Rugsėjo pradžioje rekonstrukcijai uždarytame Palangos oro uoste bus atnaujintas ne tik kilimo ir tūpimo takas, peronas ir riedėjimo takas – rekonstrukcijos metu diegiami inžineriniai sprendimai, dėl kurių procesai taps draugiškesni aplinkai. Kartu su kitais Lietuvos oro uostų tinkle esančiais oro uostais Palangos oro vartai siekia ateityje tapti nulinės CO2 emisijos oro uostu.

Rekonstrukcijos metu Palangos oro uoste bus iš esmės pertvarkyta signalinių žiburių sistema, kuri taps ne tik efektyvesne, bet ir draugiškesne aplinkai. Pagal projektą naudotos metalo halogenų lempos bus pakeistos taupiais LED žiburiais. Atliekant šiuos darbus bus nutiestas 95 kilometrų ilgio kabelių tinklas ir įrengta 667 naujų žiburių. Tikimasi, kad elektros energijos suvartojimas vien tik tako apšvietimui po rekonstrukcijos sumažės apie 20 proc. – panašius sutaupymo rodiklius po modernizacijos rodo Vilniaus oro uosto statistika.

„Kiek tiksliai bus sutaupyta elektros energijos dabar pasakyti sudėtinga, nes tai priklauso nuo eismo oro uoste intensyvumo. Bet žinome, kad įrengus LED sistemą Vilniaus oro uoste, per penkerius metus buvo sutaupyta beveik 450 MWh elektros energijos. Tiek užtektų aprūpinti elektra daugiau nei du šimtus vidutinių namų ūkių visus metus“, – pranešime spaudai cituojamas Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis.

Įdiegus specializuotus orlaivių elektros maitinimo įrenginius (GPU) tam tikrose lėktuvų aikštelėse Palangos oro uoste bus galima mažinti anglies dvideginio emisijų išmetimą – daugeliu atvejų nebereiks anksčiau dyzeliniais automobiliais atgabenamų prie lėktuvo elektros energijos įrenginių.

Rekonstruojant Palangos oro uosto dangas bus pertvarkyta ir paviršinių nuotekų surikimo bei valymo sistema, kuri taps daug efektyvesne.

„Vienas itin svarbių kokybinių pokyčių – mes turėsime galimybę surinkti paviršines nuotekas. Tai itin svarbu šaltuoju sezonu, kai lėktuvai prieš pakylant padengiami specialiu skysčiu nuo apledėjimo. Surinktas nuotekas ateityje bus galima vežti perdirbti į Vilniaus oro uostą, kuriame numatoma įrengti tokių nuotekų perdirbimo gamykla“, – sako M. Gelžinis.

Beveik visos rangovo panaudotos medžiagos bei po rekonstrukcijos liksiančios statybinės atliekos bus perdirbtos: frezuotas asfaltas, mineralinės medžiagos, betonas bus iš anksto paruošti pagal egzistuojančius standartus ir vėl naudojami statybose arba laikiniems statybų poreikiams tenkinti.

Visi trys Lietuvos oro vartai dalyvauja tarptautinėje oro uostų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) valdymo programoje „Airport Carbon Accreditation“, kuriai priklauso apie pustrečio šimto oro uostų visame pasaulyje. Dalyvavimas programoje įpareigoja vertinti ir mažinti ne vien elektros energijos, tačiau ir šiluminės energijos, kuro, cheminių medžiagų, o tolesniuose žingsniuose – ir aviacinio kuro sąnaudas. Palangos oro uostas jau 2021 metais turėjo pereiti į antrąjį šios programos etapą, tačiau dėl COVID-19 pandemijos oro uostams sumažinus veiklos apimtis – tikslas perkeltas į kitus metus.

Planuojama, kad ateityje visi Lietuvos oro uostai pasieks nulinę CO2 emisiją. Šiuo tikslu planuojama visų oro uostų teritorijoje aktyviau plėsti saulės elektrines – tokia jau yra įrengta ant Vilniaus oro uostui priklausančio VIP terminalo stogo. Lietuvos oro uostai didžiąją dalį savo transporto priemonių pakeitė į varomas elektra arba hibridiniais varikliais.