P0

Nuomonės

Jums kolos ar pepsi? (21)

Valdas Pryšmantas

Valdas Pryšmantas
2021-08-10


Ar žinote kokį nors klausimą, kuriuo viso pasaulio gyventojai neturėjo vieningos nuomonės lygiai taip pat, kaip dėl skiepų? Atrodo, kad iki koronaviruso pandemijos žmonės labiausiai nesutarė, kas skaniau: „Pepsi“ ar „Coca-Cola“? Ir mokslas jau išsiaiškino atsakymą – jį lemia išankstinė nuostata, ne supratimas. Galbūt taip pat – ir su skiepais? 

Skiepų priešininkų mitingas Vilniuje. Facebook nuotr.

Kadaise skaitytą mokslinio eksperimento rezultatų ataskaitą prisiminiau iš karto, kai pažiūrėjau reportažą iš antradienio mitingo prie Seimo. Žurnalistas ėjo per minią ir dalyvių teiravosi: kodėl čia atvykote? 

„Nelabai galiu paaiškinti“, „ne tavo reikalas“, – sakė kai kurie dalyviai. 

Ir jie buvo teisūs – jie negali paaiškinti. Toks jau tas žmogus: ribotas ir ne visada supranta, ką jam diktuoja smegenys. Ir tai taikoma ne tik išskirtinai „antivakseriams“, o bet kuriam iš mūsų – moterys ne visada gali logiškai paaiškinti, kodėl nusipirko dar vienerius naujus batus, nors spinta pilna, vyrai kartais nepajėgia racionaliai atsakyti, kodėl išgėrė 6 bokalus alaus vietoj dviejų žadėtų.

1983 metais JAV, Pensilvanijoje esančio King’s College psichologijos departamento mokslininkai Mary E. Woolfolk, Williamas Castellanas ir Charles I. Brooksas atliko tyrimą bandydami išsiaiškinti, kodėl žmonės taip susiskaldę dėl kažkokių gėrimų (kad tik tokios problemos dabar!). 

Eksperimento esmė tokia: 60 tiriamųjų buvo paduoti du puodeliai gėrimų – vienas pažymėtas raide L, kitas – S, žmonių buvo prašoma paragauti abiejų ir pasakyti, kuris yra skanesnis. Didžioji dalis dalyvių pasakė, kad gėrimo iš puodelio S skonis yra geresnis. Jie nežinojo, kad į puodelius buvo įpiltas tas pats gėrimas. 

Antrojoje eksperimento dalyje dalyvavę 30 žmonių paprašyti įvardinti, kuriam gėrimui jie teikia pirmenybę, o tada gavo buteliukus su etiketėmis. Tie, kurie ėmė „Coca-Cola“, gyrė šį gėrimą, savo ruožtu tą patį darė ir „Pepsi“ buteliukus ištuštinę eksperimento dalyviai. 

Nė vienas iš jų nežinojo, o ir paragavę nesuprato, kad „Coca-Cola“ buteliuke buvo „Pepsi“ ir atvirkščiai. 

Taip buvo puikiai atskleista, kad išankstinė nuostata yra galingesnė už faktus. Žinių ir gabumų trūkumas vertinant faktą taip pat atsiduria antrame plane – žmogui visai lengva tvirtinti, kad ką tik gėrė „Coca-Cola“, nors išgėrė „Pepsi“, tuo tarpu gamintojas ar maisto technologas iš karto pasakys skirtumą ir jį pagrįs, nes turi reikiamų žinių, įgūdžių ir įrangą. 

Ką gi, apsigauname visi, tačiau ne visi geba pripažinti klaidą. 

Būtent tokio žmonių elgesio priežastis tyrinėja Dartmouth koledžo sociologijos profesorė Brooke Harrington, kuri neseniai pasiūlė, kaip reikėtų įtikinti skiepų priešininkus, kad vakcina yra naudinga. 

Anot mokslininkės, nereikia jų nei užjausti, nei gėdyti, nei gerbti. Reikia su jais kalbėtis. 

Tačiau kalbėtis – sunku, kai galvoje vyrauja prietarai, o į klausimus atsakoma „ne tavo reikalas“. 

Todėl prieš kalbantis ji pataria atkreipti dėmesį į tam tikrą žmogaus elgsenos ypatybę, kurią mokslas patvirtino dar 1952 metais. Ervingo Goffmano atlikta studija („On Cooling the Mark Out* Some Aspects of Adaptation to Failure“) psichologijos atžvilgiu išnagrinėjo sukčiavimo nusikaltimus. Įdomu tai, kad stebėtos sukčių aukos bandė neigti apgaulės faktą vien todėl, kad prisipažinimas pakenktų jo įvaizdžiui ar statusui bendruomenėje („aš – neapgaunamas“). Jis nepraneša policijai apie nusikaltimą. 

Toks elgesys išsaugo tam tikrą susikurtą įvaizdį, tačiau sudaro palankias sąlygas sukčiams ir toliau veikti. Tai gana savanaudiškas elgesys, todėl Ervingas Hoffmanas jį vadina „moraliniu žlugimu“. 

Šiandien Brooke Harrington „moraliniu žlugimu“ vadina skiepų priešininkų elgesį – žmogus, linkęs neigti koronavirusą vien todėl, kad atrodytų kietas artimiausioje savo aplinkoje, sudaro sąlygas koronavirusui plisti. 

Toji artimiausia aplinka (šeima, draugai, bažnyčia, darbovietė, laiptinė, gatvė, miestas, valstybė ir t.t.) žmogui yra svarbi ir vadinama „informacine grupe“, o grupės nariai patikima pirmiausiai laiko tą informaciją, kuri gaunama iš kitų narių. 

Taip „mano pažįstamos vyro draugo uošvienės sesers vaikas“ kai kuriems žmonėms tampa patikimesniu šaltiniu nei medicinos profesorius. 

Ir šis profesorius niekada neįtikins skiepų priešininko, kuris remiasi istorija apie  „pažįstamos vyro draugo uošvienės sesers vaiką“. Priešininkas tiki kažkuo iš savo grupės, o ypač – iš nario, kuris turi įgijęs autoritetą.

Būtent grupių viduje ir reikia ieškoti tų, kurie galėtų įtikinti, sako Brooke Harrington. 

Taigi, skiepytis yra gerai ar blogai?

Pabandykite Arūną Dulkį priversti viešai pasakyti, kad skiepai – tai mirtis, o Celofaną – savuosius sekėjus nuoširdžiai įtikinėti, kad vakcina šiuo metu yra geriausias pasirinkimas ir valstybė gana gerai tvarkosi su savo užduotimis. 

Šie žmonės yra autoritetai visiškai skirtinguose poliuose, todėl netikiu, kad atsakymai į visuomenėje kylančius klausimus bus atsakyti būtent taip. Nors net neįsivaizduoju – kaip, bet tikiu, kad laikas sudėlios taškus ir šioje polemikoje.

Beje, gal kas galėtumėte pasakyti, katras geresnis – BMW ar „Audi“? Draugas prašė paklausti.


    2021-08-10

    21 komentarai “Jums kolos ar pepsi?”

    1. AvatarJuozas (IP: 84.15.189.129)

      Autorius,-
      Kiemo Pinigėliais Remiamas ,- Kad Žino kas Yra tikras Antivakseris ??

      • AvatarValdas (IP: 86.100.59.176)

        Juozai,

        Kaip teksto autorius galiu atsakyti, kad manęs niekas neremia, gyvenimui užsidirbu pats.

        Jeigu tiki, kad man kažkas moka už tai, kad reikščiau savo asmeninę nuomonę, tai žinok – tai iliuzija, pasaka.

        Realybė yra visai kitokia.

        Tau rinktis, kuo tikėti.

        Gražios dienos.

    2. Avatar... (IP: 82.140.166.21)

      Nelabai as suprantu kodel yra keliama problema del nenoro skiepytis. Kokia gresme kelia nepasiskiepyjes pasiskiepijusiam zmogui? Gresme ta pati kaip ir pasiskiepyjes pasiskiepijusiam nes yra atveju kai suserga ir skiepyti( taip pat ir sunkia forma sita as zinau ne is gandu nes zinau tuos zmones). Jei skiepas tave apsaugo nuo sio viruso kodel yra verciami skiepytis zmones kurie nenori sios apsaugos kuri ir taip yra ne 100%? Cia zmogaus teise rinktis nori skiepytis prasau eik ne tai ne.

    3. AvatarAurora (IP: 79.161.136.106)

      Džiugu,kad yra antivakseriu!Ju dėka sumažes žmonių žemėje!:))
      Aš už Mersedesa! :))))

      • AvatarRita (IP: 78.61.175.206)

        Džiugu, kad sumažės pasiskiepijusių. Tik liūdna, kad žmonės lengvai praryja za iniasklaidos jauką.

    4. AvatarSaulius (IP: 89.216.211.177)

      “Skiepas nemokamas, testai mokami. Galite rinktis”. “Pasiskiepiję iš Kauno į Vilnių vyks autobusų, o nesiskiepije galės eiti pėsčiomis. Galite rinktis” 😁😁😁

    5. AvatarSkaistė (IP: 86.100.154.216)

      Ši nuomonė iš karto su išankstine nuostata. Ir iš teksto aišku, kokia. Tik pavyzdžius galėjo geresnius parinkti, bet čia ne esmė. Esmė tame, kad nuomonę paskatino išsakyti reportaže išgirstos kelios frazės. Ir reikia būt tikrai naiviam, arba su išankstine nuostata, kad nesuprastum, kaip žurnalistika veikia. Negi rodysi tuos, kur normaliai atsakė? Jokios intrigos, jokių jausmų, nieko. Kitas aspektas – išankstinė nuostata neleido pamatyti kito paprasto dalyko – nepasitikėjimo žurnalistais ir žiniasklaida. O tai jau labai daug ką pasako.

      • AvatarNuostata (IP: 86.100.35.8)

        Pritariu Skaistei. Ir niekaip nesuprantu tų, kurie rašo apie mintingą ten nebuvę, o remdamiesi mass medijos suformuotu įvaizdžiu. Ypač blogai, jei tai daro žurnalistas, puikiai pažįstantis medijų veikimo principus, ir tokius rašymus pavadinčiau sąmoninga dezinformacija.

        Žmonės pasitikėtų vakcina, jei pasitikėtų šaltiniais, kurie suteikia informaciją apie ją.

      • Valdas PryšmantasValdas Pryšmantas (IP: 88.119.135.16)

        Skaiste,

        Jeigu atidžiai skaitėte, tai šis tekstas – ne apie mitingą. Neturiu jokios išankstinės nuostatos – čia Jūs sakote netiesą. Tekstas yra apie mokslo pastebėjimus, kaip reikėtų kalbėtis kardinaliai priešiškų stovyklų atstovams.

        Yra mokslo atliekami tyrimai ir yra faktiniai pavyzdžiai iš visuomenės, patvirtinantys hipotezes. Jeigu aš rašau apie lietų, man nereikia pavyzdžių apie sniegą.

        Jeigu rašau apie negebėjimą vertinti, tai tokius pavyzdžius ir renkuosi iliustracijai.

        Man, kaip piliečiui yra aktualiau tai, kad aplink yra žmonių, kurie nesugeba adekvačiai vertinti realybės, tačiau bando formuoti politiką (“Seimą – lauk”, “Vyriausybė – išdavikai” ir t.t.). Tai, mano manymu, nenormalu – formuoti politiką privalo tie, kurie moka vertinti situaciją.

        O tai, kad žmonės, anot Jūsų, normaliai atsakė – jokia naujiena. Tai norma padorioje visuomenėje. Nereikia to priminti, tai akivaizdu. Dėl to nerašysiu savo nuomonės, kad 2021 metų rugpjūčio 13 dienos ryte Klaipėdoje šviečia saulė. Juk tai irgi akivaizdu.

        P. S. Neneigiu nepasitikėjimo žiniasklaida. Tačiau viena iš jos priežasčių – vertintojo lūkesčių neatitikimas. Pavyzdžiui, žiniasklaida praneša, kad daugiau nei 50 proc. suaugusiųjų Lietuvos gyventojų jau pasiskiepijo (tai faktas).

        Skiepų priešininkui ši informacija nepatinka. Jis vadina žurnalistą papirktu, o žiniasklaidos priemonę – propagandine. Į klausimą “Ar pasitikite žiniasklaida” jis atsakys “Ne”.

        Faktas, kad daugiau nei 50 proc. suaugusiųjų Lietuvos gyventojų yra pasiskiepiję, nesikeičia.

        Kaip manote, ar tai adekvatus vertinimas?

        Aš nesu nusistatęs nė prieš vieną pasaulio žmogų ar jų grupes.

        Aš tik noriu, kad daugiau vismuomenės narių, kurie asmeninę poziciją moka argumentuoti. Nuo to būtų visiems geriau.

        Jeigu norite tęsti diskusiją – Jūsų ėjimas. Pageidaučiau su argumenatais. Jeigu neturite/nemokate – negaiškite ir savo, ir mano laiko.

    6. AvatarJuozas (IP: 46.36.67.105)

      Puikus straipsnis. Į tokius mitingus žmones atveda elementarus išsilavinimo ar informacijos trūkumas. Nieko čia daugiau neišpeši. Na gal dar bedarbystė, nes sunkoka būtų dirbančiam žmogui atrasti laiko antradienio rytą (ir dar visą likusią darbo dieną) šūkauti prie Seimo.

    7. Avatar (IP: 188.69.209.46)

      Nera nei vieno saugaus skiepo – tai medicininis faktas. Jei toks protingas, tai turit ta zinoti

      • AvatarAr ne? (IP: 77.79.44.46)

        Kitas faktas – vakcina patvirtinama tik tada, kai tyrimais įrodoma, kad vakcinos sukuriama nauda ženkliai viršija galimai padaromą žalą.

    8. AvatarRenaldas (IP: 78.60.134.112)

      Ačiū, Valdai, už įdomias įžvalgas. Išankstinių žmogaus nuostatų galia puikiai atsiskleidė prieš kelias savaites vykusiame gydytojo, medicinos mokslų daktaro, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko nuotoliniame susitikime su Klaipėdos seniūnaičiais ir vietos bendruomenių atstovais. Profesoriaus pristatymo skaidres galite atsisiųsti (nuoroda žemiau). Įdomiame ir išsamiame pristatyme profesorius kalbėjo apie COVID-19 mutacijas, plitimo būdus, vakcinų kūrimo procesą ir jų poveikį bei naudą. Ilgą pristatymą išklausę klaipėdiečiai, tarp kurių yra keletas vakcinos naudos neigėjų-antivakserių, niekaip negalėjo pranešime išgirsti nieko apie vakcinų žalą, neveikimą ar COVID-19 nereikšmingumą. Tačiau tie keli turintys nuostatą „COVID-19 – sąmokslas, o vakcina geriausiu atveju neveikia, blogiausiu – mirtina“, išėjo iš šios diskusijos šventai įsitikinę, kad profesorius tik patvirtino jų nuostatą:) Po pristatymo viena prieš vakciną ir skiepijimą nusiteikusi visiems seniūnaičiams parašė džiugų laišką: girdėjote, sakė tas virusas, jo atmaina Delta nekenksminga, jis nosyje, o nosyje tai juk ne plaučiuose, o ir epidemijų kiekvieną šimtmetį ir taip būna, nieko tokio, kažkada baigsis.. Ir iš viso, į diskusiją dėl koronaviruso keliamos grėsmės valdymo reikėtų įtraukti istorikus. Suprask, jie jau visiems paaiškins, kad viskas kažkada baigiasi.

      Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tinklapyje rašoma, kad pastarojoje prieš šimtą metų Homo sapiens kankinusi gripo H1N1 pandemija per du metus nusinešė 50 mln. gyvybių. Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus mirė mažiau žmonių, nei per 1918-1920 m gripo pandemiją. Įvertinus, kad tuo metu pasaulyje žmonių gyveno tik 1,6 mlrd., kai dabar jų jau 7,9 mlrd., t.y. veik 5 kartus daugiau, nieko nedarymas galėtų lemti padarinius, kurių skaitinė išraiška būtų 250 mln.

      Renkuosi skiepytis. O jūs?

      Nuoroda atsisiųsti proc. Sauliaus Čaplinsko pristatymo skaidres: https://www.facebook.com/groups/418091608553462/permalink/1461127204249892/

    9. AvatarTo Valdui (IP: 90.131.40.182)

      Ar gali nusyoti meluoti. Ten buvo ir paskiepyti ir nepsskiepyti. Jie gynė savo Konstitucija ir žmoniu teisės.
      Nustok klaidinti žmonės

    10. AvatarAnonimas (IP: 85.232.134.106)

      Organizuoju protesta prie Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto. Temos: “π=3.000” ir “2*2=5′

      • AvatarKarabas (IP: 85.232.138.203)

        Ot ir ne, aš atsinešiu plakatą, kad “pi=4.12” ir “2+2=13” ir ką tu man?

    11. AvatarSkeptikė (IP: 188.69.195.211)

      Valdai, nejuokaukit, medicina kuri visa nupirkta pasakė, kad saugūs? Kaip ji gali taip teigti, jei vakcina dar eksperimentinė ir tik paskui bus apibendrinta.
      Ir mirčių yra, tik Lietuvoje jos nepripažįstamos, o užsienyje patvirtintos, nepatingėkite, paieškokite oficialiuose šaltiniuose.

      • Valdas PryšmantasValdas Pryšmantas (IP: 88.119.135.16)

        Skeptike,

        Galiu garantuoti, kad Jūs neturite nė vieno įrodymo, kad medicina “nupirkta”. Jūs neturite nė vieno įrodymo, kad Lietuvoje nepripažįstmos mirtys nuo skiepų. Ir net nebandykite man kažko įrodyti celofaninių atskalūnų pezalais iš youtube’o – tai ne įrodymas).

        Galiu lažintis, kad Jūs tik kartojate kažkieno anksčiau pasakytus abstrakčius beprasmius žodžius, paremtus emocija arba turint išsankstinį tikslą.

        Pabandykite išeiti iš tos paralelinės visatos, kur kalbama be atsakomybės ir įrodymų, slepiantis po išgalvotais vardais.

        Mes gyvename faktų pasaulyje, čia visai gerai. Vietos užteks visiems 🙂

    12. AvatarOnutė (IP: 86.100.109.150)

      BMV ar AUDI gali RINKTIS pagal poreikį ir kišenę. O vakcinacija neduoda pasirinkimo. Skiepijiesi arba skiepijiesi. Niekam nesvarbu kas bus toliau po skiepo, tinka jis man ar ne. Svarbu, kad su viskuo sutikčiau ir padėčiau parašą

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt