Rugsėjo 9-ąją, UAB „Regseda” patalpose (Šviesos g. 3) Klaipėdos bendruomenių asociacija, Vartotojų aljansas (VA) ir projektas „Šiltnamis” organizuoja nemokamą renginį Klaipėdos gyventojams. Jo metu klaipėdiečiai turės galimybę susipažinti su energetinio nepritekliaus problema ir galimais sprendimo būdais.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Energetinis nepriteklius (arba energetinis skurdas) – vis dar retai atpažįstama sąvoka Lietuvos visuomenėje. Lietuvos energetikos institutas kaip pagrindinius energetinio nepritekliaus veiksnius LEI išskiria aukštas energijos kainas, žemas gyventojų pajamas ir žemą energijos vartojimo efektyvumą. Žmonės, patiriantys energetinį nepriteklių, nebūtinai gyvena skurde. Šios problemos paveikti yra visi asmenys, nepajėgūs šildyti ar vėdinti namų bei naudotis kitomis energijos paslaugomis už prieinamą kainą. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje žmonės pripažįstami kaip gyvenantys energetiniame nepritekliuje, jei namų ūkis išleidžia daugiau nei 10 proc. pajamų būsto šildymui.

Statistiniais duomenis, 2017 m. Lietuvoje beveik trečdalis gyventojų negalėjo sau leisti pakankamai šildyti būsto.

Į energetinio nepritekliaus paveiktą visuomenės dalį patenka ir tie gyventojai, kuriems sudėtinga ar net neįmanoma užtikrinti šildymo, vėsinimo ir kitų būtinų paslaugų kaip apšvietimas, internetas ar transportas.

Šiuo metu Lietuvoje dar yra senos statybos privačių namų, kurie nėra prijungti prie elektros tinklų ar kanalizacijos, jie dažnai šildomi kietuoju kuru ar antrinėmis žaliavomis. Neretai tokie pastatai vis dar turi medinius langus. Savo ir kitų orą teršiančios namų šildymo priemonės kenkia žmonių ir planetos sveikatai, bet žmonės jas renkasi siekdami sutaupyti lėšų. Nors šiandien prieinama pagalba norintiems įsirengti atsinaujinančios energijos jėgaines, pirminiai įnašai vis dar per aukšti dideliai gyventojų daliai.

Tuo metu nerenovuotų daugiabučių gyventojai susiduria su aukštomis centralizuoto šildymo kainomis, nereguliuojama temperatūra, nevėdinamuose butuose besikaupiančia drėgme bei pelėsiu, nesaugia elektros instaliacija, krentančiais balkonais bei kitomis problemomis.

Renovacijos norintys gyventojai gali pasiimti paskolą ar gauti paramą išlaidoms padengti, tačiau informacija apie šią finansinę pagalbą ne visiems lengvai prieinama. Galų gale, siekiant priimti visus daugiabučio gyventojus tenkinantį sprendimą, tenka pereiti daug kliūčių. Kaimynams sudėtinga organizuoti susitikimus kai tretieji asmenys kišasi su dezinformacija, gąsdina gyventojus.

Rugsėjo 9-ąją Klaipėdoje vyksiančio renginio metu minėtų organizacijų atstovai bei kiti srityje nusimanantys asmenys kalbės su klaipėdiečiais apie galimybes renovuoti savo būstą, ieškos atsakymų į bendruomenės problemas. Viena iš temų – energetinio nepritekliaus sąsaja su klimato kaita.

„Spartėjanti klimato kaita sukelia ekstremalius klimato reiškinius. Vienas iš jų – staigūs temperatūrų pokyčiai. Kaip ir kiekvienam gyvūnui, žmogui reikia taikytis prie aplinkos, tam, kad išliktų arba gyventų patogiai. Bėda iškyla tada, kai žmonės nebespėja prisitaikyti prie aplinkos. Dažniausiai mažas pajamas gaunantiems žmonėms prisitaikyti yra sunkiau. Taip yra todėl, kad pažangios šildymo ar vėsinimo sistemos kainuoja tiek, kiek mažas pajamas gaunantys žmonės dažnai negali sau leisti mokėti”, – pranešime cituojama VA atstovė Rimantė Balsiūnaitė.

„Mes manome, kad energetinis skurdas – tiesiogiai visus mus liečianti, bet nepakankamai pripažinta ir neįvertinta problema. Įvairūs ženklai – pavyzdžiui, mūsų pastatų lygis – rodo, kad Lietuvoje energetinis skurdas yra plačiai paplitęs. Kadangi tai liečia tokią didelę dalį vartotojų (manoma, kad net apie 20-30 proc. visų žmonių, ypač tų, kurie gyvena „kiauruose” sovietiniuose nerenovuotuose daugiabučiuose), visiškai suprantama, kad mūsų organizacija skiria tiek dėmesio šiai temai. Visi norime gyventi šiltai ir patogiai, nenorime permokėti už energiją. Tačiau dėl to reikia pakovoti. Mes norime, kad žmonės patys žinotų, ką reiškia energetinis skurdas ir galėtų ne tik patys sau pritaikyti kokias nors energiją taupančias priemones, bet ir kitiems patarti. Jei iš tokio renginio Klaipėdos gyventojas išeis pajutęs, kad gali paprasčiausiu būdu sumažinti savo energijos sąskaitas ir gyventi šilčiau – jau bus nauda. Kiekvienas per kaminą arba lango plyšį be reikalo išleistas šilumos žiupsnis reiškia žemesnę temperatūrą jūsų namuose, už kurią jūs sumokėjote savo sunkiai uždirbtu euru. Tokių renginių kaip šis, kur dalijamės energijos taupymo patarimais, turėtų būti daugiau, kiekvienoje savivaldybėje”, – sako VA viceprezidentas Kęstutis Kupšys.

Renginį bus galima stebėti ir internetu.