Lietuvai priklausančio Baltijos jūros rajono būklės analizė, atlikta Aplinkos apsaugos agentūros vykdyto projekto metu, rodo, kad mūsų vandenyse paukščių, ruonių, žuvų vis dar tyko nemažai pavojų.

Genovaitės Privedienės nuotr.

Mūsiškiame jūros rajone ir pakrantėje gyvena apie 30 paukščių rūšių. Dauguma jų peri atokiose vietose šiaurėje, o žiemoja jūriniuose vandenyse, pasirinkdami žiemavietes ne tik pagal mitybos poreikius, bet ir pagal oro sąlygas. Itin daug jūros paukščių ties Lietuvos krantais susirenka šaltomis, atšiauriomis žiemomis, nes jie masiškai pasitraukia iš užšąlančios Rygos įlankos į pietesnes akvatorijas. Deja, mūsų vandenys ne itin svetingi. Bene didžiausią pavojų gausiai čia susirenkantiems žiemojantiems paukščiams kelia verslinės žvejybos statomieji tinklai, į kuriuos jie įsipainioja. Dėl to gali žūti, kaip parodė tyrimai, net 10-15 proc. šių sparnuočių (nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst.). Kita grėsmė paukščiams – jūros tarša naftos produktais. Itin smarkiai susitepę šiais teršalais paukščiai arba nuskęsta, arba sušąla, nes plunksnos nebeapsaugo nuo šalčio, o valydamiesi suteptas plunksnas jie gali ūmiai apsinuodyti. Be to, naftos produktų toksinams pažeidus įvairius organus, sutrumpėja paukščių gyvenimo trukmė.

Įsipainiojimas žvejybos įrankiuose didžiulę grėsmę kelia ir ruoniams, nes gali baigtis žūtimi. Baltijoje gyvena ir veisiasi 3 ruonių rūšys: pilkasis, žieduotasis ir Rytų Atlanto paprastasis. Mūsų vandenyse daugiausia laiko praleidžia pilkieji ruoniai. Lietuvoje nėra atliekami šių jūrinių žinduolių moksliniai tyrimai ir stebėsena, tad apie kritusių ruonių skaičių galima spręsti tik pagal visuomeniniais pagrindais surinktus duomenis. 2012-2017 m. buvo užregistruota 112 Lietuvos paplūdimiuose dėl įvairių priežasčių kritusių ruonių. 2018 m. šis skaičius siekė net 56. 2006-2011 m. buvo rasti 59 kritę ruoniai, tad bendras kritusių ir paplūdimiuose rastų ruonių skaičius padidėjo beveik du kartus.

Lietuvos jūros rajone dėl intensyvios žvejybos menkėja žuvų populiacijos. Rytinių menkių būklė suprastėjo tiek, kad mūsų jūriniuose vandenyse nuo 2019 m. jas žvejoti draudžiama.

Trapiai Baltijos jūros ekosistemai grėsmę kelia nevietinės, iš kitų vandenų atklydusios rūšys. Dažniausiai jos atkeliauja su laivų balastiniais vandenimis ar specialiai įveisiamos ir, gebėdamos greičiau prisitaikyti, užima senbuvių vietą. Kai nevietinė rūšis patenka į Baltiją, jos plitimo sustabdyti praktiškai neįmanoma.

Mūsų jūros rajone šiuo metu žinoma 14 nevietinių rūšių: 8 vėžiagyvių ir po vieną žuvų, dvigeldžių moliuskų, duobagyvių, daugiašerių, apvaliųjų kirmėlių ir planktoninių dumblių. Atskirai paminėti reikėtų juodažiotį grundalą ir šoniplauką žudikę. Juodažiočiai grundalai mūsų jūriniuose vandenyse pirmą kartą užfiksuoti apie 2000 m. ir tapo dominuojančia pagal gausą rūšimi. Jie konkuruoja su vietinėmis žuvimis dėl maisto išteklių ir nerštaviečių. Šoniplauka žudikė – tai ėdrus plėšrūnas, galintis maitintis vidutinio dydžio grobiu, įskaitant žuvų ikrus, mailių.

Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausiosios specialistės Agnės Lukoševičienės, šioms ir kitoms Baltijos problemoms spręsti skirtas priemones planuojama parengti ir patvirtinti 2022 m. pirmąjį pusmetį.