AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”) pranešime spaudai teigia, jog naujausi duomenys rodo, kad visus tris šių metų vasaros mėnesius mažiausia kietųjų dalelių koncentracija ore matoma prie jos teritorijos.
Renaldo Kulikausko nuotr.
Oro kokybės tyrimo (OKT) stotelės oro švarą matuoja ne tik prie uosto bendrovių, bet ir Klaipėdos miesto centrinėje ir pietinėje dalyse – ten rodikliai esą ženkliai aukštesni.
Paskutinį vasaros mėnesį žemiausias kietųjų dalelių kiekis ore fiksuotas rugpjūčio 7 dieną – 3,1 mg/kub. m. Tai 16 kartų mažiau už leidžiamą vidutinę paros normą, kuri siekia 50 mg/kub. m. Tokie geri oro kokybės rodikliai išsilaikė ir kitomis dienomis. Visi jie esą fiksuoti uosto teritorijoje, greta bendrovės.
Oro kokybė matuojama taip pat centrinėje ir pietinėje Klaipėdoje – Bangų gatvėje ir Šilutės plente. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros OKT stotelių duomenis matyti, kad visą vasarą šiose miesto dalyse fiksuojamas ženkliai didesnis kietųjų dalelių kiekis ore nei prie uosto krovos įmonių.
Nors ribinės norma nebuvo viršyta, tačiau rugpjūčio pirmąją savaitę kietųjų dalelių kiekis pietinėje dalyje buvo pakilęs net iki 33 mg/kub. m.
Bendrovė tvirtina, kad akivaizdžius geresnės oro kokybės rezultatus padėjo pasiekti jos taikomos papildomos aplinkosauginės priemones. Greta krovos darbų naudojamos šešios vandens rūko patrankos, laistomi pravažiavimo ir technologiniai keliai. Transporterių linijose naudojami dulkių surinkimo filtrai ir vandens purkštukai. Taip pat krovos metu įrenginiai slopina dulkes su specialiu jas absorbuojančiu preparatu.
Oro kokybės tyrimo stotelių fiksuojamus rodmenis realiu laiku galima stebėti dviejose vietose. Uosto teritorijoje oro kokybės monitoringą galite stebėti čia, o Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės monitoringą Šilutės pl. OKT ir Bangų g. (Centro) – čia.
Palaukime, kol bus paskelbti AAA duomenys, apibendrinti pagal civilizuotame pasaulyje taikomas metodikas, ir visas savigyros burbulas tiesiog subliukš. Labai geras pastebėjimas dėl vandens, kanalizuojamo iš KLASCO teritorijos, užterštumo. Ar kas nors jį tyrė ar tiria?
Kiek dar gali tęstis grubus melas apie švarą ir sterilumą KLASCO? Pirma, su viena ar dvejomis taršą matuojančiomis stotelėmis nieko neišmatuosi, nes matuoti reikia visą bendrovės perimetrą ir keliolika nutolusių taškų mieste, antra, šiemet bendrovė perkrovė mažiau kenksmingo krovinio, nes rusai mažiau transportavo. Kaip tik antras aspektas patvirtina, jog KLASCO tris metus intensyviai nuodijo Klaipėdą ir Kuršių marias naudodama pagrindinę apsaugos priemonę – vandens patrankas. Atkreipkite dėmesį – niekas netyrė ir netiria, kur nutekėjo milijonai kubinių metrų metalo dulkėmis ir oksidais užteršto vandens? Taip pat prisiminkime, jag AAA nedavė leidimo krauti kenksmingo krovinio per atnaujintas krantines miesto centre tik dėl to, jog įvertino kraunamo metalo granulių dulkėtumą ir kenksmingumą.