„Pusė Minsko kasryt 6.30 val. stovi prie savo namų langų ir žiūri, ar į kiemą neįvažiuos juodas automobilis ir iš jo neišlips kaukėti ginkluoti vyrai. Kratos įprastai vyksta 7 valandą ryte. Į kambarį įsiveržia keli ginkluoti vyrai, žmones suguldo ant žemės ir pradeda vadinamąją kratą, nepateikę jokių tai daryti leidžiančių dokumentų”, – kino filmų apie Stalino laikų Rusiją primenantį siužetą nupasakojo žurnalistas iš Baltarusijos Andrejus Bastunecas, vaizdžiai iliustruodamas šiandieninę situaciją savo šalyje. Būtent taip atsitiko jo 23 metų sūnui bei jo draugei, neturintiems nieko bendra nei su žurnalistika, nei juoba su politika.

Baltarusijos žurnalistų asociacijos pirmininkas A. Bastunecas kartu su žmona, žurnaliste, rašytoja ir poete Sabina Brilo šiuo metu gyvena Lietuvoje, o penktadienį jie buvo užsukę į Klaipėdoje vykusį Vakarų Lietuvos žurnalistams skirtą seminarą.

Sabina teigė mūsų miestą labai mylinti ir neblogai jį pažįstanti, mat čia gyvena jos kolega ir bičiulis, jos poezijos knygos „Tiras Biblio” vertėjas į lietuvių kalbą Gintaras Grajauskas. Sabina dalyvavo knygos pristatyme uostamiestyje 2019 metų pavasarį. Ji jau mokosi lietuvių kalbos ir teigia šį bei tą lietuviškai suprantanti.

Tačiau vakarykštis apsilankymas Klaipėdoje jai ir jos vyrui – visai kitoks, priverstinis. Mat jie, gelbėdami savo gyvybes, turėjo tiesiogine to žodžio prasme bėgti iš Baltarusijos, palikę joje beveik viską, ką užgyvenę, su savimi pasiėmę tik būtiniausius daiktus.

Pasak Andrejaus, šiuo metu Baltarusijoje yra įkaltinti 29 nepriklausomi žurnalistai, jiems pateikti kaltinimai pagal įvairius Baudžiamojo kodekso straipsnius, tačiau daugelis iš jų kaltinami masinių riaušių organizavimu, nors tik, atlikdami žurnalisto pareigą, objektyviai nušviesdavo prieš Lukašenkos režimą nukreiptus mitingus. Režimas jau nutraukė 10 nepriklausomų laikraščių bei daugiau kaip 100 internetinių portalų veiklą, daugelis žurnalistų buvo priversti bėgti iš šalies, o joje pasilikusieji – įkaltinti. Kiti, nors ir nesuimti, žurnalistinio darbo dirbti nebegali, jie tardomi, prieš juos naudojama fizinė jėga, persekiojami jų šeimų nariai. Šiuo metu ne viena Baltarusijoje uždaryta redakcija savo veiklą tęsia Ukrainoje, Lenkijoje, Sakartvele, Lietuvoje.

„Lukašenkos režimas jau nesislapsto, atvirai įvardija, jog vyksta valymas, jau yra nutraukta daugiau kaip 100 įvairių organizacijų, tarp jų – ir Baltarusijos rašytojų sąjungos, veikusios kone nuo Spalio revoliucijos laikų, veikla, nepriklausomi žurnalistai atvirai vadinami liaudies priešais”, – šalyje taikomus stalininius metodus, nukreiptus ne tik prieš nepriklausomą žiniasklaidą, bet ir visus, kurie neįtinka režimui, vardijo A. Bastunecas.

Jis pats teigė tris kartus buvęs iškviestas ir apklaustas vadinamajame Tardymo komitete.

„Du kartus mūsų organizacijos biure atliko kratas, paskutinį kartą užblokavo asociacijos sąskaitas, biurą užantspaudavo, beje, mes net nežinojome, kad ten atliekama krata. Tad nežinome, ką jie biure padarė. Tuo pat metu jėgos struktūros sulaikė kolegas iš vienos žmogaus teisių gynimo organizacijos, su kuriais mes bendradarbiavome, taip pat anksčiau buvo sulaikyti kolegos iš „BelaPAN” informacinės agentūros. Tapo aišku, kad jau atėjo ir mūsų eilė, todėl per mano gimimo dieną mes su žmona išskridome į Sakartvelą”, – apie apsisprendimą liepos pabaigoje palikti šalį pasakojo Andrejus.

Saugodamiesi, kad nebūtų oro uoste sulaikyti, jie apsimetė, jog vyksta atostogauti, mat Batumis – viena iš vos kelių vietų už Baltarusijos ribų, kur šiuo metu dar galima netrukdomai išvykti.

„Dabar Baltarusija – tokia maža koncentracijos stovykla. Uždarytos sienos, lėktuvai į Europą neskraido, išskristi galima tik į Rusiją, Ukrainą, Gruziją ir Turkiją, tad pasirinkimas nedidelis”, – kodėl nusprendė vykti į Sakartvelą, paaiškino Andrejus.

Ten praleidusi beveik mėnesį, žurnalistų šeima atvyko į Lietuvą, jiems Vilniuje įsikurti padėjo Lietuvos žurnalistų sąjunga.

Tuo metu, kai penktadienio popietę kalbėjomės su Andejumi ir Sabina, Baltarusijos Aukščiausiajame Teisme kaip tik buvo nagrinėjamas teisingumo ministerijos prašymas nutraukti Baltarusijos žurnalistų asociacijos veiklą.

Praėjus porai valandų, Andrejus pranešė, jog teismas šį prašymą patenkino.

„Baltarusijos žurnalistų asociacija – tai ne įrašas registre, tai 1500 jos narių ir mes, be abejo, tęsime savo tolimesnę veiklą”, – atsisveikindamas sakė šios organizacijos vadovas.

Tuo metu Sabina, liūdnai nusišypsojusi, ištarė: „Žinokit, yra labai sunku būti pabėgėliais”…