P0

Miestas, Svarbu

Klaipėdos centrinis paštas – menui ir mokslui (8)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2021-08-18


Klaipėdos centrinio pašto komplekso atgimimui išgrynintos trys vizijos, kurių pagrindinė mintis – meno ir mokslo sintezė bei populiarinimas.

Šias alternatyvas parengė tarpdisciplininių kūrybinių dirbtuvių dalyviai, kuriuos sukvietė Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo galimybių studijos rengėjai – viešoji įstaiga „Idėjos miestui“. Visos trys alternatyvos antradienio popietę buvo pristatytos visuomenei.

Klaipėdos centrinio pašto kompleksas, jei viskas pavyktų, galėtų būti sutvarkytas 2025 metais. Martyno Vainoriaus nuotr.
Vietos rastų ir kavinėms

„Mes esame persiritę į antrą etapą viso didžiojo darbo. Kitas susitikimas bus jau baigtos galimybių studijos pristatymas“, – teigė įstaigos „Idėjos miestui“ vadovė Inga Urbonaitė-Vadoklienė.

Galimybių studiją numatoma baigti rugsėjį, o per likusį laiką ir bus toliau analizuojamos kūrybinėse dirbtuvėse išgrynintos trys alternatyvos, kuo galėtų tapti Klaipėdos centrinio pašto kompleksas.

Pirmasis pasiūlymas – Baltijos meno rezidencijų centras.

„Tiek Klaipėdoje, tiek Lietuvoje trūksta menui skirtos rezidencijų išvystytos infrastruktūros. Į tokį centrą būtų galima kviesti talentingas kuriančias asmenybes“, – teigė visas tris alternatyvas pristačiusi architektė Gerda Antanaitytė.

Didžiajame pašto kieme būtų numatytos erdvės renginiams, lauko kavinėms. Svarstyklių pastatas tarnautų komercinei veiklai – patalpų nuomai. Kiemo namelis funkcionuotų kaip maitinimo įstaiga, o garaže būtų įrengtos kūrybinės dirbtuvės. Komutatoriaus pastatas galėtų veikti kaip renginių ir konferencijų centras, ratinės pastatėlis – kaip maitinimo įstaiga.

Centrinių rūmų pirmajame aukšte galėtų likti simbolinė pašto funkcija – nedidelis muziejus ir pašto veikla, kad turistai galėtų išsiųsti atvirlaiškius. Pirmajame aukšte esą taip pat galėtų įsikurti knygynas su kavine bei miesto Turizmo ir kultūros informacijos centro padalinys. Antrajame aukšte galėtų būti tiek komercinės, tiek bendradarbystės erdvės, o palėpė galėtų tapti nuolat keičiamų ekspozicijų vieta.

„Toks centras orientuojasi į tarptautinius ir vietos menininkus, o taip pat – į miestiečius, kuriems įdomus menas. Šiame centre galėtų atsirasti nedideli filialai, kabinetukai miesto ar Lietuvos kultūros įstaigų“, – teigė G. Antanaitytė.

Įkvėpė F. W. Argelanderis

Antroji alternatyva – Komunikacijos centras. Tokia idėja siekiama pratęsti esamo pastato idėją – komunikuoti, transliuoti, bendrauti.

Miesto straipsnių vidus

„Lietuva yra atsilikusi medijų raštingumo srityse ir šis centras galėtų aktualizuoti ir sudominti žmones, kaip medijos veikia, kaip kritiškai į jas žiūrėti. Klaipėdoje trūksta patrauklių erdvių jaunimui ir toks centras galėtų įtraukti jaunuolius domėtis, papildomai motyvuoti renkantis profesiją“, – aiškino G. Antanaitytė.

Ir šioje alternatyvoje numatoma, kas pašto komplekse būtų tiek viešųjų, tiek privačių funkcijų.

Trečiasis variantas – Argelanderio centras.

„Juo norime visus įkvėpti F. W. Argelanderio meilę mokslui ir ieškoti galimybės sukurti komunikaciją tarp meno ir mokslo, visa tai susieti su F. W. Argelanderio asmenybe, kuris Klaipėdoje gimęs ir pirmuosius metus praleidęs būtent šioje vietoje, kur dabar stovi pašto rūmai. Toks technologijų ir meno centras turėtų padėti ugdyti 21 amžiaus gebėjimus per kritišką mąstymą. Šis centras jungtų ateitį ir praeitį, meną ir mokslą. Argelanderio asmenybė yra įkvėpimas, jis yra pirmasis astronomas, pradėjęs kruopščiai tirti žvaigždes. Tai galėtų paskatinti įrengti eksploratoriumą“, – teigė G. Antanaitytė.

Jis, beje, šioje alternatyvoje numatytas centrinių rūmų palėpėje. Kitose komplekso dalyse taip pat numatomos ir kavinės, ir renginių, darbo erdvės, muziejai, patalpos nuomai.

Galimybių studijos rengėjai preliminariai paskaičiavo, jog sutvarkyti Klaipėdos centrinio pašto kompleksą ir jį įveiklinti pagal vieną iš pasirinktų alternatyvų kainuotų nuo 6,9 iki 7,5 mln. eurų.

Iš šios sumos 1,89 mln. eurų reikia išpirkti pastatų kompleksą iš bendrovės „Lietuvos paštas“.

Tvarkybos ir remonto kaštai siekia apie 4,1–4,7 mln. eurų.

„Žiūrint iš verslo požiūrio, projektas yra finansiškai negyvybingas, neturime grąžos, kokia visada prognozuojama versle. Bet ne viskas taip blogai ir siaubingai atrodo, nes yra ir kita projekto pusė – be finansinės naudos yra ir kita medalio pusė, susidedanti iš ekonominės naudos“, – aiškino vienas iš galimybių studijų rengėjų Mindaugas Kulbokas.

Anot jo, finansine prasme pirmoji vieta iš trijų alternatyvų atitektų Argelanderio centrui. Skaičiuojama, kad jo pajamos per metus galėtų siekti apie 500 tūkst. eurų, kai kitų dviejų alternatyvų – apie 350 tūkst. eurų.

Pabaiga – 2025 metais?

„Tam, kad reikalai pajudėtų, reikia bazinių dalykų. Kompleksas turi būti perimtas valstybės nuosavybėn, teisingai atlyginant jį valdančiai bendrovei. Taip pat labai svarbu, kad šis kompleksas būtų įvardintas valstybės paminklu, nes tuomet galima greičiau tikėtis pinigų tvarkybos darbams. Gera žinia ta, kad tvarkybos projektas yra parengtas 2018 metais, o bloga – jis galioja penkerius metus. Todėl 2023 metais būtina pradėti darbus. Tuomet didelė tikimybė, kad 2025 metais kompleksas jau būtų visiškai sutvarkytas ir veiktų su savo nauja funkcija“, – aiškino M. Kulbokas.

Galimybių studijos rengėjai siūlo, jog Vyriausybė savo nutarimu Klaipėdos centrinio pašto pastatų kompleksą perduotų Klaipėdos savivaldybei, o ši patikėjimo teise jį perduotų valdyti kuriai nors savo įstaigai arba įsteigtų naują biudžetinę įstaigą, kuri ir taptų šio komplekso operatore.

Inga Urbonaitė-Vadoklienė pabrėžė jog realu tikėtis, kad pastatų išpirkimas iš „Lietuvos pašto“ bei komplekso paskelbimas paminklu gali įvykti dar šiais metais.

„Prieš susitikimą tikrai nežinojau nei alternatyvų, nei kokie tie skaičiai, nei apibendrinančių įžvalgų. Bet man jausmas geras. Aš įsivaizduoju, kad valstybės parama šitam  objektui yra neišvengiama. Tikrai logiška, kad įveiklinimas, operavimas siūlomas Klaipėdos savivaldybei. Pirmas žingsnis – pastatų įsigijimas, toliau būklės stabilizavimas ir tvarkyba bei remontas. Nežinau, ar taip pavyktų tuo laiku, kaip čia buvo išdėliota. Bet vizija kaip ir aiški“, – kalbėjo kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.

Kol buvo pristatomos alternatyvos, susitikimo dalyviai, kurių buvo keliasdešimt, galėjo balsuoti už jiems labiausiai patikusią alternatyvą. 81 proc. balsavusiųjų pasisakė už tai, kad Klaipėdos centrinio pašto komplekse turėtų atsirasti Argelanderio centras.


    2021-08-18

    8 komentarai “Klaipėdos centrinis paštas – menui ir mokslui”

    1. AvatarMiestietė (IP: 78.57.214.60)

      Bendruomenių namai čia galėtų būti, šalia biurokratų ir politikų spręsti visuomenės reikalus bendrai. O ne vienašališkai.

    2. AvatarT (IP: 86.100.133.193)

      Sugrius kaip ir policijos pastatas. Ši neįgali miesto vadžia tesugeba galimybių studijoms mokesčių mokėtojų pinigus taškyti.

    3. Avatarpaštininkas (IP: 78.57.196.212)

      Viskas labai gražu, kilnios idėjos, menas, mokslas, įvairios veiklos, kol neperskaičiau pabaigos,- suremontuotą pastatą perduoti savivaldybei, kuri perduotų valdyti kuriai nors savo įmonei??? Grubliauskai, gyvulį su savo šaika, kada baigsi melžti klaipėdą!!!

      • AvatarT (IP: 86.100.133.193)

        Taikliai pasakyta!

      • AvatarLoreta (IP: 84.165.73.58)

        Deja tenka sutikti ir pritarti paštininko komentarui, kad jei operatoriumi taps nauja ar sena biudžetinė įstaiga, tai nuostabūs užmojai, planai gali pavirsti vargo vakariene. Yra daugybė priežasčių tokiam skepticizmui. Notoriškas nenoras, nesugebėjimas pažvelgti į miesto poreikius vizionieriškai. Štai Klaipėdoje statoma ir niekaip nepastatoma nauja mokykla, net mintis miestui nekyla, kad po 30 metų atkurtos nepriklausomybės laikas atėjo naujam ligoninės stacionarui, kur palatose būtų san mazgai ir dušai. Kad esant klimato kaitai, miestas turi būti maksimaliai želdinamas, o neužtrinekliuojamas, kad už pajamų mokesęių mokėtojų pinigus nebūtų kuriami monstriški tiltų, su 4 eilių važavimo juostoms, tekančioms įsilieti į seną, siaurą senamiesčio gatvę. Keliaklupsčiavimas prieš uoste įsikūrusias milžiniškas teršėjas, tokias kaip Klasco su monstriškomis palapinėmis, pavirtusiomis iš šviesiai pilkos į rūdžių spalvos. Galima vardinti ir vardinti…

    4. AvatarRegina (IP: 78.61.175.206)

      Taip ir nesupratau ką veiks Argelanderio centras. Nei vienas, nei kitas variantas nėra išgrynintas.

    5. AvatarDurnystės (IP: 188.69.193.79)

      Tai geruliai fantastinės studijos rengėjai siūlo perduoti pastatus eksploatuoti ir tuo pačiu investuoti savivaldybei, iš klaipėdiečiu suneštu į biudžetà pinigú, o valstybė, nugyvenusi pastatus iki tragiškos būklės, tiesiog nusiplaus rankas? ir investicijos čia sieks ne studijoje minima suma, o kokius 15 mln. Eur, nes tai paveldo griūvantis objektas, jį reikia iš esmės restauruot!

    6. AvatarC7 (IP: 88.119.136.4)

      Iniciatyvą labai palaikau, bet studijos rengėjų numatyti 4,7 mln EUR, pavirs minimum 10 mln EUR.
      Labai gerai, kad projektas įgauna viziją, kuriama legenda, atsiranda Argelanderio vardas. To konkretumo kol kas ir trūko.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt