P0

Mums rašo

Nerenovuoti būstai – grėsmė gyventojams ir klimatui (3)

Atvira Klaipėda

Rytė Jarmoškaitė
2021-09-05


Energetinis nepriteklius – tai daugialypė problema, su kuria susiduria daug Klaipėdos ir Lietuvos gyventojų. Lietuvos energetikos institutas (LEI) apibrėžia šią sampratą kaip asmenų negalėjimą pakankamai šildyti savo būsto ir naudotis kitomis energijos paslaugomis; taip pat žmonės yra energetiniame nepritekliuje, jei būsto šildymo ar kitų energijos paslaugų vartojimas sukelia neproporcingą finansinę naštą.

„Atviros Klaipėdos” nuotr.

Gyventojai gali atsidurti šioje situacijoje dėl skirtingų priežasčių. Žemos ar neadekvačios pajamos – tik viena iš jų. Remiantis LEI, kiti veiksniai gali būti žemas energijos vartojimo efektyvumas bei aukštos išlaidos energijai. Taigi, žmonės apsistoję šilumai pralaidžiuose, nerenovuotuose namuose gyvena energetiniame nepritekliuje.

Nerenovuoti būstai žalingi ne tik juose gyvenantiems asmenims, bet ir klimatui. Senos statybos privatūs namai, kurių gausu įvairiuose Klaipėdos rajonuose neretai vis dar šildomi krosnimi. Siekdami sutaupyti lėšų, gyventojai degina ne tik malkas, bet ir antrines žaliavas, kurios teršia miestiečių kvėpuojamą orą.

Senos statybos nerenovuotuose daugiabučiuose gyvenantys žmonės žiemomis negali reguliuoti šildymo. Tad jei butas per daug įkaista, tenka šilumą išleisti pro langą ir vis tiek mokėti aukštas šildymo sąskaitas.

Projekto „Šiltnamis“ kalbinti klaipėdiečiai dalinosi istorijomis ir apie kitas nerenovuotų sovietinių daugiabučių problemas. Pavyzdžiui, gyventojai nesijaučia saugūs savo namuose dėl pasenusios balkonų infrastruktūros, prastos elektros izoliacijos. Taip pat butuose kaupiasi drėgmė, pelėsis.

„Europos Žemės Draugų“ (Friends of the Earth Europe) klimato teisingumo ir energetikos kampanijos atstovė Martha Meyers dalinosi, kad netvarūs būstai – tai vieta, kur iššvaistoma daugiausiai energijos. Kampanijos duomenimis, 70 proc. pastatų Europoje švaisto energiją. Apskritai žemyne 40 proc. visos suvartojamos energijos sunaudojama namuose, tad toks aukštas energetiškai netvarių pastatų skaičius kelia problemų tiek visuomenei, tiek planetai.

„Klimato ir energetikos problemos yra tampriai susijusios. Vertinant šią problemą iš teisingumo perspektyvos tampa aišku, kad energetinis nepriteklius labiausiai paveikia pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Todėl svarbu pripažinti, kad tai yra ne asmeninė, o struktūrinė problema“, – teigia M. Meyers.

„Engager“ projekto prieš energetinį nepriteklių Europoje teigimu, ši problema dar labiau išaugo dėl Covid–19 pandemijos. Žmonės praleidžia dar daugiau laiko namuose ir dėl to vartoja daugiau energijos. Kadangi didelė gyventojų dalis per pastaruosius kelerius metus prarado pajamas ar jų dalį, ši finansinė našta jiems dabar dar sunkesnė.

Energetinis nepriteklius – struktūrinė problema, ji reikalauja sisteminių sprendimų. Energetiškai netvarių pastatų renovacija – plačiausiai pripažįstamas sprendimas. Renovuotuose namuose energija vartojama efektyviau, pastatai tampa saugesni jų gyventojams, finansinė našta
sumažėja.

Tam, kad sumažintume klimato kaitos keliamą riziką, svarbu, kad energijos vartojimas sumažėtų, o energijos gamyboje anglį ir kitas taršias medžiagas pakeistų atsinaujinantys šaltiniai.

Dalis Klaipėdos pastatų jau renovuoti, kiti dar laukia savo eilės. Besidomintiems renovacijos mastais Klaipėdoje, prieinamas šis žemėlapis.

Kad renovacija išspręstų socialines ir aplinkosaugines energijos problemas, ji turi būti pasiekiama visoms visuomenės grupėms ir atliekama kokybiškai.
Projekto „Šiltnamis” komandos kalbinti daugiabučių gyventojai dalinosi, kad kartais sunku pasitikėti renovaciją vykdančiomis įmonėmis. Taip pat ne visi gyventojai gali sau leisti tokią investiciją. Nors valstybė teikia ribotą finansinę paramą, informacijos sklaida šiuo klausimu nėra plati, dėl to kai kurie gyventojai renkasi gyventi nesaugiuose būstuose ir sutaupyti lėšų rizikuodami savo gerove.

Privačiuose namuose gyvenantys klaipėdiečiai irgi ne visada gali sau leisti pereiti prie švaresnių energijos šaltinių. Saulės baterijų ir vėjo jėgainių gaminama energija pigesnė ir švaresnė, tačiau didelei gyventojų daliai jėgainių įrengimas vis dar per brangus, net ir su kompensacija.

Europinės kampanijos prieš energetinį nepriteklių atstovė Martha Meyers tikino, kad plačiai prieinama ir kokybiška pastatų renovacija išspręstų kelias problemas vienu metu.

„Pirmiausia pastatų renovacija pakelia gyvenimo kokybę. Žmonės jaučiasi saugiau ir gyvena sveikiau namuose be drėgmės ir pelėsio. Tai turi privalumų fizinei ir psichinei gyventojų sveikatai. Antra, renovacija naudinga aplinkosaugai, nes taip iššvaistoma mažiau energijos. Galiausiai, atsakingos renovacijos programos sukuria naujas darbo vietas. Jei renovacijos būtų organizuojamos ir vykdomos lokaliai, daugiau žmonių turėtų galimybę būti apmokomi ir įsidarbinti šiame sektoriuje”, – teigia M. Meyers.

Susidomėjimas šia tema visuomenėje didėja. Klaipėdos bendruomenių asociacija, Paupių bendruomenė ir „Šiltnamio“ iniciatyva bendrauja su miesto gyventojais energetinio nepritekliaus klausimais, skleidžia informaciją susitikimuose. Ateinantį ketvirtadienį, rugsėjo 9-ąją, 18 val., toks vyks UAB „Regseda” patalpose (Šviesos g. 3). 

Bendruomenių susitelkimas šios problemos akivaizdoje gali sukelti teigiamų pokyčių.

„Yra įvairių sėkmės pavyzdžių iš kitų Europos šalių, kur žmonės susitelkė į bendruomenes ir pasiekė reikšmingų pergalių. Protestuojantys Jungtinės Karalystės gyventojai pasiekė įstatymo pakaitų, o Škotijoje gydytojai dabar gali „išrašyti“ renovaciją, jei yra įrodymų, kad paciento sveikata pablogėjusi
dėl pastato kaltės“, – apie sėkmingus gyventojų susitelkimo pavyzdžius pasakojo Martha Meyers.

Didžiausia problema renovacijų programose šiandien – pinigai. Tam, kad saugus būstas būtų prieinamas visiems, gyventojams renovacija turi būti nemokama. Dėl šios priežasties būtina, kad pinigų kokybiškai pastatų renovacijai būtų skiriama tiek valstybiniame, tiek europiniame lygmenyse.
Taip pat pašnekovė teigia, kad svarbu techninė pagalba, paremta sėkmingos praktikos pavyzdžiais.  Galiausiai, norint lokalizuoti renovacijos organizavimą ir vykdymą, reikia pakankamai apmokytų žmonių. Tokiu būdu renovacijos programos galėtų būti vykdomos kokybiškai ir tvariai.


    2021-09-05

    3 komentarai “Nerenovuoti būstai – grėsmė gyventojams ir klimatui”

    1. AvatarREALYBĖ (IP: 77.79.44.48)

      Pelyja ir pūna namai kaip tik po renovacijos, N pavyzdžių,! O kai dar nesibaigiantys brokoai pradeda lysti dar nepriduotame name, jau nekalbant apie bankines paskolas su paleistomis po 5 metų palūkanomis, o kur iki 10% atkatai suinteresuotiems asmenims, šildymo kaina nežymiai tesumažėja, nebent prisisuka radiatorius iki minimumo, ir sėdi namie su kailiais. …….O kad pagrindinė problema Klaipėdoj tai smarvės, dulkės, triukšmas ir ,kad tai daug daugiau kenkia visuomenės sveikatai tai tie ,, Renovatininkai” nemato, tiksliau NENORI MATYT!!!!!

      • AvatarAdelė (IP: 89.116.93.97)

        Realybė tokia, kad daugiabučių renovacijos sistemoje NĖRA NEI SKAIDRUMO IR SĄŽININGUMO. Namų atnaujinimas reikalingas, bet ne buldozerinis.
        Daugiabučio namo išorinės sienos per dvi plytas, 60 cm storio. Mūras nėra jokių ištrūpėjimų, apdailos įtrūkimų. Patalpos pakankamai šiltos. Butuose nėra jokios drėgmės, vasara dūstame, tačiau verčiama jas apšiltinti termoizoliacinėmis plokštėmis tinkuojant armuotu tinku, kai galima paprasčiau – sutvarkyti smulkius defektus, užtvirti senąjį tinką ( yra įvairių priemonių) ir fasadines sienas nudažyti atitinkamais dažais, kurie kaip kokia plėvele aptraukia namą, kartu sulaiko ir šilumą. Ir ateityje nebereikia jokių dažymų, nebent po 50 metų jį nuplauti. Tokiu būdu renovuojami daugiabučiai Lenkijoje. Klaipėdoje nemažai jau namų tokiu būdu renovuota. Bet daugiabučių administratoriai nesuteikia butų savininkams pasirinkimo teisės. Viskas vyksta prievartos būdu.

    2. AvatarVisi renivuoti namai (IP: 90.131.32.220)

      Daugiabučiai pelyja. Susmirdo. Žnonės išsikrausto . O Rumpiškės kvartalas po renovacijos užpylami rūsiai. Vanduo plauna pamatus. Greit po renovacijos namus pripažins avariniais dėl įvykdytos renovacijos. Iškeldyns

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt