P0

Kultūra

„Permainų muzikos“ festivalyje – ir neurologinės operos premjera

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2021-09-01


Kiekvieną rudenį šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“ Klaipėdos koncertų salėje suburia šių dienų ir laiko patikrintos XX amžiaus muzikos mylėtojus.

Šiemet, rugsėjo 15–spalio 7 dienomis, uostamiestis ir vėl prisipildys novatoriškomis muzikinės raiškos formomis, įvairių menų sąveikomis ir nestandartiniais kūrybiniais projektais. Permainingos muzikos gurmanų laukia lietuviškoji neurologinės operos premjera, garso instaliacija ir koncertas, urbanistiniai garsovaizdžiai ir daug kitos eksperimentinės bei instrumentinės muzikos vaikams ir visai šeimai. Festivalis klausytojus intriguos įkvepiančiais susitikimais su dinamiškuoju Klaipėdos kameriniu orkestru, charizmatiškuoju pianistu Petru Geniušu, intriguojantį ir išskirtinį muzikos skambesį kuriančiu ansambliu iš Belgijos bei su kitais žymiausiais šiuolaikinės muzikos kūrėjais ir atlikėjais iš Lietuvos ir užsienio.

Pirmą kartą Lietuvoje statoma neurologinė opera

Festivalį pradės premjera – pasaulinio garso britų kompozitoriaus Michaelo Nymano opera „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“ Tai yra bendras Klaipėdos koncertų salės, vizualinių eksperimentų teatro „Kosmos Theatre“ bei teatro „Utopia“ meninis projektas, skirtas pristatyti minimalistinę operą Lietuvos publikai, pasitelkiant medijų bei lėlių teatro teikiamas galimybes. 

Britiškojo minimalizmo atstovas, pripažintas kino ir teatro muzikos autorius M. Nymanas operą sukūrė 1986 metais, remdamasis garsaus britų neurologo ir neuropsichologo Oliverio Sackso to paties pavadinimo knyga. Operą galima pavadinti medicinine-muzikine pagrindinio herojaus-paciento, turinčio vizualinę agnoziją (arba „mentalinį aklumą“) ligos tyrimo istorija, kai žinomas muzikas ima nebepažinti aplink save regimo pasaulio ir vis labiau pasikliauti savo klausa.

Vienas žymiausių britų neurologų, mokslo istorikas bei operos siužetui įkvėpimą davęs rašytojas  O. Sacksas apie M. Nymano operą sako, jog tikrasis jos herojus yra muzika – „muzikos galia integruoti, organizuoti, sumegzti sujauktą pasaulį ir suteikti jam prasmę. Tai yra tikrų tikriausia neurologinė opera. Pirmoji tokia muzikos istorijoje“.

Pasak neurologinės operos režisieriaus, „Kosmos Theatre” meno vadovo Žilvino Vingelio, šios kvapą atimančios operos sceninė versija – tai tam tikras vizualinis ir garsinis labirintas, kuriame atsikartojantys įvaizdžiai, veidai, mizanscenos, temos ir garsai ilgainiui įveda žiūrovą į tikrovės atpažinimo krizę.

„Čia solistai tampa ne tik aktoriais, bet ir lėlininkais, šokėjais, ekranų kilnotojais ir scenos darbininkais. Man patinka idėja, kad techniškai sudėtingas sceninis pasakojimas gali būti papasakotas vos trijų žmonių be papildomos teatro mašinerijos, besikilnojančių štangų, scenos darbuotojų ar pagalbos iš kulisų. Tokioje itin aukšto solistų meistriškumo reikalaujančioje operoje ši idėja atrodo dar nuostabiau”, – pranešime spaudai cituojamas režisierius.

Kultūros straipsnių vidus

Operoje dainuos sopranas Gunta Gelgotė, tenoras Mindaugas Zimkus ir bosas Kšištofas Bondarenko, diriguos maestro Martynas Staškus, gros Klaipėdos kamerinis orkestras. Klausytojai operos premjerą galės išgirsti rugsėjo 15 d. 18.30 val.

Miesto ir pramonės garsinė sintezė

Originalios Donato Bielkausko sukurtos garso instaliacijos „Mirštantis. Miestas. Gyvenimui“ idėja – sujungti savo prigimtimi skirtingą garsų turinį, tai yra industrinės Klaipėdos garsus su natūraliais Klaipėdos pajūrio gamtos garsais. Industrinis peizažas perdengiamas natūraliu gamtos kraštovaizdžiu. Negyva jungiama su gyva, tai pereinant iš vieno į kitą, tai drastiškai vienam kitą naikinant.

Uosto pramonės ir gamtos sukurtą garso architektoniką papildys autorinė D. Bielkausko muzika, kuriai būdingas etno ir ambiento skambesys.

Instaliacija laipsniškai pereis į koncertą, kuriame kartu su Donatu (akustiniai instrumentai, elektronika) pasirodys Kristijonas Lučinskas (akustiniai instrumentai, elektronika) ir Viktoras Rubežas (mušamieji). Garso instaliacija ir koncertas – rugsėjo 21 d. 18.30 val.

B. Kutavičiaus muzikos teatre – rytietiškas koloritas

Programoje „Kutavičiaus muzikos teatras“ klausytojai kviečiami panirti į teatrališkos Kutavičiaus muzikos gelmes su režisiere ir aktore Birute Mar, soliste Agnė Stančikaite ir  klaipėdiečiais instrumentalistais.

Koncertas–spektaklis pristatys tris B. Kutavičiaus kūrinius, sukurtus 1975–1980 metais. Du iš jų – II styginių kvartetas „Anno cum tettigonia“ ir „Mažasis spektaklis“, pasak kompozitoriaus, yra tie kūriniai, nuo kurių prasidėjo viskas. Jie žymėjo naują, visiškai naują kryptį lietuvių muzikoje. Kai visi Lietuvos kompozitoriai ieškojo savo kūryboje visų tų dodekafonijų, aleatonikų ir kitų šiuolaikinių skambesių, aš staiga pasukau visiškai nauju keliu.

„Mažasis spektaklis“ sukurtas pagal Sigito Gedos eiles. „Vienai aktorei skirtas spektaklis nėra specialių efektų pilnas reginys. Tai – santūrus kinų ar japonų teatrui artimas vyksmas, kuriame svarbūs net ir nedideli pokyčiai, pauzės.“ (Austė Nakienė)

Kvartete „Anno cum tettigonia“ („Metai su žiogu“) Kutavičius atsiskleidė kaip puikus formos meistras, sugebantis ją idealiai susieti su idėja. Kūrinys struktūriškai apima 365 taktus – tiek, kiek metuose yra dienų. Japonų mitologijoje žiogas yra metų simbolis.

Kantatoje „Du paukščiai girių ūksmėj“, parašytoje indų poeto Rabindrantho Tagorės tekstu, girdimi laisvai skraidančio ir narvelyje tupinčio paukščių balsai. Juos perteikia gyvas ir įrašytas skambesys, naudojama aleatorinė notacija. Strykinė fortepijono technika kuria rytietišką koloritą, o vietomis specialiai paruoštas fortepijonas skamba kaip mušamasis instrumentas. Programos kviečiama klausytis rugsėjo 23 d. 18.30 val.

M. Baranausko kūrinio violončelei ir styginiams pasaulinė premjera

„Šviesotamsos skambesys“ – tai Klaipėdos kamerinio orkestro koncertinė programa, intriguojanti net keliomis premjeromis. Bendradarbiaujant su Lietuvos kompozitorių sąjunga bus pristatyta specialiai festivaliui sukurto Mariaus Baranausko kūrinio violončelei ir styginiams pasaulinė premjera. Taip pat bus atlikta Donato Prusevičiaus kūrinio „Hommage a Beethoven” styginių orkestrui lietuviškoji premjera.

Pastaruoju metu bene dažniausiai pasaulyje minima kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės pavardė.  Prieš porą metų festivalyje „Permainų muzika“ atlikęs jos naujo kūrinio „Sielunmaisema“ pasaulinę premjerą Klaipėdos kamerinis orkestras dabar pirmąkart Klaipėdoje įgarsins autorės opusą „Šviesotamsos trilogija“. Fortepijonui ir styginiams parašyto kūrinio solinę partiją gros charizmatiškasis pianistas Petras Geniušas.

2017 metais į Klaipėdą buvo atvykęs garsus JAV kūrėjas Davidas Langas, prestižinės Pulitzerio premijos, „Grammy“ apdovanojimo laureatas. Šiemet „Permainų muzikoje“ vėl skambės gili ir emocionali jo kūryba. Tai „Prayers for night and sleep” / „Maldos prieš naktį ir miegą“ sopranui, violončelei, mušamiesiems ir styginiams. Kūrinio solines partijas atliks Lina Dambrauskaitė (sopranas) ir Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas, originalaus meninio mąstymo violončelininkas Mindaugas Bačkus.

Programai diriguos Vilmantas Kaliūnas. Hamburge ir Sarbriukene gyvenantis menininkas bendradarbiauja su įvairiais Vokietijos, Lietuvos ir kitų šalių orkestrais, tačiau su Klaipėdos kameriniu orkestru muzikuos pirmąjį kartą. Programa „Šviesotamsos skambesys“ – rugsėjo 25 d. 18.30 val.

Skirtingų instrumentų eksperimentinis garsovaizdis

Narkotinę haliucinaciją primenančiame beveik pusantros valandos kūrinyje „Pažeista simetrija“ Mortonui Feldmanui pavyko sukurti mikrovisatą, kurioje trys atlikėjai groja kruopščiai išrašytą partitūrą tuo pačiu tempu, laikydamiesi kompozitoriaus nurodymo nesinchronizuoti savo partijų.

M. Feldmanas yra viena spalvingiausių XX a. 7 dešimtmečio amerikietiškojo avangardo figūrų. Jis sukūrė originalų ir sykiu atpažįstamą stilių, kurio svarbiausiais bruožais tapo nepaprastai lėtas, ištęstas judėjimas nuo vieno atsitiktine seka pasirinkto, minimaliomis priemonėmis organizuoto muzikinio įvykio iki kito.

Kamerinės muzikos ansamblis „Het Collectief“ susibūrė 1998 m. Briuselyje. Ansamblio repertuaro pagrindą sudaro Vienos naujosios mokyklos kompozitorių kūryba – modernizmo ištakos. Atsispirdami nuo šio tvirto pagrindo, kolektyvo nariai į savo interpretacijų lauką įtraukia iškiliausius XX a. kūrinius ir naujausias eksperimentinės muzikos kryptis. Savo programose drąsiai derindamas šiuolaikinės ir klasikinės muzikos repertuarą, taip pat įtraukdamas ir senosios muzikos adaptacijas, ansamblis dažnai sulaukia kritikų ir publikos liaupsių.

Programa „Pažeista simetrija“ festivalyje „Permainų muzika“ skambės rugsėjo 28 d. 18.30 val.

Miestų architektūra – muzikos kalba

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro programa „Miestų simfonijos“, tikėtina, taps festivalio garsine kulminacija, kuri nuskambės rugsėjo 30 d. 18.30 val. Ypatingai ryškūs ir saviti bus joje skambėsiantys kūriniai ir solistai – Kristina Žaldokaitė (vokalas), Darius Meškauskas (aktorius) bei dirigentas, LNSO meno vadovas Modestas Pitrėnas.

„Siekiu, kad mano muzika būtų išraiškinga, emocionali ir koncertiška“, – yra sakęs kompozitorius Vytautas Barkauskas. Šiemet jam būtų sukakę 90 metų, tačiau talentingas kūrėjas jubiliejaus nebesulaukė. Kompozitoriai išeina, bet jų muzika lieka skambėti, tad koncerte klausytojai išgirs vieno žinomiausių V. Barkausko simfoninių opusų „Konzertstück für Orchester“.

Aleksando Skriabino „Ekstazės poema“ – tai pačioje XX a. pradžioje sukomponuotas didingas himnas žmogaus valiai, protui, ekstazei, kurią sukelia kūrybos džiaugsmas. Poemos muzika trykšta aistra, pakiliais jausmais ir veržlia energija. Joje vyrauja dvi kontrastingos emocinės būsenos, kurias Skriabinas vadina „didžiausiu subtilumu“ ir „didžiausiu grandioziškumu“.

Antroji koncerto dalis – tai du simfoniniai kūriniai apie miestus. Pirmasis jų – pripažinto šiuolaikinio amerikiečių kompozitoriaus Michaelo Gordono „Beijing Harmony” / „Pekino harmonija“. Kompozitorius pasakoja, kad jis buvo paprašytas sukurti kompoziciją, kuri atspindėtų asmeninius įspūdžius apie Kiniją.

Kompozitorius ir režisierius Heineris Goebbelsas – nepaprastai ryškus šiuolaikinės muzikos ir teatro atstovas, kuriantis utopinį, socialinį multimedijos teatrą, stūksantį ant aukštosios kultūros griuvėsių.

„Surrogate Cities“ / „Surogatiniai miestai“ – tai šio kūrėjo bandymas iš įvairių pusių pažvelgti į didmiesčio fenomeną.

Koncerte skambės dvi dalys iš minėto H. Goebbelso kūrinio – „The Horatian – Three Songs“ / „Trys Horacijaus dainos“ ir  „Surrogate“ / „Surogatinis“.

Mažiesiems klausytojams – skirtingų pasaulio tautų instrumentai

Edukacinėje programoje „Ritmo žaidimai IV“ susijungs dvi meno rūšys – muzika ir teatras. Pastarajam atstovaus aktoriai Rugilė Latvėnaitė ir Simonas Lunevičius, suteiksiantys programai žaismingumo, patrauklumo ir suprantamumo. Kartu su aktoriais ir perkusininku Edmundu Federavičiumi mažieji klausytojai keliaus po skirtingus kontinentus, aplankydami Ispaniją, Argentiną, Japoniją ir Afriką. Vaikai bus ne tik supažindinti su šių tautų mušamaisiais instrumentais, bet ir patys galės tapti aktyviais renginio dalyviais. Siekiama, kad išbandę įvairius instrumentus, pažinę ritmą jie norėtų patys muzikuoti, aiškiau suprastų ir labiau pamėgtų muziką.

Edukacinė programa „Ritmo žaidimai IV“ skambės spalio 5 d. 12.00 ir 18.30 val.

Kitoks suvokimas apie muziką ir garsą

Vilniaus miesto šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“ su džiaugsmu grįžta į festivalį ,,Permainų muzika” ir pristato programą ,,Vortex Temporum”. Koncerto pradžioje skambės Vokietijoje gyvenančios lietuvių autorės Dianos Čemerytės kompozicija. Po šios kompozicijos dėmesys nukryps į prancūzišką garsovaizdį, spalvingą prancūzų kūrėjų Sylvain Marty ir Régis Campo garsinę vaizduotę.

Antroji dalis klausytojus panardins į Gérard’o Grisey ,,Vortex Temporum”. Kūrinys – savotiškas kompozitoriaus testamentas, garso ir laiko formatų meditacija, kurios pradinis sunkiai atpažįstamas motyvas pasiskolintas iš Maurice’o Ravelio baleto „Dafnis ir Chlojė“.

Vilniaus miesto ansamblio vardą ir paramą užsitikrinęs „Synaesthesis“ vykdo aktyvią koncertinę veiklą, prisistatydamas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių publikai. Ansamblis muzikinę programą „Vortex Temporum“ festivalyje „Permainų muzika“ pristatys spalio 7 d. 18.30 val.


    2021-09-01

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt