Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-09-16 |
Klaipėdos centrinio pašto kompleksas turėtų tapti pasaulyje pripažinto astronomo F. W. Argelanderio mokslo ir meno centru ir galėtų pradėti veikti po ketverių metų. Tokią išvadą pateikė galimybių studijos rengėjai, ją ketvirtadienį pristatę visuomenei ir suinteresuotiems asmenims.
Klaipėdos centrinis paštas tuščias stovi jau beveik dvejus metus. Martyno Vainoriaus nuotr.
Galimybių studiją užsakė Kultūros ministerija, o ją parengė viešoji įstaiga „Idėjos miestui“, į pagalbą pasitelkusį būrį architektų, istorikų, kitų ekspertų.
„Šios galimybių studijos tikslas buvo rasti optimalų Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo būdą, kuris užtikrintų šio kultūros paveldo objekto išsaugojimą, aktualizavimą ir prieinamumą visuomenei. Džiugu, kad procese labai aktyviai dalyvavo ir klaipėdiečiai, todėl ir rezultatas yra toks geras“, – džiaugėsi kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.
Įstaigos „Idėjos miestui“ vadovė Inga Urbonaitė-Vadoklienė pabrėžė, jog klaipėdiečių siūlomos idėjos tikrai daug prisidėjo prie galimybių studijos, nes jos buvo pirmosios, kurias imta analizuoti. Paskui buvo suorganizuotos kūrybinės dirbtuvės, po kurių gimė trys alternatyvos, kuo galėtų tapti Klaipėdos centrinio pašto kompleksas.
Vienas iš alternatyvių pasiūlymų buvo Klaipėdos centrinio pašto komplekse įkurti Baltijos meno rezidencijų centrą, nes tiek Klaipėdoje, tiek Lietuvoje trūksta menui skirtos rezidencijų išvystytos infrastruktūros.
Antroji alternatyva – Komunikacijos centras. Tokia idėja siekiama pratęsti esamo pastato idėją – komunikuoti, transliuoti, bendrauti.
„Lietuva yra atsilikusi medijų raštingumo srityse ir šis centras galėtų aktualizuoti ir sudominti žmones, kaip medijos veikia, kaip kritiškai į jas žiūrėti. Klaipėdoje trūksta patrauklių erdvių jaunimui ir toks centras galėtų įtraukti jaunuolius domėtis, papildomai motyvuoti renkantis profesiją“, – aiškino galimybių studijos rengėjai.
Trečiasis galimybių studijoje nagrinėtas variantas – F. W Argelanderio mokslo ir meno centras. Šis žymus astronomas 1799 metais gimė Klaipėdoje ir pirmaisiais savo metais gyveno būtent toje vietoje, kur vėliau atsirado Klaipėdos centrinio pašto kompleksas.
F. W. Argelanderio mokslo ir meno centre esą galima sukurti komunikaciją tarp meno ir mokslo, visa tai susieti su F. W. Argelanderio asmenybe. „Toks technologijų ir meno centras turėtų padėti ugdyti 21 amžiaus gebėjimus per kritišką mąstymą. Šis centras jungtų ateitį ir praeitį, meną ir mokslą. Argelanderio asmenybė yra įkvėpimas, jis yra pirmasis astronomas, pradėjęs kruopščiai tirti žvaigždes. Tai galėtų paskatinti įrengti eksploratoriumą“, – teigė studijos rengėjai.
Ekploratoriumas numatytas centrinių rūmų palėpėje. Kitose komplekso dalyse taip pat numatomos ir kavinės, ir renginių, darbo erdvės, muziejai, patalpos nuomai.
„Mūsų rekomendacija yra vystyti F. W. Argelanderio mokslo ir meno centro idėją integruojant kitų idėjinių alternatyvų stipriąsias puses. Tai yra perspektyva yra sukurti unikalią mokslo ir meno platformą, kurioje galima susipažinti su F. W. Argelanderio asmenybe, daug stipriau pozicionuoti Klaipėdą, kaip tarptautišką, komunikacijos miestą. Taip Klaipėdą galima dar nauju aspektu įrašyti į pasaulio žemėlapį“, – teigė I. Urbonaitė-Vadoklienė.
Ši alternatyva ir finansiškai atrodo patraukliausiai, mes generuotų didžiausius lankytojų srautus.
Valdyti tokį centrą ir organizuoti jo veiklas siūloma steigti naują Klaipėdos savivaldybės biudžetinę įstaigą.
„Esame labai dėkingi už šią studiją, pateikėte tiek įvairių samprotavimų, minčių, idėjų. Mes neatmetame galimybės, kad gal kokią vietinę apklausą organizuosime, kad klaipėdiečiai galėtų pareikšti savo nuomonę, kuris variantas iš trijų yra geriausias“, – teigė Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis.
I. Urbonaitė-Vadoklienė pateikė ir optimistinį projekto įgyvendinimo grafiką. Esą dar šiais metais galima tikėtis, jog kompleksas bus paskelbtas kultūros paminklu, o tai jį leistų perimti valstybės nuosavybėn „Lietuvos paštui“ teisingai atlyginant – 1,58 mln. eurų, nes tokia dabar yra šio komplekso rinkos kaina.
Skaičiuojama, kad sutvarkyti pastatą ir jį pritaikyti naujo centro veiklai kainuotų apie 7 mln. eurų.
„Kitais metais galėtų būti Vyriausybės sprendimas Klaipėdos centrinio pašto kompleksą perduoti Klaipėdos savivaldybei pereinamuoju laikotarpiu valstybės biudžeto lėšomis turėtų būti atliekami skubūs tvarkymo darbai, paksui rengiamai veiklos koncepcija, steigiama nauja biudžetinė įstaiga. 2023 metais galėtų įvykti architektūrinis konkursas, projektavimas, įstaigos veiklos planavimas. 2024 metais prasidėtų kapitalinis remontas ir statybos, tad 2025 metais bent iš dalies galėtų prasidėjo nauja komplekso veikla“, – vardijo I. Urbonaitė-Vadoklienė.
R. Mikaitis teigė, kad šita galimybių studija jau išsiųsta Vyriausybei, dabar bus tariami dėl jos pristatymo ministrams. „Tikimės, kad šita kokybiška studija padės Vyriausybės narius įtikinti judėti tuo keliu, kad šitas pastatas būtų išsaugotas, aktualizuotas ir prieinamas visuomenei. Žinoma, tai nebus lengva, bet turime žiūrėti optimistiškai“, – tvirtino kultūros viceministras.
pastato funkcija ir paskirtis taip pat yra paveldas. Kodėl studijos rengėjai nepasiūlė pašto funkcijos ?
Yra paliekama simbolinė pašto funkcija
Klausykit, patikėjot muilo burbulais. Švyturį perimsim. Sukursim naują objektą. Dabar Paštui naują įstaigą įkursim. Bokštą neaišku kam pastatysim.O iš kokių ššš… Miesto strategijoj tokių objektų nėra. Tai gal kažko nebedarysim. Ne viešieji pinigai, bet verslas tokiyus objektus turi įveiklinti. Tada tikrai bus nauda
Kultūros ministerija atseikėjo ” Įdėjos miestui ” 55K euriukų ir anoji papūtė spalvotų muilo burbulų-žaidė žaidimą su liaudimi apie pašto galimybes. Verdiktas- gali būti viskas. Dabar tarsis kaip pristatyti ministrams ir kaip juos įtikinti. Kas savaime buvo aišku jau prieš du metus kultūros ministerijai reikėjo dar visų šių metų. Patikėjo. Dabar dar reikės min 4, kad prasidėtų realūs darbai. Tik vyriausybė ir miesto valdžia jau tada bus kita ir gal nebereikės. Panašu toks ir tikslas visų. Nejau nauji darys ką buvusieji nutarė. Taip nebūna. Šitą paštą memelenderiai greičiau pastatė nei dabar mes suremontuosime.
Jūs bent pristatymą klausėte? Iš kur pas jus tiek pykčio? Puiki studija, ir aiški kryptis, ką daryti. Išanalizuotos trys galimybės ir pagrįsta, kodėl viena iš jų geriausia. Be abejo, jūs tai tikrai būtumėt padarę geriau. Kaip visada 🙂 Aš kaip klaipėdietis tai labai džiaugiuosi, kad pagaliau kažkas normaliai buvo padaryta.
vaje, tai norite pasakyti, kad ir Baltijos estakada nebus pabaigta nes valdzia pasikeis? Nereikia sapalioti.
Antroji alternatyva… – komunikuoti, transliuoti, bendrauti. Kuo skiriasi taip vadinamas „komunikavimas” nuo bendravimo? Tiesą sakant visos trys alternatyvos – debesų prikabinėjimas, tai kaip dabar eksponuojamos instaliacijos ant Vilniaus tilto. O Klaipėda neturi savo Paveikslų galerijos, pagaliau steikite Dailės akademiją kur būtų mokoma tapyti, o ne dažus taškyti, Jaunimo namus, Konferencijų centrą, Baltijos jūros šalių parodų salių kompleksą, Tylos namus, Technikos raidos muziejų, …
Viso pastato vienai funkcijai nereikia, todėl surastos sinergijos. Kainos nežinau, bet pristatymas labai patiko, pavarčiau studiją, darbas kokybiškas