Naujausioje Klaipėdos dramos teatro premjeroje vienas ryškiausių šiuolaikinių lenkų režisierių Jan Klata prikels Aleksandro Puškino dramą „Borisas Godunovas“.

Nors J. Klata vadinamas maištingu ir drąsiu režisieriumi, pasak Klaipėdos dramos teatro meno vadovo Gintaro Grajausko, tai nėra tuščia poza ar skambi etiketė – režisierius yra tiesiog sąžiningas žmogus.

„J. Klata kūryboje nėra maišto dėl maišto. Jis nedaro politinio meno ar politinės agitacijos spektaklių – tiesiog parodo, kad pasaulyje mažai kas keičiasi. Tai parodo prikišamai, kaip pirštu į akį. Dėl to jis daug kam nepatinka“, – teatro pranešime cituojamas G. Grajauskas.

Jo teigimu, „J. Klata sugeba, rodos, seną medžiagą parodyti kaip be galo šiuolaikišką ir aktualią. Jo spektakliuose tekstai nepritempinėjami, nes nieko juose nereikia pritempinėti. J. Klata labai teisingai pasirenka medžiagą savo spektakliams ir juos kurdamas moka palikti patį koncentratą“.

Paties J. Klatos nuomone, didžiausias nesusipratimas teatre yra spektakliai, tiesiog iliustruojantys klasikinius tekstus.

„Dažnai Lenkijoje konservatyviuose sluoksniuose išreiškiamas toks noras – suvaidinti pjesę taip, kaip ji buvo parašyta. Bet teatrinis tekstas funkcionuoja socialiniame kontekste. Kontekste laiko, kuriame šis teatrinis tekstas buvo parašytas“, – dar praėjusių metų žiemą „TheATRIUM“ festivalio metu inicijuotame pokalbyje teatrologei Ramunei Balevičiūtei sakė režisierius.

„Kartais sakau, kad darau teatrinius „koverius“. Bandau išsaugoti pirminio impulso, buvusio klasikų tekstuose, energiją ir revoliucingumą. Iš naujo skaitant jų žodžius, bandant suprasti, kokiose aplinkybėse funkcionavo tas kūrėjas ir kas labiausiai graužiančio buvo jo mintyje, bandau surasti geriausią to analogą mūsų laikui“, – pasakojo J. Klata.

Pakviestas dirbti Klaipėdoje J. Klata pasiūlė kurti spektaklį pagal A. Puškino „Borisą Godunovą“.

„Iškart pasakėme taip, supratome, apie ką eina kalba. Tam tikrose geografinėse platumose kai kurie dalykai nuolat pasikartoja ir iš jų niekas nepasimoko, – apie tai, kaip buvo sutiktas lenkų režisieriaus pasiūlymas, kalbėjo meno vadovas. – Šiais 2021 viešpaties metais „Borisas Godunovas“ skamba taip šiuolaikiškai, kad nieko nereikia keisti. Atrodo, kad žmonės neturi istorinės kolektyvinės atminties. Praeina kiek laiko ir gali juos mulkinti ta pačia tema, viską bus pamiršę“.

Režisierius, kalbėdamas apie jį traukiančius kūrinius, minėjo juose esantį perspėjimą.

„Meno meistrai yra kūrėjai, kurie įžvelgdavo pavojų ir perspėdavo, kas blogo gali nutikti. Jie nekurdavo dvaro meno, propagandinio meno arba meno dėl meno. Jie rizikuodavo savo meniniu gyvenimu, kartais ne tik meniniu, tam, kad pasakytų kažką esminio ir pavojingo. Todėl manau, kad geras spektaklis yra pavojingas, – teigė J. Klata, – Dabar yra laikas, kuriame būtina kurti teatrą. Teatras – tai bendruomenės priemonė spręsti kylančius pavojus. Dabar teatras reikalingas kaip niekada“.

XVI a. pab.-XVII a. pr. Rusijoje caru buvusio Boriso Godunovo asmenybė kupina priešpriešų – šalia pastangų reformuoti šalį ir kaltinimai vaikžudyste. Net jei atrodo, kad „Borisas Godunovas“ kalba apie tolimus laikus, žmonės ir juos genantys motyvai lieka menkai pakitę.

„Aprašomas laikotarpis yra ištisinė kova dėl valdžios. Pasibaigus vienai tironijai atsiranda daug valdžią bandančių perimti mažų tironėlių. Dalyvauja ir senosios aristokratinės grupuotės ir naujos, – apie A. Puškino vaizduojamą Rusijos istorijos epizodą pasakojo G. Grajauskas. – B. Godunovo asmenybė iki galo neaiški, vieni žino kaip konkurentų vaikų žudiką, opričninos statytinį, kita vertus, tai, ką jis bandė daryti būdamas valdžioje – akivaizdžiai teigiamos reformos”.

Spektaklio „Borisas Godunovas“ premjera Klaipėdos dramos teatre numatyta rugsėjo 1-3 dienomis.