Uostamiesčio savivaldybės valdoma AB „Klaipėdos vanduo” vėl į paviršių iškėlė karšto vandens tiekimo klausimą, kuris nesėkmingai buvo sprendžiamas beveik visą pirmą šio amžiaus dešimtmetį.

Bendrovė paskelbė, kad daugiabučių namų savininkų bendrijoms arba administratoriams nesudarius atitinkamų sutarčių, karšto vandens tiekėju taps kita savivaldybės valdoma įmonė „Klaipėdos energija“.

Pastarosios atstovai kaip ir XXI amžiaus pradžioje tikina, kad tokiu atveju gyventojams už karštą vandenį tektų mokėti daugiau.

Pasirinko seną tvarką

2002-2003 metais Klaipėdos spauda skelbė apie vis nesibaigiančius ginčus dėl to, kas mieste turi imtis karšto vandens tiekėjo rolės.

2002 m. vasarą buvo teigiama, kad pirmiausia minėtosios įmonės turi susitarti dėl vandens skaitiklių patikros ir eksploatacijos. Visgi joks susitarimas tada nebuvo pasiektas – 2003-iųjų rudenį kalbėta apie darbo grupę, kuri turėtų pateikti galutines išvadas dėl karšto vandens tiekėjo Klaipėdos mieste, o tuometinis vandentiekininkų vadas Jurgis Nausėda kalbėjo ir apie galimybę galutinį sprendimą rasti teisme.

Karšto vandens tiekėjo mieste dar nebuvo ir 2008-aisias, kai įsigaliojo nauja atsiskaitymo už vandenį tvarka, o „Klaipėdos vandens” sąskaitose atsirado grafa „Ats. karšto v. apsk. priet. aptarn. mokestis”.

Tašką šioje istorijoje turėjo padėti 2009-aisiais priimti teisės aktai, pagal kuriuos per pirmus tris 2010 metų mėnesius visi šalies daugiabučių gyventojai privalėjo nuspręsti, ar kaip karšto vandens tiekėją renkasi šilumininkus, ar pasilieka prie senos tvarkos, kai mokama už šaltą vandenį ir pagal viso namo deklaruotą kubinių metrų kiekį jam išdalintos šilumos energijos kainą. Gyventojams per nustatytą terminą nepareiškus valios, naujoji tvarka su šilumos įmone kaip karšto vandens tiekėju tada įsigaliojo automatiškai.

Tuometinė Kainų ir energetikos kontrolės komisija aiškino, kad pasirinkus šilumos tiekėją karšto vandens tiekėju, galutinės gyventojo išlaidos karštam vandeniui ir „gyvatukui“ bus mažesnės, įvertinus ir tai, kad tektų mokėti už skaitiklio priežiūrą, rodmenų nuskaitymą bei patikrą.

„Karšto vandens tiekėjas, pastebėjęs neatitikimą tarp įvadinio ir butų skaitiklių rodmenų, turės tikrinti skaitiklių rodmenis ir rasti, kas nedeklaruoja suvartoto karšto vandens ar kuriame bute yra sugedęs skaitiklis. Karšto vandens tiekėjas bus suinteresuotas rasti nesąžiningus vartotojus, nes kitaip patirs nuostolių. Nusprendus karštu vandeniu apsirūpinti perkant atskirai šilumą ir šaltą vandenį, gyventojams bus išdalinama visas sunaudotas ir namo įvadinio skaitiklio užfiksuotas šilumos bei vandens kiekis, todėl esant nesąžiningų kaimynų, kurie nedeklaruoja ar nurodo mažesnį suvartotų kubų kiekį, visiems teks užmokėti ir už juos”, – tada dėstė minėtoji komisija.

Tuo metu „Klaipėdos energija” tada klojo kitokius skaičius. Esą šiai įmonei tapus karšto vandens tiekėju jo kubinis metras pabrangtų nuo 12 iki 16 litų, „gyvatuko” mokestis esą išaugtų net 60 proc. ir dar padidėtų mėnesinis skaitiklių aptarnavimo mokestis nuo 2 iki 7 litų, nes reikėtų įrengti atitinkamą prietaisų nuotolinio nuskaitymo įrangą.

Ko gero, energetikų argumentai tada buvo paveikesni, nes „Klaipėdos energijos” duomenimis, 99,5% daugiabučių namų yra pasirinkę už visą vandenį atsiskaityti su „Klaipėdos vandeniu”, o energetikams mokėti tik už apskaičiuotą vandens pašildymui sunaudotą šilumos energiją.

Po dešimtmečio tylos – užduotis gyventojams

Visgi, pasirodo, kad po daugiau nei dešimtmečio tylos „Klaipėdos vanduo” nusprendė iš naujo pagvildenti šią problemą ir taip sukėlė klausimų klaipėdiečiams.

Įmonės interneto svetainėje, naujienų skiltyje, dar rugpjūčio 13 dieną buvo paskelbta gana biurokratiškai išguldyta informacija „Keičiasi atsiskaitymo už geriamojo vandens tiekimą karštam vandeniui ruošti, tvarka”.

„Tiesiog tobula kalba. Tik nieko nesupratau. Gal „Atvira Klaipėda” gali išversti į lietuvių kalbą ir paaiškinti Klaipėdai, kas gi čia keičiasi?”, – parašė redakcijai klaipėdietis Tomas.

Nemažai klausimų įmonės užmojis sukėlė ir bendrijoms. 26 bendrijų pirmininkai raštu kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių.

„Klaipėdos vanduo” komunikacijos vadovė Gintarė Butkienė teigė, jog tokia informacija buvo paskelbta dėl to, jog paaiškėjo, kad daugiabučių administratoriai ar bendrijos nėra iki galo įvykdę Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse numatytų veiksmų, kuriuos turi vainikuoti sutarties su „Klaipėdos vandeniu” pasirašymas dėl vandens tiekimo karštam vandeniui ruošti. To nepadarius laikoma, kad priimtas sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu įgyvendintas netinkamai.

„Klaipėdos vanduo“ nori išvengti teisinių interpretacijų ir atsiskaitymą už tiekiamą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti įteisinti taip, kaip reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės bei vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos rekomendacijomis”, – apie tokio raginimo priežastis teigė G. Butkienė.

Grafikas, iki kada konkrečios bendrijos ar administratoriai turi atlikti visas procedūras, skelbiamas įmonės puslapyje.

Pasak G. Butkienės, grafike skirtingos datos numatomos dėl didelių apimčių, nes reikia atlikti pakeitimus apskaitos programoje.

To nepadarius, sąskaitas už karštą vandenį ims išrašyti AB „Klaipėdos energija“. „Klaipėdos vandens“ pateikiamose sąskaitose tokiu atveju neliktų „laukelio“, kuriame reikia deklaruoti karšto vandens rodmenis, karšto vandens skaitikliai liktų tie patys.

„Daugiabučių administratoriai ir bendrijos prieš apsispręsdami turi vadovautis galiojančiais teisės aktais – turi būti organizuojamas gyventojų susirinkimas, kitais atvejais užtenka bendrijos narių valdybos sprendimo. Kokias procedūras atlikti, sprendžia administratoriai, bendrijos. Visais atvejais tuose namuose, kurie nurodyti grafike, gyventojai yra pasirinkę bendrovę „Klaipėdos vanduo“, tačiau nėra atlikę visų būtinųjų veiksmų, kad tai būtų pripažinta tinkamu pasirinkimu. Susirinkimo protokolo kopijas būtina pateikti bendrovėms „Klaipėdos vanduo“ ir „Klaipėdos energija“, – sakė G. Butkienė.

Ji taip pat akcentavo, jog jau nuo 2014 metų spalio galioja teismo suformuota praktika, kad vartotojams tinkamai neįgyvendinus pasirinkimo apsirūpinti karštu vandeniu būdo, karšto vandens tiekėjas yra šilumos įmonė.

Pokyčius mato skirtingai

„Klaipėdos energija“ teigia, jog, jos skaičiavimais, dabartinė tvarka yra pigiausia vartotojams.

„Jei situacija pasikeistų ir karšto vandens tiekėju taptų AB „Klaipėdos energija“, dėl teisės aktais energetikams nustatytų didesnių paslaugų tarifų Klaipėdos vartotojams kaina išaugtų nuo 7,6 iki 9 proc. Mūsų manymu, karšto vandens tiekėjo Klaipėdoje keisti neverta. Galiojanti tvarka yra teisėta, išnagrinėta ir patvirtinta Lietuvos teismų sprendimais”, – teigiama bendrovės komentare.

„Mūsų skaičiavimais, karšto vandens (šaltas vanduo plius vandens pašildymas), kaip galutinio produkto tiekiamo gyventojams, kaina dėl to neturėtų didėti, nes šalto vandens kaina yra patvirtinta, o šilumos, sunaudojamos šaltam vandeniui pašildyti, kiekis neturėtų pasikeisti (AB „Klaipėdos energija“ visada skaičiavo mokesčius gyventojams už šilumos sunaudojimą karštam vandeniui ruošti). Esame socialiai atsakinga įmonė, kuri iki šiol patirtus vandens nuostolius nurašydavome iš pelno, tačiau patirtų nuostolių neperkeldami ant gyventojų pečių. „Klaipėdos vanduo“ nuolat bendrauja ir bendradarbiauja su „Klaipėdos energija“, tikimės rasti sprendimą, tinkamiausią visoms pusėms teikiant geriamojo vandens tiekimo karštam vandeniui ruošti paslaugas”, – savo ruožtu teigia G. Butkienė.

Kaip realybėje?

„Atvira Klaipėda” palygino, kaip atrodo gegužės-liepos mėnesiais skirtinguose daugiabučiuose, atsiskaitančiuose su „Klaipėdos energija” tik už vandens pašildymą, sumokėtos sumos, lyginant su tuo metu galiojusiu šios įmonės nustatytu karšto vandens tarifu klientams, kurie ją yra pasirinkę kaip karšto vandens tiekėją.

Gegužę senos statybos nerenovuotame daugiabutyje I. Simonaitytės g. kub. m vandens pašildymas pridėjus šilumą su nepaskirstytu karštu vandeniu ir vieno kub. m šalto vandens kainą (0,81 Eur) atsiėjo 3,84 euro, nerenovuotame daugiabutyje Varpų gatvėje – 4,32 euro, naujos statybos daugiabutyje Taikos prospekte – 2,93 euro. Gegužę „Klaipėdos energijos” nustatytas karšto vandens tarifas siekė 3,86 Eur/kub. m.

Birželį, kai „Klaipėdos energijos” kub. m. karšto vandens tarifas siekė 3,96 Eur/kub. m, Varpų g. daugiabutyje žmonės mokėjo 4,06 Eur, Taikos pr. daugiabutyje – 2,88 Eur.

Liepą Varpų g. daugiabutyje kub. pašildymas su pačiu vandeniu atsiėjo 3,69 Eur, Taikos prospekto daugiabutyje – 2,83 Eur. Jei šie daugiabučiai kaip karšto vandens tiekėją būtų pasirinkę „Klaipėdos energiją”, už kub. m karšto vandens pašildymą tą mėnesį jų gyventojams būtų reikėję sumokėti 3,87 Eur.

Rugsėjui tiems vartotojams, kurie visgi yra pasirinkę „Klaipėdos energiją” kaip karšto vandens tiekėją, įmonė yra nustačiusi 4,1 Eur/kub. m tarifą.

Pasirinkus „Klaipėdos energiją” kaip karšto vandens tiekėją, vandens skaitiklius tikrina ir jos, ir „Klaipėdos vandens” darbuotojai, o atsiskaitant pagal kitą tvarką viską daro tik „Klaipėdos vandens” kontrolieriai.