Klaipėdiečių nepageidaujamo „Klasco” krovinio perspektyvos – miglotos (10)

Fotoreportažai, Svarbu, Uostas ir jūra
Virginija Spurytė
2021-08-30

Geležies rūdos, dėl kurios taršios krovos ne vienerius metus skundėsi Vitės kvartalo gyventojai, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Klasco“ šiemet perkraunama dvigubai mažiau nei pernai ir numanoma, kad krovos apimtys dar labiau mažės.

Tose krantinėse, kur dar prieš metus buvo didžiuliai geležies rūdos kalnai, dabar laikomi molų rekonstrukcijai naudojami akmenys. Virginijos Spurytės nuotr.

Žurnalistai ir Vitės bendruomenės atstovai, kuriuos „Klasco“ pirmadienį pakvietė į ekskursiją po savo teritoriją, patys galėjo įsitikinti, jog bendrovės krantinėse nėra nė vienos geležies rūdos žaliavos rietuvės. Tose krantinėse, kur įprastai pūpsodavo aukšti geležies rūdos kalnai, dabar laikomi didžiuliai iš Norvegijos atgabenti akmenys, naudojami molų rekonstrukcijai.

„Šiai dienai situacija yra tokia, kad geležies rūda pas mus nėra kaupiama ir laikoma. Priimame tik kartines partijas, kurios iškart pakraunamos ir išplukdomos. Tad visą laiką krantinės yra tuščios, rietuvių nėra“, – teigė „Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Štumbergas.

Jis tikino, jog su klientu pavyko išsiderėti, kad geležies rūdos žaliava būtų pristatoma ir kraunama tik tuomet, kai laukia ją jau išgabenti turintis laivas. Todėl šios žaliavos ir nebereikia laikyti krantinėse.

„Be to, įtakos turi ir geopolitiniai dalykai, nes dėl tam tikrų tikrų situacijų šitas krovinys labai ribojamas ir tas ribojimas vis gilėja. Kaip bus ateityje, niekas negali prognozuoti, bet mes galvojame, kad ta žaliava, kuri buvo kraunama, jos perspektyvos mes nematome. Palyginti su praėjusių metų vasarą, dar ankstesniais metais, geležies rūdos žaliavos krovos apimtys dabar sumažėjo 50 proc. Ir tendencija yra dar mažėti. Alternatyvų šiam kroviniui turime, kai pradėsime krauti, pamatysite“ – teigė V. Štumbergas.

Todėl bendrovė jau atsisako planų 9 ir 10 krantinę, kurios yra toliau nuo Vitės kvartalo, bet arčiau miesto centro, pritaikyti būtent geležies rūdos žaliavos krovai.

„Taip, buvo suplanuotą šitą produktą laikyti šitose krantinėse. Čia turėjo atsirasti apsauginė tvora nuo visų taršų, kurią buvome sumodeliavę su amerikiečių kompanija. Tačiau tai tvorai pastatyti negavome leidimų. Bet kadangi šio krovinio labai mažėja ir dar mažės, tai netikslinga jam skirti šias krantines. Jos turėjo būti skirtos, jei apyvartumas didėtų. Dabar šitose krantinėse savo planuose turime kitą funkciją – specializuotiems terminalams“, – aiškino V. Štumbergas.

Jis pripažino, jog geležies rūdos žaliava nėra idealus produktas krovai, tačiau akcentavo ir tai, kad tarša esą taip ir nebuvo įrodyta.

„Iš kur jūs žinote, kad jis dulka? Tik dėl to, jog kažkas palangę balta servetėle perbraukė. Su tuo niekada nesutikau ir nesutiksiu. Turi būti įrodymai, kad aš kažką teršiu, o ne emocionalūs pareiškimai. Nesakau, kad tai yra idealus produktas, reikia tam tikrų technologijų, darbo režimo. Ir turėjome problemų, bet nestovėjome vietoje, konsultavomės ir vietinėje rinkoje, ir su užsienio partneriais – olandais, vokiečiais, nes tas pats produktas analogiškai kraunamas ir pas juos. Įdiegėme įvairias priemones ir rezultatas tikrai buvo“, – tikino „Klasco“ vadovas.

Jis vardijo ir visas kitas aplinkosaugines priemones, kurios lėmė, jog nuo šių metų gegužės, kai įsigaliojo griežtesni reikalavimai, jog taršos negali būtų ir už įmonės ribų, nenustatyta nė vieno pažeidimo dėl „Klalsco“ krovos.  

„Vien pernai aplinkosauginėms priemonėms skyrėme beveik milijoną eurų ir investuosime toliau į inovatyvius sprendimus. Pokyčių kryptis aiški ‒ mūsų veikla turi būti draugiška aplinkai bei žmonėms“, – tvirtino V. Štumbergas.

Ekskursijos metu buvo pristatytos vandens rūko patrankos, kurių kompanijoje galima rasti net šešias. Jos purkšdamos ekologišką vandens ir absorbuojančios medžiagos mišinį suriša ore sklandančias daleles ir neleidžia joms sklisti nei pačioje teritorijoje, nei už jos ribų.

Krovinių perkrovimo sandėliuose įdiegtos suspausto oro sistemos, kad į miesto gatves išriedantys transporto ratai būtų švarūs. Dėl tos pačios priežasties nuolat laistomi ir valomi keliai bendrovės teritorijoje bei greta jos.

Šiemet „Klasco“ planuoja perkrauti 13 mln. tonų krovinių.

„Toks planas buvo patvirtintas ir kol kas jo dar nekoreguojame. Bet šiai dienai matome, kad korekcijas gali tekti daryti dėl situacijos su Baltarusija, Rusija. Bet kalbamės su kitais tiekėjais, pirkėjais, tad viskas dar yra procese“, – teigė V. Štumbergas.

Žymos: | | | |

Komentarai (10):

Atsakymų į “Klaipėdiečių nepageidaujamo „Klasco” krovinio perspektyvos – miglotos”: 10

  1. Judas parašė:

    Žmogai,
    Kada patrauksit palapines iš miesto centro ?

  2. Dokininkas parašė:

    Kodėl Atvira Klaipėda pati gadina savo įvaizdį, kodėl skelbia nelogiškus atėjūno Štumbergo kliedesius ir melą? Kodėl toliau leidžia atvirai tyčiotis iš Klaipėdiečių? Geležies rūdos granulės yra labai dulkėkas krovinys, kietosios mikro dalelės sklinda žymiai toliau nei skelbia mokslininkai, atidžiau patyrinėjus neteisėtai pastatytų palapinių tentų spalvą, pamatysite ne pilką, o tamsiai rudą spalvą. Jei Štumbergas to nepastebi, galima įtarti apsigimimą – daltonizmą. Labai keista, kad viešo intereso demonstratyviai negina nei visuomenės sveikatos centras, nei AAA, nei Klaipėdos politikai. Štumbergas atvirai tvirtina, jog „nekenksmingo” krovinio dulkėtumą buvo bandoma slopinti išpurškiant šimtus tūkstančių kubų vandens. Kodėl kuriamas ažiotažas tik apie Grigeo, kodėl niekas nekalba apie tai, kur nutekėjo milijonai kubinių metrų užteršto vandens iš KLASCO, kur? Kodėl Štumbergas nutyli, kaip jis vykdo su AAA suderintą kenksmingumo aplinkai mažinimo priemonių planą? Jis deda nenormalias pastangas tokius planus keisti kaip kojines. Kai dažnai keiti, tai ir atsikaityti nereikia. Jis du metus klaipėdiečiams melavo apie dulkių sienutės investiciją, – bet dabar jis tvirtina, kad kažkas jam uždraudė vykdyti suderintą planą! Linkiu Atvirai Klaipėdai atidžiau rinktis pašnekovus ir sistemiškai neplatinti lyguistų melagienų.

  3. Andrius parašė:

    Ogogo, visas toks paslaptingas. Ateis kitas krovinys, o koks nesako. Koks skirtumas kokį marmalą tu čia pritrauksi Vytai, klausimas ar bus juo kam užsiimti. Sklinda kalbos, kad Klasco vyksta sodybų tuštėjimo metas. Žmonės nebetiki šio melagio pliurpalais ir tiesiog išsivaikšto po truputį. Na, bet stenkis, šypsokis į kameras.

  4. Xy parašė:

    Ar jums nepasirodė, kad Stumbergas mums pagrasino-pamatysite ta krovinį? O kad Vites bendruomenė tokia parsidaveliska tapo labai gaila.

  5. a parašė:

    Nuo tų vandens patrankų siaubingas triukšmas, jei žemesnis oro slėgis visas Klaipėdos centras dreba nuo to vandens patrankų keliamo triukšmo ir vibracijos

  6. Audrius parašė:

    duok Dieve, kad tai būtų tiesa ir visam laikui. Geležies rūda tikrai ne tas krovinys, kurį dera miesto centre krauti

  7. Vites kvartalas parašė:

    Delegacija Vites bendruomenes grįžo iš Druskininkų sanatorijos kur poilsiavo už Klasco pinigus,tai dabar atidirbinez kų visus norus .Nebesmidrs,nebegirdes triukšmo ,jokių dulkiu nebematys ir tt ot pigi bendruomene

    • Uosto tvoros gyventoja parašė:

      Tikra tiesa, kas po Druskininkus važiuoja pagerti , o visiems kitiems gyventojams kurie prie uosto tvoros gyvena tik juodos geležies rūdos dulkės telieka. Ir tai vadinasi bendruomenė su Schneideratu priešakyje.

  8. Gyventoja parašė:

    Na jei Štumbergas prisipažįsta kad geležies rūdos krovinys yra prastas tai jau viską ir pasako kad reiškia juodai teršia. O Klaipėdos universitetas jau pernai įrodė kad tarša yra 650 metrų atstumu nuo įmonės tvoros, ir geologų tarnybos nurodymas yra nukasti ir išvežti dirvožemį kur Klasco užteršė. Tik keista kad už tai turi sumokėti Klaipėdos gyventojų mokesčių mokėtojai, nes pagal Aplinkos Ministerijos įsakymą turi padaryti TERSEJAS.

  9. Tomas parašė:

    Puiki naujiena. O uosto vadyba tegu jieško naujų krovinių. Nėra ko kraugerio Lukasenkos maitinti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Uostas ir jūra

Pradėti jūrinių vėjo jėgainių parkui skirti gilinimo darbai

Klaipėdos uosto direkcija skelbia, jog uoste jau dirba Suomijos bendrovės „Terramare Oy“ žemkasė – pradedami gilinimo iki 12 metrų darbai ...
2024-11-13
Skaityti daugiau

ELTA

Vos 13 Europos miestų atitinka oro kokybės normas

Nors per pastaruosius tris dešimtmečius, vykdant taršos mažinimo politiką, Europoje oro kokybė gerėja, vis dėlto daugelyje vietovių, ypač miestuose, tarša ...
2024-11-10
Skaityti daugiau

Aplinkosauga

Įrengs dar šešias oro taršos matavimo stoteles

Klaipėdos miesto savivaldybė praneša plečianti stacionarių oro taršos matavimo stotelių tinklą. Stotelės bus įrengiamos 6 vietose, kurios atrinktos atsižvelgus į ...
2024-10-09
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This