Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-08-20 |
Klaipėdos Baltijos vienmandatėje apygardoje išrinktas Seimo narys Audrius Petrošius penktadienį sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui įteikė Klaipėdai atstovaujančių Seimo ir miesto tarybos narių pasirašytą raštą, kuriame prašoma atsižvelgti „į sudėtingą situaciją Klaipėdos ligoninių tinkle, kviečiama nepalikti nuošaly uostamiesčio bei viso Klaipėdos regiono ir, pertvarkant šalies sveikatos priežiūros įstaigas, Klaipėdoje įsteigti trečią universitetinio lygio sveikatos paslaugų centrą”.
Raštas taip pat adresuotas ir ministrei pirmininkei, Seimo pirmininkei ir Seimo Sveikatos reikalų komitetui.
Rašte teigiama, kad Klaipėdos savivaldybės Taryba pasiruošusi svarstyti VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėjo teisių perdavimą valstybei. Martyno Vainoriaus nuotr.
Tarp pasirašiusiųjų – ne tik Seimo nariai Audrius Petrošius, Arvydas Pocius, Simonas Gentvilas, tačiau ir beveik du trečdaliai miesto tarybos narių: vieningą poziciją išreiškė net trys miesto taryboje veikiančios frakcijos – Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų, „Už Klaipėdos ateitį“, taip pat Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, raštui palaikymą išreiškė ir dalis Liberalų sąjūdžio komandos bei frakcijoms nepriklausančių miesto tarybos narių.
Rašte teigiama, kad Klaipėdos savivaldybės Taryba pasiruošusi svarstyti VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėjo teisių perdavimą valstybei. Jame deklaruojamas noras, kad Sveikatos apsaugos ministerijos ir Klaipėdos universiteto pagrindu būtų steigiamas trečias Lietuvoje universitetinio lygio sveikatos paslaugų centras, skirtas visam Vakarų Lietuvos regionui aptarnauti. Teigiama, kad tokiu būdu siekiama gauti aukščiausio lygio paslaugas regiono gyventojams, pritraukti šiam regionui būtiną finansavimą paslaugų kokybei gerinti, taip pat siekiama stiprinti Klaipėdos universitetą, jau šiandien ruošiantį sveikatos priežiūros specialistus, kuriam taip pat atsivertų papildomos galimybės vystyti tarptautines programas ir projektus.
„Šiuo žingsniu mes, Klaipėdai atstovaujantys politikai, kviečiame pradėti aiškų, konkretų dialogą su Sveikatos reikalų komitetu Seime, taip pat Sveikatos apsaugos ministerija. Nenorime atsibusti vieną rytą ir suprasti, kad reformos traukinys nuvažiavo, o mes ir toliau liekame prie suskilusios, miesto biudžetą nuolat siurbiančios geldos – Klaipėdos universitetinės ligoninės, kurios renovacijai vien per ateinantį daugmaž penkerių metų laikotarpį išimtinai iš miesto biudžeto planuojama skirti 12 mln. eurų, nepaisant to, jog paslaugos teikiamos gyventojams iš viso regiono. Manau, kad ligoninės steigėjo statusas įvelia miesto Tarybą ir savivaldybės administraciją į sudėtingą įstaigos valdymo procesą, kurio efektyvumui akivaizdžiai trūksta vadybinių kompetencijų. Tai atsiliepia teikiamų sveikatos paslaugų kokybei. Stiprėtų ir Klaipėdos universitetas, kuriam atsivertų naujos galimybės“, – pranešime cituojamas Seimo narys Audrius Petrošius, atstovaujantis Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų komandos pozicijai.
Klaipėdos miesto tarybos frakcijos „Už Klaipėdos ateitį“ pirmininkė Elida Mantulova pažymi, kad Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu rengia Sveikatos apsaugos struktūrinę reformą. Klaipėdos miesto tarybos koalicinėje programoje yra numatytas tikslas – daugiaprofilinis modernus Vakarų Lietuvos regiono tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros ir gydymo Klaipėdos universiteto centras. Anot jos, pasigendama vyriausybės ir miesto bei regiono dalykinės (ne vien pristatomosios) diskusijos ir aiškių sprendimų, kaip suderinti nacionalinius, regioninius ir lokalius tikslus. Politkės teigimu, kalbėti apie sprendimus, juolab apie skubotus pavaldumo pokyčius be aiškaus turinio, dar tikrai per anksti, tačiau diskusijos pradžia sveikintina ir reikalinga.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos lyderis Arvydas Vaitkus teigia, kad ne su viskuo rašte sutinka, tačiau sprendimas ir dialogas yra būtinas.
„Negaliu sutikti su tuo, kad šiuo metu Klaipėdos universitetinės ligoninės teikiamos paslaugos nekokybiškos ir, mano nuomone, tai nekorektiška teksto dalis. Labai vertinu ligoninės darbą ypač ekstremaliomis pandemijos sąlygomis. Šiai ligoninei teko esminis krūvis ir atsakomybė ne tik Klaipėdoje, bet ir regione. Kad mūsų frakcija ir miesto taryba galėtų pritarti pokyčiams, pradžioje turi būti pateiktas aiškus pokyčių planas, duodantis aiškią naudą klaipėdiečiams ir Klaipėdos regiono žmonėms, kurie naudojasi tomis paslaugomis. Taip pat turi gerėti darbo sąlygos ligoninių personalui. Tai būtinos sąlygos, kad būtų galimybė miesto taryboje išreikšti galutinę nuomonę. Lieka tikėtis, kad Sveikatos apsaugos ministerija pateiks išsamią informaciją, kuri leistų aiškiai suprasti, ko siekiama, išklausant tuo pačiu ne tik politikų, o visų pirma medicinos ekspertų nuomones“, – cituojamas jis.
„Manau, kad laiku ir vietoje pradėta ne tik kalbėti, bet ir veikti. Nematau šio rašto kaip kažkokio „perlipimo per ambicijas”, greičiau, kaip savalaikę iniciatyvą miestiečių, o ir viso regiono labui. Miestas gali investuoti tik labai ribotą pinigų sumą iš savo biudžeto, Sveikatos apsaugos ministerijos galimybės yra daug kartų didesnės. Visų svarbiausia – užtikrinti aukščiausio lygio gydymo paslaugas klaipėdiečiams, kuriems tikrai nesvarbu, kas yra vienos ar kitos gydymo įstaigos steigėjas. Tad pagaliau pradėti rimtą diskusiją šiuo klausimu yra pats laikas”, – teigia Liberalų sąjūdžio frakcijos Klaipėdos miesto taryboje pirmininkas Saulius Budinas.
„Tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai skirtingoms politinėms ideologijoms atstovaujantys politikai susivienija vardan visam Klaipėdos regionui svarbaus tikslo, atsiribodami nuo politinių priklausomybių. Nepaisant to, būta ir kitokių nuomonių, pavyzdžiui, kvietimo diskusijai nepasirašė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, keli jo esami ir buvę komandos nariai. Toks požiūris tik primena, kad bendri interesai gali vienyti ne tik kokybiškų sprendimų ir viešojo intereso atstovavimo vardan. Belieka tikėtis, kad vykstant diskusijai su valdžios institucijomis ir vykdant realius sveikatos įstaigų pakeitimus, jeigu iki to bus prieita, jie bent jau netrukdys. Šiandien man garbė įteikti ne kurios nors vienos politinės jėgos, o miestiečius gerbiančių ir regioną mylinčių politikų bendrą pasirašytą dokumentą. Nuo čia prasideda diskusija ir sudėtingas, bet, tikiu, sėkmingas uostamiesčio kelias į tris dešimtmečius planuotą tikslą – konsoliduojant finansinius ir žmogiškuosius išteklius, teikti aukščiausios kokybės sveikatos paslaugas visame Vakarų Lietuvos regione ir užtikrinti piliečių saugumą kilus nacionalinėms grėsmėms. Tikiu, kad po pristatymų ir diskusijų priėjus galutinių sprendimų poreikiui, tos politinės vienybės ir valios dėl regiono gyventojų bendro intereso pakaks. Gal net tapsime dar vieningesni“, – dėstė. A. Petrošius.
A. Petrošiui pasidalinus šia naujiena savo profilyje „Facebook” tinkle, į ją komentaru sureagavo meras.
„Aš kaip tik už reformas, bet ne už kažkokius procesus, kurių apibūdinti ir konkretizuoti bent kol kas negali net ir pati ministerija. Tad aš tikrai nepasirašinėsiu po raštais, kuriuose daug neaiškumo, jokio konkretumo, o tik abstraktūs samprotavimai. Greta to – tik dabar prasidėjo pačios SAM inicijuotas diskusijų dėl reformos turinio procesas, kurį moderuoja Teritorinės ligonių kasos, kaip ir neutrali institucija. Va tam aš tikrai pasirašau, tame aš tikrai dalyvauju ir dalyvausiu, manau net negarbinga ir nekorektiška nurašyti „į nuostolius” tik prasidėjusio pačios SAM organizuoto darbinio proceso, kuriame pačios SAM kvietimu dalyvauja visos viso regiono (plius Mažeikiai bei Plungė) savivaldybių gydymo įstaigos, tų savivaldų vadovai, taip pat pirminės grandies atstovai, tad pirmiausiai pradėkime procesą ir gerbkime visus jame dalyvaujančius ir neabejotinai siekiančius pokyčių visoje sistemoje, o ne klausimo dėl vienos gydymo įstaigos ateities ir likimo. Sėkmės darbuose, džiugina jūsų aktyvumas, o elementaraus korektiškumo per daug niekada nebus”, – rašė meras.
Audrius Petrošius ir Vytautas Grublliauskas. Martyno Vainoriaus nuotr.
„Nepasirašėte sprendimų priėmėjų kvietimo diskusijai, o ne paties sprendimų priėmimo. Kol jūs užsidaręs ieškote turinio ir gyvenimo prasmės, tokio centro steigimas Vakarų regionui jau išimtas iš ministerijos planų. Tokia štai ta lyderystė. Tai gal tiesiog normaliai prisėskite, Mere, ir pradėkite dirbti. Kalbame apie galbūt net šimtamilijonines investicijas į regioną, kurias galime akimirksniu prarasti. Kalbame apie žmonių sveikatą ir gyvybę. Suprantu, matyt, kur kas smagiau būtų išleisti dešimtis milijonų miesto biudžeto korpusų patvarkymui. Būdami pernelyg korektiški mes leidžiame subujoti neteisingumui”, – reaguodamas į šį mero pareiškimą rašė A. Petrošius.
Klaipėdiečiai labai gerai gali pamatyti ir isitikinti, kuom skiriasi SAM ir Savivaldybių pavaldumo ligoninės. Respublikinė Klaipėdos ligoninė ir Klaipėdos Jūrininkų ligoninės yra SAM pavaldumo, Klaipėdos Universitetinė ligoninė- Klaipėdos savivaldybės pavaldumo. Vien išoriškai pažvelgus matosi milžininškas skirtumas, o kas šių ligoninių viduje. Universitetinė ligoninė baigia sugriūti, jeigu dar ilgiau jai vadovaus V. Janušonis,o jį dangstys V. Grubliauskas, ateis laikas, kad ten nebeliks ir ko beremontuoti, beliks tik nugriauti ir statyti naują, pagal šiuolaikinius ligoninių reikalavimus, su šiuolaikinėm medžiagom. Respublikinė ir Jūrininkų ligoninės tai kaip ES Vakarų valstybių lygio, o Universitetinė ligoninė- kaip Rusijos valstybės modelis.
Tik kyla klausimas, kuom kalti tie ligoniai, kuriems ten tenka gydytis, kuom kaltas medicinos personalas, kuris ten dirba, praleidžia nuo 30 iki 50 % savo gyvenimo laiko?
Šių ligoninių skirtumas aiškiai parodo, kad kuriamos Klaipėdos klinikos (sujungus visas ligonines), privalo būti SAM pavaldume.
Būtu įdomu Klaipėdiečių nuomonių, nes tai liečia visus Klaipėdiečius, nes visi Klaipėdiečiai potencialūs pacientai, taip pat ir politikai.
Klaipedos politikai kul turi savo palatas, jiems su potencialiais pacientais nesigyditi viskas be eiliu, viskas iskaiciuota.
Už visą sveikatos sistemą atsako SAM, paslaugų finansavimas iš SAM, todėl Lietuvoje, kur ji bebūtu ar Klaipėdoje, ar Vilniuje, ar Plungėje, ar Kretingoje ji privalo būti unifikuota, visur taikomi tie patys diagnostikos, gydymo metodai. Todėl negali būti skirtingų medicinų, ar ji SAM pavaldumo, ar savivaldybių pavaldumo. Savivaldybės neturi nei kompetencijos, nei finansinių išteklių išlaikyti savo pavaldumo ligonines, nekontroliuoja jų, nes ten visi savi ( aiškiausias pavizdys- Klaipėda).
Todėl Lietuvos sveikatos sistema tūri būti valdoma iš vieno taško- SAM, kuri tūri tam kompetencijos, darbuotojų, finansinių išteklių. Savivaldybėms pakanka rūpintis 1-0 lygio paslaugomis ( PSPC, Poliklinikos, GMP, Slaugos ligoninės).
Nelabai suprantu kas trukdo SAM šiuo metu steigti 3 lygmens gydymo centrą? Tiek Vilniuje, tiek Kaune veikia SAM pavaldžios 3-čio lygmens gydymo įsitaigos ir savivaldybių ligoninės greta. Ten problemų dėl to niekam nekyla. Kas Klaipėdoje kitaip? Jeigu SAM nesusitvarko su KUL, tai gali sujungti KRL ir KJL ir turės 3 lygmens gydymo centrą. KUL toliau tęs veiklą, nepriklausomai nuo to, kas jai vadovauja ar kaip finansuojama. Tik klausimas ar tas įvardijamas 3-čio lygmens gydymo centras, net jį ir įsteigus, užtikrins pakankamą gydymo kokybę, ar ir toliau sudėtingesnius atvejus reikės vežioti į Vilnių ir Kauną.
Pagaliau Klaipėdos politikai suprato, kad sveikatos sistemos reforma ryškiai vystosi Vilniuje, Kaune, Panevežyje, Šiauliuose, o Klaipėdoje stovi vietoje. Klaipėdos medicina, kaip buvo tokio lygio prieš 20-30m., taip tesiasi iki šiol. Būtent du žmonės- V. Grubliauskas, V. Janušonis sustabdė medicinos paslaugų tobulėjimą Klaipėdoje. Kūrimas Klaipėdos Klinikų, kur bus teikiamos 3-čio lygio medicinos paslaugos, tai gyvenimo padiktuota būtinybė. Šiuo metu Klaipėdos ligoninėse pagrinde teikiamos 2-o lygio paslaugos, o sudėtingesni atvejai transportuojami į Kauną ar Vilnių. Sunkių ligonių transportavimas 200-300 km jiems sveikatos neprideda. Bet būna, kad dėl sunkios ligonio būklės transportuoti negalima, todėl stengiamasi gydyti vietoje pagal išgales. Klaipėdos regione yra apie 700 000 gyventojų, vasarą jų padaugėja iki 1,5 mln. iš kitų Lietuvos regionų. Medicinos paslaugas reikia teikti visiems.
Ekstrinės pagalbos teikimas pasiskirsčius dienas tarp ligoninių, tai senas atgyventas modelis. Klaipėdos GMP tūri tokį grafiką ir stengiasi vadovautis juo. Bet deja, ir jai tenka pavažinėti kelias valandas po Klaipėdą, kuri ligoninė pagaliau priims ligonį- tai GMP gydytojų patirtis. Ligonis vežiojamas po Klaipėdą, medicinos pagalba nesuteikiama, o auksinė valanda, per kurią privaloma suteikti medicinos pagalbą- tęsiasi iki 2-3 val. Bet yra didelė dalis pacientų, kurie vyksta patys, savu transportu, vasarą atvykę iš kitų miestų- tokio grafiko nežino.
Todėl Europos Sąjungoje jau 25-30m, o Lietuvoje(Kaune, Vilniuje, Panevežyje, Šiauliuose) jau 10m. yra būtinosios medicinos pagalbos centrai, kur dirba paruošti būtinosios pagalbos gydytojai, slaugytojos, vietoje visa reikalinga diagnostinė, gydomoji medicinos iranga, laboratorija, operacinė, reanimacija ir kt. Todėl visi žino šiuos centrus ir vyksta ten. Deja, Klaipėda to neturi. Todėl, dar SA minstras A. Veryga, buvo numatęs, tarp Jūrininkų ir Universitetinės ligoninių, kurios yra viename kieme, statyti už ES lėšas Būtinosios medicinos pagalbos centrą, sujungiant ligonines. Ligoninių išsibarstymas į atskirus juridinius vienetus, nieko gero neduoda. Taip išbarstyta brangi medicinos iranga, kuri funkcionuja nepilnu krūviu, išbarstyti medicinos personalas, dubliuojamos medicinos paslaugos dėl ko tarp ligoninių vyksta nesveika konkurencija. Sujungus ligonines, sukūrus Klaipėdos Klinikas, juridinis vienetas būtu vienas, nebebūtu atskirų direktorių, kurie žiūri tik savų interesų, o ne visos Klaipėdos pacientų interesus. Tuomet galima racionaliau paskirstyti lėšas, medicinos įrangą, medicinos personalą, tokiu būdu kiltu ir medicinos lygis Klaipėdoje. Koks universitetas galėtu būti šių klinikų dalininku, tai tūri atsakyti SAM juristai. Nes, Universitetas, būdamas klinikų dalininku, jame tūri būti pravedamos visų pakopų gydytojų studijos (bazinė, rezidentūra, ordinatūra). Kiek žinau, Klaipėdos Universitetas gydytojų neruošia, tik ruošia slaugytojas su aukštuoju išsilavinimu, ar tai atitinka juridiškai, tai tūri atsakyti teisininkai.
Jeigų Klaipėdoje pajudės gydymo istaigų pertvarka naujoviška linkme, tai sveikinčiau SA Ministrą Dulkį, bei Klaipėdos Konservatorius su Petrošiumi priešakyje, kurie ėmėsi iniciatyvos išjudinti šią pelkę. Nesu Konservatorių fanas, bet ką jie daro šiuo metu Klaipėdos medicinai, tai pagirtina.
Lauksime rezultatų.
Petrošius kalba tik apie trečią universitetinį centrą, o ne trečio lygio paslaugas teikiantį centrą. Matyt nelabai suvokia skirtumo. Dulkys aiškiai kokunikavo ministerijos planus, kad trečio lygio paslaugas teiks tik Vilnius ir Kaunas. Kai šiai dienai Klaipėdoje trečio lygio paslaugos yra teikiamos!
Petrošius??? Šitas tuščias piarščikas)))) nejuokinkite)) Demagogija+populizmas. Svetimų darbų sau primetinėjimas ir matavimas.. Fui
O kas yra Grubliauskas – iškamša, ar tokį merą gali toleruoti Klaipėda. Jo pozicijos niekas nežino (jis siūlo kitiems pradėti diskusijas, bet užmiršta, kad lyderis privalo būti jis), bet visi žino vieša paslaptimi tapusia jo fiti miti su Janušoniu. Kiek jis (meras) toleruos pensininko darbą KUL, matyt tol, kol pats išeis į pensiją …
kaip skaudziai . Idomu kas tie komandos nariai nesirasantys? Senoji gvardija meru, raugeliu, simonaviciuciu, pleckaiciu veikiausiai. Kam tie zemes zmoniu rupesciai
Anksčiau daktarai gydydavo ligas, o dabar sveikatos paslaugas teikia. Atleiskit, bet kai aš rimtai sergu, man sveikatos nebelieka. Tuomet daktarų prašau, kad man pirmiau grąžintų sveikatą, o tada jau siūlytų savo sveikatos paslaugas. O į temą – nesupratau, ką mūsų prašmatnieji politikai sumanė. Steigti trečią ligoninę? O kiek jų turime? Miesto, jūrininkų, Raudonojo kryžiaus… Jau tris suskaičiavau, o dar yra ir specializuotų ligoninių ne viena. Gal trečią polikliniką? Bet poliklinikas dabar vadina sveikatos priežiūros, o ne sveikatos paslaugų centrais. Gal kas paaiškins senam kvailiui? Juk ne visi tokie protingi, kaip mūsų politikai, tie iškart viską suprato ir vieningai palaikė pono Petrošiaus pasiūlymą.
Kol meru bus Grubliauskas nieko gero žmogelems nebus verslininkai gavo žemes ir jiems viskas bųvo suteikta, o mums šu……..ka maži pieškos dar ubagai.
jūs man paaiškinkit, miesto valdžioje konservatoriai su mero komanda, o tarpusavyje pjaunasi ir skirtingose stovyklose. Čia akių mulkinimui ar mums meluojama, kad yra valdantieji?
Tai gal tiesiog turi labai skirtinga poziuri i sita klausima
Paklauskite p. Vaitkaus, – jis viską žino. PS Kas yra geras policininkas? – tas, kuris ir prie stulpo moka prisikabinti. O Vaitkus ir šiuo klausimu mėtosi, todėl Jūsų klausimas nėra korektiškas; reikėtų reikalauti kiekvieno tarybos nario pozicijos.
Politikų komentarai neatitinka įteikto rašto turinio. Arba politikai komentuojantys raštą neskaitė ką pasirašė, arba nesuprato ką pasirašo. Raštas duoda suprasti, kad Klaipėda atsisako trečio lygio paslaugų nes nesugeba jų suteikti Dėl jų reiks vykti į Kauną arba Vilnių.
O jūs ar tikrai viską supratot ar specialiai klaidinate?
Maloni staigmena šį atostogomis persunktą mėnesį. Atrodė, kad niekas nevyksta, nes visi sprendimų priėmėjai atostogauja, o prašau – išmintingas ir senai reikalingas atlikti veiksmas, suvienijęs daugumą klaipėdiečius atstovauti išrinktų.
Kol ten sėdės Janušonis, o meru bus Grubliauskas, tol stagnacija nejudės iš vietos.
100 % pritariam