Uostamiestyje gimsta siūlymas kitus metus paskelbti Klaipėdos švietimo metais ir taip daugiau dėmesio skirti sunkius laikus išgyvenančiai švietimo bendruomenei.

Švietimo metais, jei tokie Klaipėdos bus paskelbti, daugiau dėmesio turėtų sulaukti ir moksleiviai, ir pedagogai. Martyno Vainoriaus nuotr.

Tokios idėjos autorius – miesto tarybos narys Rimantas Didžiokas, savo siūlymą pristatęs pastarajame Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdyje.

„Matome ir girdime, kad švietimo bendruomenė šiuo patiria daugybę iššūkių, tad ir reikėtų labiau akcentuoti šią sritį, už kurią mūsų komitetas atsakingas. Matydamas, kad viena tokia iniciatyva Klaipėdoje buvo įgyvendinta, kai miesto taryba 2017-uosius buvo paskelbusi Klaipėdos kultūros metais, manau, kad galbūt būtų pats laikas 2022-uosius paskelbti Klaipėdos švietimo metais. Mane siūlyti tokią idėja paskatino ir tai, kad politinės partijos susitarė dėl kai kurių švietimo strateginių dalykų. Tai Švietimo metų paskelbimas būtų toks kaip ir miesto tarybos bendras susitarimas, jog švietimo problematika tampa prioritetine. Jau turėjome labai sunkius mokslo metus. Laukia taip pat sunkūs metai, tad susikoncentravę galėtume pasiekti geresnį rezultatą“, – savo sumanymą pagrindė R. Didžiokas.

Tokiam pasiūlymui komiteto narė Judita Simonavičiūtė pritarė, tačiau akcentavo, jog labai svarbu yra turinys. „Jei skelbtume tokius metus, tai turėtume kažką gero pasakyti. Mes turėtume išsikelti tikslus, ką per tuos metus turime pasiekti, susidėlioti, kaip tai padaryti ir tada būtų galima pritarti tokiai Švietimo metų idėjai. Dabar matau žymiai daugiau problemų nei sprendimo būdų. Šitam klausimui reikia daugiau diskusijų apsibrėžti, o ką mes siūlytume“, – teigė J. Simonavičiūtė.

Komiteto narys Edmundas Kvederis taip pat tikino, kad zaporožietį pavadinus ferariu nuo to niekas nesikeičia. „Švietimo bendruomenei tikrai būtų gražu parodyti, kad ji mums rūpi, kad yra girdima. Tačiau dabar turėtų padirbėti kokia nors darbo grupė, kuri suformuotų tikslus, uždavinius, priemones“, – kalbėjo E. Kvederis.

R. Didžiokas prisipažino, kad tokių kolegų politikų reakcijų ir tikėjosi. „Aš tik mintį pasiūliau. Būtų gražu, jei nuspręstume, kad verta skelbti Švietimo metus, aš neatsisakau padirbėti ir pasiūlyti bent pirminį turinį. Komitetas galėtų būti kaip darbo grupė, pasikviestume ekspertų ir per tam tikrą laiką galėtume parengti projektą, jį pristatyti švietimo bendruomenei. Taip turėtume dokumentą, kuriuo remdamiesi galėtume priimti sprendimus tvirtindami Klaipėdos savivaldybės strateginį veiklos planą, miesto biudžetą“, – aiškino R. Didžiokas.

Komiteto nariai vienbalsiai sutarė, jog sieks, kad uostamiestyje kitąmet būtų paskelbti Švietimo metai.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2017-ieji uostamiestyje buvo paskelbti Lietuvos kultūros sostinės metais. Tuomet uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas teigė, jog priimto sprendimo tikslas – tinkamai paminėti Klaipėdos – kaip 2017 m. Lietuvos kultūros sostinės – vardą mieste, pristatyti įvairias kultūros bei meno sritis apimančią, visas amžiaus grupes įtraukiančią programą, kuri dar labiau padidintų kultūros vaidmenį miesto socialiniame bei ekonominiame gyvenime.

„Klaipėda, nusprendusi 2017-aisiais tapti Lietuvos kultūros sostine bei kovoti dėl 2022-ųjų metų Europos kultūros sostinės titulo, iki 2019-ųjų padvigubinti finansavimą kultūrai ir parengti naują miesto kultūros strategiją, aiškiai išreiškė, kad kultūra šiandien tampa vienu iš pagrindinių miesto prioritetų“, – po miesto tarybos posėdžio, kuriame buvo priimtas toks sprendimas, pažymėjo V. Grubliauskas.

2016-ieji Klaipėdoje buvo paskelbti Darnaus judumo metais.