Rugpjūčio 13-ąją, apie 23.30 val. su kolega važiavome autostrada iš medžioklės namo Klaipėdos kryptimi.  Ties Dauparais, Klaipėdos link, yra vykdomi kelio remonto darbai, todėl galima važiuoti abiem autostrados keliais skirtingomis kryptimis. Mes pasirinkome kelią, einantį šalia „Vlantanos“. Kita kelio puse Klaipėdos kryptimi važiavo karinės technikos kolona. Mus nustebino tai, kad tarp važiuojančios karinės technikos kolonos buvo ir pilkos spalvos visureigis, be jokių skiriamųjų ženklų ir be švyturėlių. Pamanėme „o tai vyrai duoda“, nes įsiterpti į karinės technikos eskortą yra draudžiama.

Pravažiavus „Vlantaną“ keliai vėl susijungia ir tampa įprastu greitkeliu. Tada pastebėjome, kad minėtasis pilkos spalvos visureigis mus lenkia, susilygina su mumis, bet lenkimo neužbaigia, grįžta į mūsų judėjimo juostą ir važiuoja už mūsų. Pravažiavus stacionarių sunkvežimių svarstyklių postą kairiąją kelio juosta eismas nebegalimas, nes jis apribotas mobiliais dryžuotais baltai-raudonais skiriamaisiais stulpeliais. Toje kelio atkarpoje pastebėjome, jog pilkasis visureigis įjungia radiatoriaus grotelėse įtaisytus du mėlynos spalvos mirksiančius švyturėlius. Supratome, kad tai mums įjungė ir reikalauja sustoti.

Automobilio vairuotojas pakluso, sumažino greitį ir sustojo dešiniajame kelkraštyje. Už mūsų su įjungtais švyturėliai tai pat sustojo „Toyota Land Cruiser”. Buvome sustabdyti greitkelyje tamsiu paros metu neapšviestame kelio ruože su viena kelio juosta. Dėl to eismas šiame kelio ruože suintensyvėja dvigubai, važiavo ne tik sunkiasvoriai pilnai pakrauti vilkikai, bet ir karinės technikos eskortas. Jausmas buvo nelabai jaukus, kai pilnai pakrautas vilkikas pralekia vos už pusmetrio.

Prie sustojusio mūsų automobilio vairuotojo priėjo uniformuotas, kamufliažine aprangą dėvintis gamtos apsaugos pareigūnas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Labas vakaras. Gyvosios gamtos inspekcija. Iš kur, vyrai, važiuojate? – paklausė inspektorius.

Atsakėme, kad vystame iš medžioklės.

„Gal galite atidaryti automobilio bagažinę”, – pareigūnas paprašė vairuotojo.

Tada aš paprašiau pareigūno paaiškinti, kokios yra svarios priežastys, dėl kurių mūsų automobilis yra sustabdomas, gal turi pagrįstų žinių, kad mūsų automobilyje esantys asmenys padarė pažeidimą? Mano prašymas buvo ignoruotas ir pareigūnas toliau bendravo su vairuotoju. Pasijutau kaip sovietiniais laikais: pirma sustabdom, o paskui ką nors rasim.

Pareigūno prašymą atidaryti bagažinę apžiūrai vairuotojas įvykdė. Vėliau jis buvo paprašytas atidaryti kuprinę. Visus pareigūno nurodymus vairuotojas įvykdė ir tikrinimui netrukdė. Patikrinimo metu jis paklausė pareigūnų, ar jie nebijo važiuoti įsiliejus į kariškių transporto koloną?

„Negaliu komentuoti”, – atsakė antrasis uniformuotas pareigūnas, filmavęs automobilio apžiūrą išlipęs savo automobilio.

Ar gali antrasis pareigūnas palikti savo automobilį tamsiu paros metu? Įstatyme aiškiai nurodyta, kur turi būti antrasis pareigūnas ir kokių veiksmų privalo imtis esant nenumatytiems atvejams.

Tada jau pareigūnas priėjo prie manęs ir paprašė, kad atidaryčiau kuprinę apžiūrai ir pateikčiau visus reikalingus dokumentus. Norėdamas tai padaryti turėjau išlipti iš automobilio, nes kuprinė su visais joje buvusiais dokumentai gulėjo ant galinės sėdynės. Atsiklausęs pareigūno, ar galiu išlipti iš automobilio ir gavęs leidimą, išlipau. Tada aš dar kartą paklausiau pareigūno, kodėl jūs mus sustabdė tokioje pavojingoje vietoje, ar turi svarių priežasčių arba įtarimų, kuo mūsų automobilis sukėlė tokius įtarimus ir kuo tai pasireiškė? Paklausiau ir kodėl jis priėjęs prie automobilio neprisistatėte, o tik pasakė instituciją, kuriai atstovauja. Kodėl sustabdė labai nesaugioje ir neapšviestoje vietoje, jei pavažiavus dar kokius 300 m buvo apšviesta „Mercedes“ salono aikštelė arba „Viados” degalinė?

Prašiau, kad nuvažiuotume į saugią vietą, nes aš čia jaučiausi nesaugus dėl intensyvaus eismo. Atsakymas buvo toks, kad inspektoriai gali bet kur ir bet kada stabdyti įtartinus automobiliu, nors prieš tai negavau atsakymo, kuo gi mūsų automobilis pasirodė toks įtartinas. Inspektorius paaiškino, kad sustabdė būtent čia, nes automobilis dar yra Dauparų medžioklės plotose, o degalinė ir salono aikštelė jau nebėra medžioklės vieneto plotuose. Nesuprantamas paaiškinimas, jei jie gali stabdyti bet kur ir bet kada, tai kodėl negali patikrinimo atlikti kolonėlėje ar kitoje saugioje vietoje? Susidarė vaizdas, kad čia jie viską nurodinėja ir jiems niekas negali aiškinti ar nurodinėti.

Paprašius parodyti tarnybinį pažymėjimą, pareigūnas aiškino, kad neprivalo to daryti, nes užtenka matomoje vietoje prisegto ženklelio. Tada man teko pareigūnui išaiškinti, kad jis privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą, jei to yra prašoma. Galiausiai pareigūnas ištraukė pažymėjimą ir man parodė. Tai buvo vyresnysis inspektorius M. S.

Rizikuodamas savo sveikata ar net gyvybe, būdamas nesaugioje intensyvaus eismo zonoje, aš pateikiau kuprinę apžiūrai ir visus prašomus dokumentus. Galiausiai inspektorius M. S. konstatavo, kad nusižengimų nerado ir mes galime važiuoti.

Tuo mūsų patikrinimas būtų ir pasibaigęs, bet dabar aš pareikalavau (būtent pareikalavau, nes visi prieš tai pateikti prašymai buvo neišgirsti), kad pareigūnas surašytų automobilio ir daiktų apžiūros protokolą. Bet ir šis mano prašymas eilinį kartą buvo neįvykdytas. Sėdo gamtos sergėtojai į savo nepažymėtą automobilį ir nuvažiavo vykdyti savo „teisėtų“ pareigų.

Apibendrinu, ką pažeidė taip besielgę pareigūnai (tai tik mano pastebėjimai, nes aš nesu teisininkas):

Važiavo įsispraudę viduje kariškių kolonos;

Vykdė reidą su nepažymėtu automobiliu;

Netinkamai įvertino situaciją ir stabdė automobilį nesaugioje vietoje;

Paprašius iškarto nepateikė tarnybinio pažymėjimo;

Antrasis pareigūnas paliko savo automobilį;

Paviršutiniškai atliko patikrinimą, nes nepaprašė atidaryti dėklų ir apžiūrėti turimų ginklų;

Neatsižvelgė į mūsų prašymus ir pageidavimus pavažiuoti į saugią vietą;

Neišaiškino mūsų teisių ir pareigų;

Elgėsi labai arogantiškai;

Psichologiškai nebuvo visiškai pasiruošęs dialogui, nes balse jautėsi susijaudinimas (nežinau, gal iš nuovargio);

Nebuvo sustatytas automobilio ir daiktų apžiūros aktas (nors aš to prašiau).

Visa ši situacija puikiai iliustruoja, kaip visuomenės akyse kuriamas prastas medžiotojų ir žvejų įvaizdis – visi skelbiami aplinkosaugininkų pranešimai rodo, kokie pastarieji blogi, o apie pačių gamtos sergėtojų elgesį nutylima.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. Rubrikoje „Mums rašo“ publikuojamos nuomonės, už kurias redakcija neatsako.