Trims klaipėdiečiams skrydis į Oslą baigėsi Palangos oro uoste, nes esą registratorė nespėjo visų keleivių užregistruoti į lėktuvą ir prieš nosį užtrenkė duris. Į lėktuvą nepatekę keleiviai tikina patyrę ne tik didelių nuostolių, bet ir moralinių nuoskaudų dėl oro uosto darbuotojų įžūlaus elgesio. Šie tvirtino, kad dėl visko kaltas koronavirusas.

Palangos oro uostas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Dirbo tik viena registratorė

Norvegijos oro linijų lėktuvas į Oslą iš Palangos oro uosto turėjo pakilti antradienį 14.25 val. Į jį norintys keleiviai eilėje prie registratūros į skrydį pradėjo rinktis prieš dvi valandas.

„Aš į oro atvykau 13.15 val., po kelių minučių man buvo atliktas COVID-19 testas ir atsistojau į eilę registruotis į lėktuvą. Prieš mane buvo koks šimtas žmonių, o už manęs stovėjo dar penki keleiviai. Ir visą šitą ilgą eilę aptarnavo tik viena registratorė, tad eilė judėjo labai lėtai“, – pasakojo į lėktuvą taip ir nepatekęs Sergejus (pavardė redakcijai žinoma – V. S.).

Artėjant skrydžio laikui, anot pašnekovo, buvo girdėti, kad registratorė per raciją buvo raginama kuo skubiau baigti registraciją, tačiau eilėje dar laukė keliolika žmonių.

Tuomet darbą baigė kita registratorė, kuri registravo keleivius į Londoną skraidinantį lėktuvą.

„Mūsų registratorė paprašė jos pagalbos, o ši suskubo padėti. Trys žmonės iš mūsų eilės galo prie jos nubėgo, ji skubiai juos užregistravo, o mes likome savo eilėje. Mūsų registratorė užregistravo dar kelis žmones ir tada tiesiog dingo. Tiesą sakant, mums prieš nosį buvo užtrenktos durys ir į lėktuvą taip ir nebepatekome“, – piktinosi Sergejus.

Į Oslą skraidinantį lėktuvą nepateko ne tik Sergejus, bet ir klaipėdietis Marius (pavardė redakcijai žinoma – V. S.) su mama.

„Tokios netvarkos, kokia yra Palangos oro uoste, niekur neteko matyti, nors labai daug skraidau. Juk visi matė, kokia yra ilga žmonių eilė, tai kodėl jos negalėjo aptarnauti ne viena, o dvi registratorės. Ir ta viena dirbo labai lėtai. Kai mums prieš nosį buvo užtrenktos durys, patyrėme šoką. Kokias tris minutes oro uoste apskritai neradome nė vieno darbuotojo ir nežinojome, kaip elgtis. Galiausiai prie mūsų priėjo muitininkas, kuris palydėjo į skrydžius aptarnaujančios bendrovės patalpas. Jos vadovas man liepė išsiplauti akis, nes esą blogai mačiau, kad eilė yra ilga, kaltino, kad per vėlai atvykome. Kitaip tariant, patys likome ne tik kalti, bet dar ir buvome įžeidinėjami“, – pasakojo Marius.

Nuostolius skaičiuoja tūkstančiais

Sergejus skaičiavo, jog patyrė apie 830 eurų nuostolį.

„Ir tai yra tik dėl prarastų bilietų. Bet kas įvertins sugaištą laiką, kitus nepatogumus. Kitą rytą aš iš Palangos turėjo skristi į Kopenhagą, tada į Oslą, o paskui jau į Moldę. Kadangi skrendu iš Lietuvos, Norvegijoje turiu saviizoliuotis, tam buvo užsakytas viešbutis, teko ir tai koreguoti. Jau bendravau ir su Norvegijos oro kompanija, jos atstovai patikino, kad iš Palangos oro uosto sulaukė raporto, kad jokių incidentų neužfiksuota. Tačiau rankų tikrai nenuleisiu. Reikalausiu ir atlyginti nuostolius, ir noriu paviešinti šią istoriją, kad tokių nemalonumų išvengtų kiti keleiviai“, – kalbėjo Sergejus.

Marius tikino, jog patyrė apie 1500 eurų nuostolių.

„Mes turėjome skristi su mama ir abu nepatekome į lėktuvą. Aš jau ne vienerius metus su šeima gyvenu Norvegijoje, dabar į Lietuvą buvome grįžę susitvarkyti vaikų dokumentų ir į žmonos sesers vestuves. Žmona su mūsų trimis vaikais, kurių vienam yra vos vieneri metukai, į Oslą skrido iš Vilniaus oro uosto, nes tądien buvo Kaune. Taip sutarėme, kad aš skrendu iš Palangos, o ji su vaikais iš Vilniaus, nes jai Osle tektų palaukti vos pusvalandį ir visi galėtume važiuoti namo, kurie yra už 100 kilometrų. Įsivaizduokite, kokį šoką patyrė mano žmona, kai su trimis vaikais liko viena Oslo oro uoste. Turėjau ieškoti, kas ją parveš namo, o mūsų automobilis stovėjo oro uosto saugojimo aikštelėje, nes jo rakteliai buvo pas mane. Be to, dėl neįvykusios kelionės praradau du darbo vakarus, o tai irgi yra nuostoliai. Niekam nelinkėčiau patekti į tokią nemalonią situaciją ir joje iš oro uosto vadovų sulaukti ne atsiprašymo, o įžeidinėjimų“, – nuoskaudą liejo pašnekovas.

Jis su mama į Oslą iš Palangos oro uosto išskrido trečiadienį vakare kitu lėktuvu.

Įmonėje – koronaviruso protūkis

Valstybinės įmonės Lietuvos oro uostai, kuriai priklauso ir Palangos oro uostas, komunikacijos projektų vadovė Lina Beišinė aiškino, kad registraciją į skrydį bei reikiamų dokumentų patikrą oro uoste vykdo konkrečios aviakompanijos, šiuo atveju „Norwegian Airlines“ samdoma antžeminio aptarnavimo bendrovė. Palangos oro uoste keleivių registraciją ir laipinimą vykdė oro uoste veikianti antžeminio aptarnavimo įmonė UAB „Orlaivių aptarnavimo agentūra“.

„Įvardinti konkrečias priežastis, kurios lėmė tai, jog keli  keleiviai nepateko į skrydį galėtų šios bendrovės ar avialinijų atstovai. Lietuvos oro uostams skundas yra žinomas, savo ruožtu mes taip pat pradėjome pateikto skundo vidinį tyrimą“, – teigė L. Beišinė.

Bendrovės „Orlaivių aptarnavimo agentūra“ direktorius Robertas Žilys teigė, kad dabar jau nebeverta ieškoti kaltų dėl šios situacijos.

„Aš galiu keleivių tik atsiprašyti ir už situaciją, į kurią jie pateko, ir už savo elgesį, kuris buvo netinkamas. Kaltų paieškos – dabar jau mūsų vidiniai dalykai. Bet pagrindinė problema yra žmonių trūkumas. Mūsų įmonėje buvo koronaviruso protrūkis, penki žmonės privalėjo izoliuotis, kitaip tariant, netekau beveik pusės personalo. Todėl tos ilgos eilės ir negalėjo aptarnauti dvi registratorės. O ir antradienis yra tokia diena, kai reikia aptarnauti du didelius lėktuvus, kurie išskrenda penkių minučių skirtumu. Visa tai ir lėmė, kad tie trys keleiviai nepateko į lėktuvą ir labai jų atsiprašome“, – kalbėjo R. Žilys.

Jis nukentėjusiems patarė rašyti skundus ir pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo „Norvegian Airlines“ kompanijai, o ši regreso tvarka šiuos nuotolius veikiausiai paprašys atlyginti „Orlaivių aptarnavimo agentūros“.

Tokį patį patarimą davė ir L. Beišinė.

„Dėl nuostolių atlyginimo keleiviams rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į oro linijas, iš kurių keleiviai pirko paslaugą, t. y.  bilietą, ir kurios vykdė konkretų skrydį, šiuo atveju, Norwegian oro linijas“, – teigė L. Beišinė.

Tačiau Sergejus pabrėžė, jog ne pinigai yra svarbiausia.

„Juk tai ne pirmas atvejis Palangos oro uoste, kai keleiviai nepatenka į lėktuvą. Apie identišką situaciją Palangos oro uoste jau buvau skaitęs pernai, o ir pats kadangi dažnai skraidau darbo reikalais, maždaug prieš 5-6 metus buvau neįleistas į lėktuvą, nes stovėjau eilės gale ir jiems pritrūko laiko užregistruoti visus keleivius. Klausimas toks, kiek dar ši Palangos oro uosto administracija, nesugebėdama aptarnauti keleivių srautą, liks nenubausta? Gal jau laikas prisiimti atsakomybę?“, – retoriškai klausė Sergejus.

Anot L. Biešinės, nuo šių metų pradžios iki dabar gauta 18 keleivių, keliavusių per Palangos oro uostą, skundų.

„Palyginimui, per šį laikotarpį oro uoste aptarnauta daugiau nei 50 000 keleivių. Didžioji dalis gautų skundų – beveik 80  proc., susiję su besikeičiančiais, Covid-19 situacijos nulemtais, keliavimo reikalavimais, kai keleiviams nepavyksta išskristi dėl nepateiktų dokumentų, kurių reikalauja šalis, į kurią vykstama. Kiti gauti skundai susiję su pasimetusiu ar sugadintu bagažu, aptarnavimu. Kiekvienas skundas yra analizuojamas individualiai, bendraujama su juos pateikusiais keleiviais ir vertinama, ką galima tobulinti“, – tikino L. Biešinė.