Klaipėda kasmet yra pasirengusi priimti iki 20 pabėgėlių, tačiau per pastaruosius kelerius metus į uostamiestį atsikraustė tik viena moteris. Kol kas nesulaukta prašymų Klaipėdoje įkurdinti ir afganistaniečių šeimų, kurias Lietuva yra pasirengusi parsigabenti iš pavojinga tapusios šalies.
Per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje pabėgėlio statusą gavo kiek daugiau nei pusšimtis asmenų. Asociatyvi nuotr.
Žiniasklaida skelbė, kad pirmoji afganistaniečių šeima apgyvendinta Raseiniuose. Šį mėnesį į Lietuvą ketinama parskraidinti dar apie 100 asmenų, tarp jų – ir šeimų su vaikais. Šiems asmenims Lietuva tiesia pagalbos ranką, nes jie padėjo lietuvių kariams ar dirbo ES atstovybėje Kabule.
Dalis afganistaniečių galėtų būti apgyvendinta ir Klaipėdoje, tačiau kol kas tai yra tik teorinės galimybės. „Klaipėda yra vienas tų Lietuvos miestų, kuris priima pabėgėlius ir padeda jiems integruotis. Tačiau bent kol kas jokių prašymų iš Pabėgėlių priėmimo centro nesame gavę“, – teigė Klaipėdos socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė.
Klaipėdoje politikai jau ne vienerius metus patvirtinta kvotą, kiek uostamiestis per metus gali priimti pabėgėlių. Šis skaičius – 20. Pabrėžiama, jog Klaipėdoje gyventi ir integruotis laukiami Pabėgėlių priėmimo centre jau esantys ir pirmąjį integracijos periodą įveikę pabėgėliai ar prieglobsčio prašantys užsieniečiai.
„Kitaip tariant, Klaipėda pabėgėliams yra atvira. Tačiau tik tiek, kiek yra kvotų. Kita vertus, neprisimenu metų, kad kvotas būtume išnaudoję. O per pastaruosius metus integruotis atvyko tik viena moteris, turinti lietuviškų šaknų. Jos integracija pratęsta iki šių metų pabaigos“, – teigė D. Stankaitienė.
Kol vyksta integracijos procesas, pabėgėliams yra mokamos išmokos būtiniausioms reikmėms: būsto nuomai, komunalinėms išlaidoms, maistui, transportui.
„Migrantai, kurie dabar veržiasi į Lietuvą, nėra pabėgėliai ir Klaipėdos kvotos jiems nepriklauso. Tai yra nelegaliai sieną kirtę asmenys, todėl jais turi pasirūpinti atitinkamos institucijos. Klaipėdoje politikų nustatyta kvota gali pasinaudoti tik statusą turintys pabėgėliai. Tad teoriškai, jei į Lietuvą parskraidinti afganistaniečiai gautų pabėgėlių statusą, Klaipėda juos galėtų priimti. Bet tokių prašymų dar nesame sulaukę“, – patikino ir Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.
Nuo 2002 metų Klaipėdos miesto taryba kasmet nustatydavo kvotas, kiek pabėgėlių priimti uostamiestyje. Kvota kasmet būdavo 20 pabėgėlių, įskaitant ir vaikus.
Pirmieji pabėgėliai į Klaipėdą, kai jos politikai nustatė priėmimo kvotas, atvyko 2003 metų sausį. Tai buvo šeima iš Čečėnijos – vyras, žmona ir trys mažamečiai vaikai.
Iki 2006 metų buvo priimti 85 asmenys, tarp kurių buvo vienas armėnas ir 84 čečėnai. Daugiau nei pusė priimtųjų buvo nepilnamečiai.
2006 metais miesto politikai nustatė nulinę kvotą pabėgėliams ir nusprendė, kad ji galios penkerius metus.
2015 metais politikai vėl nustatė 20 asmenų kvotą pabėgėliams, nes tuo metu Europą buvo apėmusi migrantų krizė, o Lietuvoje pagal Europos Komisijos schemas numatyta per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.
Nuo tada Klaipėdoje vėl kasmet nustatoma kvota priimti 20 pabėgėlių ar prieglobstį Lietuvoje gavusių asmenų, tačiau per metus į uostamiestį atvyksta vos keli užsieniečiai arba nė vienas.
Ačiū Dievui, kad dar nėra šitų br..ų, o tai kas bus, kai jie atvyks? Dar mažiau skirsite dėmesio saviems apleistiems senukams?
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2002 m. pab. nusprendė, kad integracijos paslaugas Klaipėdos mieste teiks Klaipėdos miesto socialinės paramos centras. Įstaiga apue sprendimą sužinojo iš publikuotų straipsnių. Prieglobstį gavę užsieniečių integracija Klaipėdos mieste vyko nuo 2003 m. sausio, kai atvyko pirmoji šeima. Kvotų iki 2006 m. birželio pabaigos nebuvo nustatyta. Nuo 2006 m. iki 2011 m. galiojo nulinė kvota. Nuo 2015 m. patvirtinta kvota 20 asmenų. Valstybės biudžeto lėšos buvo ie yra naudojamos pagal patvirtintas sąmatas, o ES projektų lėšos buvo naudojamos pagal projektose numatytus biudžetus. Visos patirtos išlaidos buvo tikrintos nepriklausomų auditorių ir pripažintos tinkamomis. Integracijos paslaugas Vilniuje, Kaune teikia Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija ir Caritas. Manome, kad ir Klaipėdoje galėtų šias paslaugas teikti nevyrisusybinės organizacijos.
kai pamatėt kad viskas nugarinta ir tik sudas toliau sau išeis tai permeskit pabėgėlius durneliams nvo savanoriams ir gyventojų bendruomenėms. tegul iš pareigos ir patriotizmo dirba už dyką. O apie tai kaip ir kur dabar jūsų buvusieji globotiniai, kaip supratau, nenorit pasakyti?:D)):D)
Pilna privažiavusių ukrainiečių, baltarusių, Jie dirbdamai gamyklose, logistikoje atsiveža ir šeimas, via gauna vizas, o sutuoktinės pluša nelegaliai slaugėmis, gražina moteriškes išnuomotuose butuose.. . Beje, dar nepamiršom, kaip ponia Stankaitienė prieš daugiau kaip dešimtmetį „integravo „čečėnų, azerbaidžaniečių šeimas , šelpė, maitino, savivaldybė jiems darmai jai priklausančius butus laikinai …Ponia Diana galėtų papasakoti, pakomentuoti, kur atsidūrė visi tie žmonės dabar? Juk galėtumėte pasigirti, kiek lėšų su tokiais „projektais” nuėjo perniek… Dabar vėl siekiama taškyti pinigus? Kam nauda, gal tik šio centro vadovei su komanda.