„Sergejaus Prokofjevo „Romeo ir Džuljeta“ – sudėtingas kūrinys, reikalaujantis ypatingos orkestro grupių skambėjimo darnos ir virtuoziškumo bei tikras išbandymas orkestro muzikantams“, – sako spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ muzikos vadovas ir dirigentas Robertas Šervenikas. 

KVMT nuotr.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gerbėjai jau rugsėjo 17, 18, 19 dienomis Žvejų rūmuose mėgausis Sergejaus Prokofjevo šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“, sukurto pagal to paties pavadinimo Williamo Shakespeare’o pjesę, premjera. Klaipėdoje jį stato tarptautinė statytojų komanda: baletmeisteris Kirilas Simonovas (Rusija), muzikos vadovas ir dirigentas R. Šervenikas, scenografė ir kostiumų dailininkė Jekaterina Zlaja (Rusija), šviesų dailininkas Andrius Stasiulis ir vaizdo projekcijų autorius Linartas Urniežis.  

Belaukiant premjeros kalbiname dirigentą R. Šerveniką. 

Kaip sekasi ruoštis premjerai? 

Sergejaus Prokofjevo šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ repeticijos prasidėjo dar ankstyvą pavasarį, kai po karantino buvo leista repetuoti kartu. Orkestras šį kūrinį repetavo ir liepą, o šiuo metu repeticijos tęsiasi. Procesas išsitęsė dėl pandemijos ribojimų, tačiau dabar jau ilgai laukta finišo tiesioji. Netrukus orkestras repetuos su baleto trupe. Baleto artistai šį kūrinį repetuoja dar seniau, nes „Romeo ir Džuljeta“ premjera buvo numatyta vasarį, vėliau perkelta į gegužę, tada atidėta rudeniui. Sakydami, kad ši premjera ilgai laukta, neperdedame. 

Ar pirmą kartą tenka dirbti su choreografu Kirilu Simonovu? 

Trečią kartą. Kartu su K.Simonovu jau statėme du baletus Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – Anatolijaus Šenderovo „Dezdemoną“ ir Léo Delibes’o „Kopeliją“.  

K. Simonovas – labai kūrybingas žmogus. Jis puikiai išmano klasikinio baleto mokyklą, nes mokėsi, šoko baletą, vėliau statė šokio spektaklius Marijos teatre Sankt Peterburge. Tai vienas iš labiausiai žinomų bei didžiausių operos ir baleto teatrų pasaulyje. K. Simonovas, kaip choreografas, labai įdomus ir savitas. Jis dirba su įvairaus lygio baleto trupėmis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Smagu, kad jis vėl stato Lietuvoje ir KVMT tai bus antras jo sukurtas spektaklis.  

Kokio žanro kūriniais labiausiai žavitės kaip dirigentas? 

Visada patinka tai, ką šiuo metu darau. Toks muzikantų gyvenimas. Sergejaus Prokofjevo šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ muzika tokia nuostabi, kad jautiesi laimingas, galėdamas prie šio kūrinio prisiliesti. Mano manymu, „Romeo ir Džuljeta“ – pats gražiausias kada nors parašytas baletas. Ne veltui jis taip dažnai statomas įvairiose šalyse su įvairiomis baleto trupėmis. Tai puiki simfoninė muzika! „Romeo ir Džuljeta“ muzika  pati pasakoja istoriją: jos dramaturgija labai ryški, pasižymi išsiskiriančiomis muzikinėmis charakteristikomis. Visiems kūrėjams, ypač choreografui, ne tik malonu, bet ir didelė atsakomybė statyti šį baletą. Sergejaus Prokofjevo „Romeo ir Džuljeta“ – baleto klasika. Naujai jį pristatyti publikai nėra lengva. 

Ir pirmą kartą jis buvo pastatytas visai ne Rusijoje, o 1938 m. Brno teatre tuometinėje Čekoslovakijoje. Nuo tada prasidėjo jo iki šiol besitęsianti kelionė po garsiausias pasaulio scenas. Jo imasi patys įvairiausi choreografai. Džiugiai nusiteikę laukiame dar vienos šio baleto premjeros Klaipėdoje. KVMT baleto trupė darosi vis profesionalesnė, brandesnė, o pastatymai, kaip „Romeo ir Džuljeta“, ją „augina“ dar labiau. 

S. Prokofjevo muzika „augina“ ir muzikantus? 

Šios muzikos atlikimas sudėtingas kiekvienam orkestrui. Ir KVMT orkestrui – taip pat. S. Prokofjevo „Romeo ir Džuljeta“ – vienas iš svarbių kūrinių, kuris, manau, ilgai liks Muzikinio teatro repertuare bei suteiks orkestrui naujų profesinių aukštumų tiek viso orkestro ansambliui, tiek kiekvienam orkestro artistui asmeniškai. Tai puiki patirtis muzikantams bei galimybė parodyti savo profesinį meistriškumą.