P0

Koronavirusas

Kaip Švedija išgyveno pandemiją be griežto karantino?

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2021-08-15


Praėjusių metų kovą, kai siekdamos įveikti pirmąją koronaviruso pandemijos bangą Europos šalys viena paskui kitą ėmė įvedinėti griežtus masinės saviizoliacijos reikalavimus, Švedija nusprendė išbandyti kitokią kovos su pandemija strategiją.

Siekiant minimizuoti neišvengiamus ekonominius nuostolius dėl pramonės ir paslaugų sferos uždarymo, Skokholme buvo nuspręsta imtis kolektyvinio imuniteto stiprinimo. Dėl to taikyti karantino ribojimai Švedijoje buvo ne tik kur kas švelnesni nei kaimyninėse šalyse, bet ir tik rekomendacinio pobūdžio.

Stokholme šių metų gegužės 1 d. demonstracija, nukreipta prieš bet kokius COVID-19 suvaržymus. BBC nuotr.

Pavyzdžiui, visą praėjusių metų pavasarį, kai daugelyje Europos šalių iš esmės buvo draudžiama išeiti iš namų be pateisinamos priežasties, Švedijoje buvo leidžiama susiburti iki 50 žmonių. Tik artėjant žiemai šį reikalavimą sumažino iki 8-nių žmonių, bet ir tai truko neilgai.

Dėvėti kaukes Švedijoje oficialiai rekomenduota tik šių metų sausį. Iki to laiko žmogus, viešoje vietoje pasirodęs su kauke, geriausiu atveju sulaukdavo nustebusių žvilgsnių, o kai kada – ir atitinkamų komentarų.

Jei daugelyje šalių kovojant su koronavirusu pirmiausia buvo uždarytos mokymo įstaigos, tai švedų mokyklos ir toliau dirbo įprastu režimu.

Prieš keletą mėnesių šalyje prasidėjusi vakcinacija – irgi visiškai savanoriška. Nori – skiepykis, nenori – tavo reikalas. Skirtingai nei daugelyje kitų Europos šalių Švedijoje skiepytis neprivalo net ir sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai.

Jokio teisinio skirtumo tarp pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių šalies gyventojų nėra: ir vieniems, ir kitiems taikomos tos pačios taisyklės ir rekomendacijos.

Kai kurie statistiniai rodikliai

Prieš metus analitikai pabrėždavo, jog Švedijos situacija yra unikali. Esą ten gyventojai tradiciškai pasitiki valdžia ir todėl demonstruoja aukštą disciplinos lygį bei laikosi net nebūtinų rekomendacijų. Be to, pandemijos pradžioje šalyje susiklostė palanki politinė situacija – pasiūlyta kovos su pandemija strategija nesulaukė nė vienos politinės partijos pasipriešinimo.

Tačiau idealizuoti švedų nereiktų. Vietos spaudoje galima rasti ne vieną kitokio pobūdžio istoriją: kaip tėvai atsisakė leisti vaikus į mokyklą net ir grasinant baudomis, bijodami, kad jie neužsikrėstų; kaip vadovai reikalavo darbuotojų grįžti į biurus, nors buvo rekomenduojama dirbti iš namų; kaip restoranų lankytojai perstatydavo darbuotojų toliau vienas nuo kito sustatytus stalus ir kt.

Italų mokslininkai, išstudijavę 67 šalių mirčių statistiką 2020 metais, padarė išvadą, jog Švedijoje mirtingumo perviršis (mirusiųjų skaičius, viršijantis vidurkį) pasirodė kur kas aukštesnis nei daugelyje Šiaurės Europos šalių.

Pavyzdžiui, kaimyninėje Suomijoje tokių mirčių (lyginant 1 šalies gyventojui) fiksuota 6 kartus mažiau, Vokietijoje, Estijoje ir Latvijoje – du kartus mažiau, o Norvegijoje – net 50 kartų mažiau.

Tačiau tyrimo autoriai ragina neskubėti daryti vienareikšmių išvadų, nes, pavyzdžiui, Lenkijoje ir Lietuvoje, kur karantinas buvo gerokai griežtesnis, šis mirčių perviršio rodiklis du kartus didesnis už švedų (167 prieš 85), o Rusijoje – didesnis net 3 kartus (245).

Oficialūs mirčių nuo koronaviruso rodikliai šiek tiek skiriasi, tačiau iš esmės padėtis irgi panaši: Švedija pagal šį rodiklį lenkia Suomiją, Estiją, Latviją,Vokietiją ir Norvegiją, tačiau nusileidžia Lietuvai ir Lenkijai, kur mirčių nuo COVID-19 priskaičiuojama daugiau.

Didžiausią duomenų bazę surinko Jeruzalės Europos universiteto tyrėjas Arielis Karlianskis ir Tiubingemo (Vokietija) universiteto mokslininkas Dmitrij Kobak. Jie fiksuoja viso pasaulio mirčių perviršį nuo pat pandemijos pradžios. Šiuo metu ten galima rasti mirusiųjų 104-ose šalyse statistiką, kurioje dominuoja pastarųjų 16-os mėnesių skaičiai.

Pagal juos Švedijoje mirčių perviršis irgi lenkia Suomiją bei Vokietiją, tačiau jis yra žemesnis už beveik visas kitas Europos Sąjungos šalis.

Visgi visi autoriai pabrėžia, jog daryti išvadas apie karantino ribojimų efektyvumą atskirose šalyse dar yra per anksti, o galbūt – ir beprasmiška.

Ekspertų teigimu, ko gero, didesnę įtaką mirtingumo rodikliams už valdžios sprendimus daro kiti faktoriai, pavyzdžiui, medicinos paslaugų kokybė, šalies gydymo įstaigų tinklo išvystymas, klimatas, gyventojų tankumas, kultūriniai šalies ypatumai ir kt.

Žurnalo Economist redakcija, atliekanti savo tyrimą, priėjo prie gana netikėtos išvados: mirčių skirtumas tarp šalių labiausiai priklauso ne nuo ribojimų griežtumo ir ne nuo jų geografijos, o nuo ekonomikos. T.y. kuo didesnis šalies gyventojų skirtumas tarp turtingų ir vargšų, tuo aukštesnis mirčių perviršis, tenkantis 1 šalies gyventojui.

Tuo metu švedų gamybininkai, paslaugų teikėjai bei vartotojai į ateitį žiūri labai optimistiškai – tai patvirtina apklausų duomenys.

Parengta pagal BBC rusų tarnybos pranešimą


    2021-08-15

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt