P0

Mums rašo

Prašoma netvirtinti Klaipėdos miesto bendrojo plano (5)

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2021-09-09


Asociacija KIDE, nuogąstaudama dėl Klaipėdos pajūrio ateities ir vis labiau prastėjančios gyvenimo kokybės mieste, inicijavo viešą kreipimąsi į Aplinkos ministeriją, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius, Klaipėdos miesto merą, savivaldybės administracijos direktorių ir miestiečius dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo.

Jam pritarė Klaipėdos bendruomenių asociacija, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, asociacija „Žalia banga”, Daugiabučių namų savininkų bendrija „Žydintis kiemas”, Daugiabučių namų savininkų bendrija „Sportininkų g. 12, Klaipėda”, Daugiabučių namų savininkų bendrija „Gilija”, radijo stotis „RadijoGAMA”.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Viešo kreipimosi iniciatoriai taip pat įkūrė internetinę platformą www.musuklaipeda.lt, kurioje bus viešinama įvairių Klaipėdos ir ne tik jos bendruomenių pozicija dėl Klaipėdos bendrojo plano.

Miesto bendruomenės, visuomeninės organizacijos ir pavieniai klaipėdiečiai yra kviečiami jungtis prie MŪSŲ KLAIPĖDOS palaikant jos išsakytą poziciją – norintieji tai padaryti turėtų kreiptis į urbanistinės iniciatyvos koordinatorę Živilę Mantrimaitę el. paštu iniciatyva.musu.klaipeda@gmail.com.

Mes, Klaipėdos miesto bendruomenės nariai, visuomeniniais pagrindais susibūrę į atvirą iniciatyvinę grupę „Mūsų Klaipėda“ (www.musuklaipeda.lt), atlikome parengtų Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo duomenų analizę. Matydami netoleruotinus dokumento trūkumus, kurie toliau detaliai aprašyti, šiuo viešu raštu kreipiamės į LR Aplinkos ministeriją, Susisiekimo ministeriją, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius, Klaipėdos miesto merą, savivaldybės administracijos direktorių ir miestiečius reikšdami gilų susirūpinimą Klaipėdos miesto urbanistinės raidos tendencijomis. Mes matome, jog šiuo metu Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo dokumente numatomi pokyčiai yra nepriimtini miesto plėtrai.

Todėl prašome netvirtinti bendrojo plano ir nedelsiant grąžinti šį teritorijų planavimo dokumentą į bendrųjų sprendinių formavimo stadiją. Reikalaujame, kad koncepcijai pritartų teritorijų planavimo dokumentą tvirtinantis subjektas, kaip yra nustatyta LR teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punkte. Taip pat prašome atlikti tyrimą dėl nusikalstamo mėginimo įgyvendinti visuomenei ir miestui žalingus teritorijų planavimo sprendinius.

Tikime, kad Vyriausybės pasirinkta Žaliojo kurso kryptis yra neįmanoma be darnios urbanistikos. Todėl prašome, kad bendrojo plano turinį ir procedūras prižiūrinčios, derinančios ir tvirtinančios institucijos principingai atstovautų miesto ir visuomenės interesus. Reikalaujame Klaipėdos gyventojų interesus tenkinančio bendrojo plano – šiuolaikinės gyvybingos ir tvarios urbanistikos tendencijas atitinkančių sprendimų, kurių centre būtų žmogus ir jo gyvenimo kokybė. Toliau aprašyti pagrindiniai parengto bendrojo plano trūkumai ir visuomeniniai reikalavimai.

1. Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijai buvo pritarta nepaisant LR teritorijų planavimo įstatymo

Rengiant naująjį Klaipėdos miesto bendrąjį planą buvo pažeista LR teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka ir procedūros. Tai sąlygojo miestui žalingus sprendinius, tokius kaip nesubalansuota urbanistinė plėtra pajūrio ir Smiltynės miškų sąskaita, bei numatoma maksimali uosto krovos infrastruktūros plėtra miesto ir gyventojų gerovės sąskaita.

2017 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T2-159 Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė „Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos variantui (teritorijos raidos alternatyvai)“, kuriame numatyta tik pietinė uosto plėtra. Vadovaujantis tuo metu galiojusia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka, miesto taryboje patvirtinta koncepcija buvo pateikta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimui. Tačiau 2019 2021-09-02 Klaipėda m. kovo 18 d. įsakymu Nr. AD1-477 direktorius vienašališkai pritarė visiškai kitam, taryboje netvirtintam koncepcijos variantui, kuriame numatyta ne tik pietinė uosto plėtra, o maksimali uosto plėtra su išoriniu giliavandeniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage.

Šiuo metu situacija su dviem Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijos variantais yra tokia, kad 2017-ais metais Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo yra patvirtinta koncepcija (su pietine uosto plėtra) tebegalioja, tačiau pritarimo koncepcijai procedūra teisiškai liko neužbaigta, nes jai iki šiol yra nepritarta administracijos direktoriaus įsakymu. Tuo tarpu antroji Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcija (su maksimalia uosto plėtra), kuriai administracijos direktoriaus 2019 metų kovo mėnesio 18 dienos įsakymu Nr. AD1-477 buvo „pritarta“, taip ir neįsigaliojo, kadangi jai nebuvo pritarta miesto taryboje.

Toliau rengiant Klaipėdos miesto bendrąjį planą, sprendinių konkretizavimo etape turi būti konkretizuojami koncepcijos, kuriai raštu pritarė savivaldybės administracijos direktorius (planavimo organizatorius), sprendiniai. Tačiau parengti Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniai neatitinka 2017-ais metais miesto tarybos sprendimu pritartam tik pietinės uosto plėtros variantui. Negana to, dabartiniai Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniai neatitinka ir to koncepcijos varianto (su maksimalia uosto plėtra), kuriam „pritarė“ tuometinis savivaldybės administracijos direktorius S. Budinas.

Atitinkamai, dabartinis Klaipėdos miesto bendrojo plano statusas neatitinka LR teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes nėra užbaigta pritarimo Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijai tik su pietine uosto plėtra procedūra. 

2. Svarstomo bendrojo plano trūkumai

2.1. Esama uosto veiklos įtaka – itin nedraugiška gyvybingo ir tvaraus miesto urbanistinei raidai ir visuomenės gerovei, todėl planuojami uosto plėtros užmojai Klaipėdos miesto bendrajame plane, rekreacinių ir kitų miesto infrastruktūros resursų sąskaita – netoleruotini.

Urbanistiškai bei socialiai gyvybingas miestas ir tarši pramonės bei krovos uosto veikla – nesuderinami. Ypač vertingus ir gausius rekreacinio potencialo resursus valdantis didžiausias Lietuvos pajūrio miestas paradoksaliai pirmauja šalyje pagal oro taršos, sergamumo ir mirtingumo rodiklius.

Todėl, mes vienareikšmiškai pasisakome už centrinės miesto dalies uosto teritorijos konversiją pagal 2017-ų metų liepos 14 dienos Klaipėdos miesto tarybos sprendimą Nr. T2-159, kuriuo buvo pritarta miesto bendrojo plano koncepcijos variantui tik su pietine uosto plėtra.

Reikalaujame, jog Klaipėdos miesto bendrajame plane būtų suplanuota Žiemos uosto teritorijos, šiuo metu valdomos KLASCO, konversija. Taip pat naujasis Klaipėdos miesto bendrasis planas turėtų numatyti konversijos perspektyvą visai centrinei Klaipėdos miesto daliai, kurioje veikia ir kitos taršios uosto įmonės. Jau dabar yra būtina ieškoti būdų šias įmones iškelti į urbanistinio ir socialinio konflikto galimybei neutralias teritorijas, o atsilaisvinusiose itin vertingose teritorijose vystyti visuomenei naudingus projektus, nes Teritorijų planavimo įstatymas 14-uoju straipsniu numato, kad Savivaldybės lygmens bendrieji planai galioja neterminuotai. 

Bendrojo plano sprendiniuose taip pat numatoma miesto stadiono likvidavimo galimybė, išorinio uosto infrastruktūros koridoriaus ir jo buferinių juostu įrengimo pretekstu. Siekiant nepažeisti visuomenės ir miesto urbanistinės gerovės interesų, reikalaujame, pakeisti šį Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinį ir išsaugoti Klaipėdos centrinį stadioną miestiečių reikmėms.

2.1.1. Priežastys

2.1.1.1. Žiemos Uosto Teritorija – „KLASCO“ istorinėje miesto dalyje įsigyti 2 pastatai, kuriems detaliuoju planu turėjo būti suformuoti sklypai pastatų eksploatacijai, virto pretekstu organizuoti detalųjį planą Vitės kvartalui ir daliai nuomojamos valstybinio uosto teritorijos, kuriuo „KLASCO“ perėmė net 2.84 ha miesto žemės. Taip įmonė sunaikino vertingus išlikusius istorinius pastatus, senamiesčio gatvelių tinklą ir tašytų akmenų Uosto gatvę.

 Įmonė visiškai ignoravo tuomet galiojusį Klaipėdos miesto bendrąjį planą (patvirtintą 1997-tais metais) ir iki šiol neįgyvendino „Teritorijos tarp Uosto, Naujojo Uosto ir Sankryžos gatvių detaliojo plano” (2000-03-30 miesto tarybos patvirtinto sprendimu Nr. 49) ir kartu su detalaus plano prievolėmis pasirašytos teritorijos infrastruktūros sutarties vystymo (sprendimo priedas Nr. 2) – tikslinės teritorijos infrastruktūros plėtojimo įsipareigojimų miestui, kurie buvo neatsiejama patvirtinto detaliojo plano dalis.

Visuomeninėje/komercinėje miesto teritorijoje pastatytos neteisėtos sandėliavimo palapinės, kurios nebuvo pašalintos pasibaigus numatytam jų naudojimo terminui. Vietoje susitarimo su miestu laikymosi naudojami teisiniai išvedžiojimai, „KLASCO“ vilkina laiką, o laikinus pastatus teisiniais procesais bando įteisinti jų naudojimui neribotam laikui.

Pagal galiojančią tvarką 2017-tais metais taryboje patvirtintoje koncepcijoje Žiemos uosto teritorija numatoma kaip konversinė, o miesto
teritorijoje esančios laikinos „KLASCO“ palapinės pripažįstamos kaip Klaipėdos istorinio miesto teritorijoje stovintys objektai. Naujieji bendrojo plano sprendiniai Žiemos uosto ir net miesto centro teritorijos dalį su laikinaisiais uosto statiniais jau žymi kaip inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, tokiu būdu pažeisdami Klaipėdos miesto istorinio centro ribas nustatytas Klaipėdos senamiesčio ir istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiaisiais planais.

Negana to, šioje teritorijoje „KLASCO“ perkrauna amonio nitrato trąšas, kurios, ES direktyvų 96/82/EB ir 2003/105/EB nuostatomis, priskiriamos pavojingosioms medžiagoms. Pati įmonė nurodo, jog kilus gaisrui laive dėl įvairių fizinių šių trąšų savybių ir grandininės reakcijos, sprogimo galimybė yra reali. Tokio sprogimo atveju beveik 25 tūkstančiai Klaipėdos miesto gyventojų atsirastų pavojaus zonoje.

2.1.1.2. Miesto stadionas

Klaipėdos centrinis stadionas (Sportininkų g. 46) yra miesto nuosavybė, esanti miesto teritorijoje. Tai – svarbus visuomeninis, sporto ir rekreacijos objektas, reikšmingas vietos ir viso miesto gyvenimo kokybei ir sveikam socialiniam gyvybingumui. Stadiono likvidavimas teritoriją konvertuojant į uosto infrastruktūrą nuskurdins miestą bei esamų gyvenamųjų teritorijų gyvenimo kokybę.

Stadiono poreikis miestui vertinamas ne vien pagal dabartinį sporto bendruomenių suinteresuotumą, tačiau ir miesto urbanistinį įsipareigojimą išsaugoti objektą ateities kartoms bei kintantiems gyventojų poreikiams.

Stadiono netekties kompensavimas kitu stadionu naujoje vietoje yra nepriimtinas.

Uosto susisiekimui reikalingas Švyturio ir Lideikio gatvių sujungimas galimas ir neperimant miesto stadiono. Savo plėtros planus uostas turi spręsti tobulindamas vidaus infrastruktūrą ir mažindamas krovos taršą centrinėje miesto dalyje.

2.1.1.3. Klaipėdos miesto centro konversija

Uosto svarba grindžiama jo indėliu nacionaliniam BVP, tačiau mažai diskutuojama, kad, remiantis konkrečiais skaičiavimais, Klaipėdos miesto urbanistinės konversijos komercinis potencialas marių prieigose yra šešis kartus didesnis. Ilgametes nuomos sutartis turinčios krovos bendrovės kaip komerciniai objektai galėtų nesunkiai surasti vidinį komercinį interesą pačios tapti urbanistinėmis vystytojomis (kuriant turizmo, verslo, aukštos kvalifikacijos paslaugų centrus, kultūros objektus, ir t.t.). Pasaulyje gausu krovos uostų konversijos pavyzdžių ir reta miestų, kurių centrinės pakrantės būtų išnaudojamos tokiu komerciškai neefektyviu ir žalingu visuomenės atžvilgiu būdu, kaip Klaipėdoje.

Siekiant palikti atviras galimybes ieškoti racionalių ir visoms pusėms naudingų būdų kurti urbanistinės plėtros sąlygas socialiai gyvybingo ir komerciškai patrauklaus miesto vystymuisi, bendrojo plano sprendiniuose būtina užtikrinti konversijos galimybę visame Klaipėdos miesto marių pakrantės ruože. Uosto bendrojo plano sprendiniai, net kaip aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas, negali uždrausti miestui turėti pamario miesto urbanistinę viziją ir numatyti konversiją šiuo metu uosto valdomoje teritorijoje. Konversijos galimybės numatymas Klaipėdos miesto vizijoje sudaro sąlygas produktyviam dialogui ir deryboms tarp miesto ir uosto.

2.2. Planuojama uosto logistinio susisiekimo sistema yra sprendžiama miesto teritorijos sąskaita

Šiuo metu vyksta jokiais planavimo dokumentais, įstatymais ar kitais teisės aktais nepagrįstas mėginimas Kalnupės gatvę ir Minijos gatvės atkarpą paversti uosto susisiekimo sistemos dalimi. Uosto logistinio transporto koridoriais suskaidyta miesto urbanistinė struktūra jau dabar kenčia nuo transporto spūsčių ir triukšmo. Tarša sukelia ekonominius nuostolius, sveikatos ir socialines problemas, kenkia aplinkai ir gyvenimo kokybei. Šiamekontekste Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniai gilina problemą, didindami uosto aptarnavimui skirtus sunkiasvorio transporto srautus miesto vidaus gatvėse.

Tvaraus miesto raidai bei Žaliojo Uosto vystymosi strategijai nėra adekvatūs ir miesto bendrojo plano susisiekimo dalies – geležinkelio transporto – sprendiniai. Miesto centre – centrinėje „Priestočio“ stotyje ir Girulių miške formuojami uostą aptarnaujančių vagonų sąstatai, kroviniai stumdomi pirmyn ir atgal tarp Girulių, Centrinės ir Draugystės stočių blokuoja gatves per visą miestą. Taip pat visą miestą kerta ir tranzitinių, pravažiuojančių krovinių sąstatai, nesilaikoma ilgamečių LR susisiekimo ministerijos pažadų šiuos srautus iškelti iš miesto. Todėl reikalaujame šios dalies sprendinius kuo skubiau keisti, tai visų pirma žymint ir LR bendrajame plane – Priestočio geležinkelio stotį numatant kaip konversinę teritoriją, o visus uosto krovinius nukreipiant ne per miestą, o į pietinę miesto – Draugystės stotį.

2.3. Rengiamame miesto bendrajame plane yra numatyta nepagrįsta milžiniška ypač vertingos Melnragės-Girulių (46,82 ha) ir nacionalinio parko bei UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančios Kuršių nerijos dalies – Smiltynės (apie 19 ha) ruožų urbanizacija.

Kurortiškumo ir turistinio potencialo didinimas naikinant pajūrio gamtinius resursus nėra toleruotinas, nes minimi žalieji plotai yra savaime nepakeičiama ir neįkainojama vertybė miestui ir visuomenei. Miškų naikinimas taip pat absoliučiai prasilenkia su LR ir tarptautiniais veiksmais spręsti klimato kaitos krizę. Rengiamo miesto bendrojo plano sprendiniai sukuria sąlygas visiškam šių plotų sunaikinimui ateityje. Tai akivaizdu Melnragės-Girulių ruože ir matoma Smiltynės 12.4 numeriu pažymėtoje zonoje, kur natūralioje pajūrio miško dalyje planuojama visiškai nauja kelių hektarų ploto „specializuotų kompleksų zona“. Gyvenimo kokybės gerinimui bei kurortinių paslaugų plėtrai (vanduo, elektra, nuotekos, pėsčiųjų ir dviračių takai, viešieji tualetai ir t.t.) bendrasis planas nėra būtinoji priemonė (LR Vyriausybės nutarimas Nr. 350). Todėl reikalaujame saugoti ir neurbanizuoti šių visuomenei būtinų Melnragės, Girulių ir Smiltynės miškų ruožų.


    2021-09-09

    5 komentarai “Prašoma netvirtinti Klaipėdos miesto bendrojo plano”

    1. AvatarGintaras R. (IP: 2.80.239.65)

      Aktyvios miesto bendruomenės dar nuo bp koncepcijos etapo aiškiai formulavo plano trūkumus, korektiškai ir aiškiai savo poziciją išdėstė miesto Tarybai, siūlė koncepciją koreguoti, taisyti taip, kad naujas BP būtų miestui naudingas, o ne jį žalojantis ir naikinantis. Į viską buvo atsikertama visiškai apvalaina biurokratine komunikacija, visokiais darom kaip norim, jūsų visokių ten gyventojų nuomonė dzin, į ką bendruomenės turėjo reaguoti, skūsdamos Klaipėdos valdininkų veiksmus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai. Skundai buvo tiriami, išvadoje buvo suformuluotas privalomas nurodymas savivaldybei BP viešinimą kartoti, kai kurie sprendiniai buvo koreguoti. Šiai dienai situacija tokia, kad mums kišamas BP nekuria modernaus ir šiuolaikiško miesto, o tik gyvenvietę, skirtą uosto komplekso ir pramonės su visokiais grigeo aptarnavimui. Net neabejokim, kad miesto Taryboje neatsiras valios ir sąžinės priversti savivaldybę taisyti BP nesąmones, bet jeigu miesto gyventojai ir jų visuomeninės organizacijos turi kokią nors nuomonę dėl Klaipėdos ateities – tos nuomonės nereikia bijoti, o ją išsakyti. Straipsnyje aprašoma iniciatyva Mūsų Klaipėda – tai ne veiksmas, o procesas, ir jame norintys dalyvauti klaipėdiečiai yra kviečiami prisijungti.

      “ MŪSŲ KLAIPĖDA dalyviai rytoj kviečia aktyvius klaipėdiečius, neabejingus Klaipėdos ateičiai, į susitikimą-pasitarimą dėl “Klaipėdos bendrojo plano keitimo netvirtinimo”, pirmadienį, rugsėjo 20 d. prie Žvejo paminklo priešais Klaipėdos rotušę, Danės g. 17, 18:30. (Susitikimas planuojamas atviroje vietoje, kad nebūtų diskriminuojami asmenys, neturintys Galimybių paso. Tad kviečiame apsirūpinti šilta apranga, lietpalčiais ir skėčiais bei, svarbiausia, gera nuotaika 😊 )

      Susitikime aptarsime, kokiais veiksmais galėtumėme kiekvienas piketo metu (prie Rotušės/merijos rugsėjo 30 d., kuomet Klaipėdos miesto tarybos posėdyje bus tvirtinamas Klaipėdos Bendrojo plano keitimas) paskatinti tarybos narius netvirtinti plano, kuris dar labiau pablogins mūsų visų gyvenimo kokybę ir pakenks pajūrio gamtai. Rytojaus susitikimo vieta parinkta šalia Žvejo skulptūros dar ir todėl, kad piketas rugsėjo 30 d. planuojamas organizuoti šioje vietoje, priešais meriją. Tad, tikimės, rytoj, gal būsime ir Žvejo įkvėpti idėjomis apie piketą 🙂

      Aptarsime ir kitus veiksmus, kuriuos įgyvendiname jau dabar ir dar galėtume įgyvendinti ateinančią savaitę, skatindami miesto tarybos narius nebalsuoti už naująjį Klaipėdos miesto planą.

      Iki rytojaus!

    2. AvatarRu (IP: 77.79.44.48)

      Čia yra nounsensas! Gyvenimas juda į priekį. Vilnius jau yra pasitvirtinės savo BP. O čia jau ir baisu pagalvoti kelinti metai tęsiasi tas “bordakas”! Kažkas klaidų pridaro, kažkam asmeninės ambicijos yra aukščiau už viską. O žmonės situacijos įkaitais patampa. Kol nepatvirtintas BP negalima net savo nuosavybei tvarkytis kaip nori dėl kažkeno klaidų dar 2007m. Gal tada vertėtu tą planą bent dalimis tvirtinti, bent tas dalys kur mažiausiai pokyčių, ar kylančių klausymų, ar prieštaravimų.

      • AvatarIlythiiri (IP: 82.135.146.154)

        Sunaikinti 46ha Girulių-Melnragės ir 19ha Smiltynės miško – tai tikrai ne ta dalis kur “mažiausiai pokyčių, ar kylančių klausymų, ar prieštaravimų”.
        O plano dalimis manau patys tvirtinti priešinasi – nes atskirai dalimis tokių kiaulysčių neprastumtų.

    3. Avatar (IP: 88.118.75.230)

      Kaip Jūs Artojai užpisat …..atvykę į Memelį iš Lietuvos.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt