojimų. Tačiau pirmasis profesionalus lėlių teatro režisierių kursas – nauja kokybė ne tik Klaipėdos, bet ir Lietuvos padangėje.

Taigi, šiandien kūrybinį Klaipėdos lėlių teatro branduolį sudaro pirmosios ir jau kitų lėlių teatro režisūros laidų absolventai, nuolat suteikiantys progų geriau pažinti lėlių teatro erdvę jauniems smalsuoliams.

Pamėgusieji lėlių teatrą jau žino, kad šio žanro spektakliai kuriami įvairaus amžiaus publikai.

Festivalio „Materija Magica“ tema šiemet, tarsi atsiliepiant į laikmečio aktualijas, buvo kvėpavimas. Planuotas pavasarį renginys dėl pandemijos buvo nukeltas į rugpjūčio 4-6 dienas ir laukiančiųjų džiaugsmui įvyko, nes kvėpavimo neįmanoma sulaikyti!

Be abejo, veiklos vyko laikantis taisyklių, su apribojimais, tačiau nepaprastai sklandžiai, nes „Materia Magica“, palyginus su kitais masiniais, vis tik yra kamerinis renginys, sukviečiantis profesionalus bei išskirtinai suteikiantis džiaugsmo Klaipėdos lėlių teatro gerbėjams.

Tikiuosi, kad apie festivalio spektaklius paskaitysite kultūriniuose leidiniuose, portaluose, nes šiemet „Materia Magica“ sulaukė Lietuvos scenos meno asociacijos dėmesio ir stebėti spektaklių atvyko net keturi teatro kritikai. Klaipėdos lėlių teatras mielai dalinsis šiomis naujienomis.

Man norisi tik pasidžiaugti, kaip užaugo, skleidžia, dalinasi kūryba netrukus minėsiantys dvidešimties metų profesinės veiklos sukaktį lėlių teatro profesionalai, užaugę Klaipėdoje.

Aušra Juknevičienė, perėmusi vadovavimą teatrui, ir toliau išmaniai „laiko vairą“, gebėdama rūpintis teatro ūkiu, burti ir išlaikyti kolektyvą, rūpintis repertuaru, telkti savanorius, rengti festivalį „Materia Magica“ ir vadovauti tarptautinei lėlininkų asociacijai Lietuvos UNIMA.

Gintarė Radvilavičiūtė – Klaipėdos lėlių teatro meno vadovė, jau pelniusi „Aukso kryžių“ su spektakliu Vilniaus teatre LĖLĖ, šiemet festivalyje prisistatė su spektakliu „Virginja Vulf“, pakviestu su Baltstogės (Bialystok) lėlių teatru. Beje, jai talkino dramaturgė Virginija Rimkaitė, dirbanti Klaipėdos lėlių teatre.

Karolina Jurkšaitė – taip pat „Aukso kryžiaus“ laimėtoja su spektakliu, kurio komandą sudarė jauniausi Klaipėdos lėlių teatro lėlininkai. Ji ne vienu lėlių spektakliu ir seniau papildė Klaipėdos lėlių teatro repertuarą. Šį kartą „Materia Magica“ programoje matėme jos kurtą lėlių ir objektų teatro instaliaciją „Tarp žemės ir dangaus“. Be to, išvydome ir jos kurtą žaismingą, įtraukiantį mažuosius žiūrovus spektaklį „Aš ir mano mama“, su kuriuo į festivalį atvyko Liepojos lėlių teatras.

Jauniausios lėlininkų kartos kūrėja Aušra Bakanaitė, Jūratės Januškevičiūtės kursą baigusi su II-ja režisierių laida,parodė naujausią savo darbą, kurtą bendradarbiaujant su kolegomis iš Izraelio „Didysis sprogimas“, kuris taip pat papildė Klaipėdos lėlių teatro repertuarą. Šiame spektaklyje vaidina ir jos kursiokė Monika Mikalauskaitė-Baužienė, viena iš šio spektaklio lėlininkų bendraautorių komandos.

Matėme lėlių teatro menui priskiriamų daiktų ir objektų teatro instaliacijas, kurtas ir užsienio menininkų iš Vokietijos, Slovėnijos.

Kaip visada, sulaukta saviškių pasirodymų iš Vilniaus teatro LĖLĖ, „Stalo teatro“, Kauno valstybinio lėlių teatro. Pasirodė „Psilikono teatras“, „Pojūčių teatras“, vyko visa eilė kūrybinių dirbtuvių ribotam dalyvių skaičiui. 

Naujove „Materia Magica“ festivalyje buvo Scenos meno kritikų asociacijos kūrybinės dirbtuvės, padedančios rašantiems sekti lėlių teatro procesą, pažinti situaciją bei problemas.

Jų metu klausėme Vilniaus teatro LĖLĖ gyvojo muziejaus įkūrėjo režisieriaus Rimo Driežio paskaitos iš lėlių teatro istorijos. Beje, ne tik malonu, bet ir svarbu, kad festivalio bei Lietuvos lėlių teatro situacijos aptarimo metu, kuriame dalyvavo kritikai ir visi norintys kūrėjai, buvo išsakyta svarių, palaikančių minčių dėl Lietuvos lėlių teatro mokyklos tąsos. Pripažinta, kad neabejotinai svarbus vaidmuo atitenka Klaipėdos lėlių teatro kūrėjams.