Dviračių kainos ir toliau kyla, dar sparčiau auga jų pardavimai. Prekybininkai džiūgauja, kad šių transporto priemonių paklausa pastaraisiais metais išaugo net kelis kartus – tokio pirkimo bumo jie dar neregėjo.

Tik trumpam, per patį pirmojo karantino piką, pernai balandį buvo pristabdyta ir dviračių gamyba – Statistikos departamento duomenimis, tada jų Lietuvoje pagaminta 6,6 tūkst.

Bet jau vasarą dviračių gamyba mūsų šalyje ėmė grįžti į įprastas vėžes. Pernai birželį jų pagaminta jau 14,5 tūkst., o šių metų gegužę – beveik 26 tūkst.

Tačiau savivaldybės dviračių takais rūpinosi ne taip sparčiai. Dviratininkai pernai galėjo išbandyti 58,8 km naujų takų, arba vos 8 km daugiau, nei jų buvo nutiesta užpernai.

Statistikos departamento duomenimis, daugiausia dviratininkams skirtų takų driekiasi Kauno apskrityje – 330 km. Tiesa, pačiame Kaune jų ilgis pernai nesikeitė, o naujų atsirado Birštone, taip pat Kauno bei Raseinių rajonuose.

Nors sostinė pristatoma kaip draugiškas dviratininkams miestas, visoje Vilniaus apskrityje dviračių takų 2020 m. pabaigoje buvo 218,5 km, arba tik 12 km daugiau nei 2019 m. pabaigoje.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis pasidalijo Lietuvos automobilių kelių direkcijos planais kitąmet pradėti beveik 35 km besitęsiančio dviračių tako Smiltynė–Nida atnaujinimą.

Jis užsiminė ir apie dar ambicingesnius užmojus ateityje kokybiška dviračių trasa sujungti Nidą ir Latvijos pasienį.

Tuo metu pernai Klaipėdoje buvo nutiesta 5 km naujų dviračių takų – tiek pat, kaip ir Marijampolės bei Biržų rajonuose.

„Beje, Kretingos rajone dviračių takų tinklą per metus pavyko išplėsti tik 100 metrų ir tai dar ne pati blogiausia žinia dviratininkams. Jiems skirti takai kai kuriuose rajonuose ar miestuose pernai netgi sutrumpėjo”, – rašoma Statistikos departamento pranešime spaudai.

Taip nutiko Skuode, kur dviračių takų ilgis sutrumpėjo 600 m, o labiausiai dviračių takai sutrumpėjo populiariame Druskininkų kurorte – net 4,2 km.

Susisiekimo ministerija iki 2024 m. dviračių takų skaičių žada padidinti 20 proc., bet M. Skuodis pastebi, jog kol kas tiksliai net nežinoma, kurie takai priklauso valstybei, kurie – savivaldybėms. Dėl to planuojama jų inventorizacija. 

Pasak susisiekimo ministro, dabar neretai viena savivaldybė turi vieną dviračių tako atkarpą, kita – kitą, jos neturi jungties ir dviratininkams nepatogu nuvažiuoti ilgesnį atstumą.

Pačių dviratininkų netenkina ir takų kokybė.

„Trūksta takų, kuriais būtų galima saugiai važiuoti. Jie įrengiami bet kaip ir dažnai būna tik takų imitacija“, – cituojamas Lietuvos dviračių bendrijos vadovas Paulius Bakutis.

Be to, dviračių entuziastai pasigenda ir kitų priemonių, kurios labiau skatintų žmones iš automobilių persėsti ant dviračių – esą neužtenka vien tik nutiesti takus.