Organizmo imuniteto vartų sargybiniai – taip būtų galima pavadinti mūsų tonziles, atsakingas už viršutinių kvėpavimo takų apsaugą nuo virusų ir bakterijų. Kai šie sargybiniai pasiligoję, apsnūdę ar nualinti, organizmą puola infekcinės ligos.

Klaipėdos „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Jūratė Gasiūnaitė sako, kad susirgus ūminiu tonzilitu, kitaip vadinamu tiesiog angina, ir numojus į tai ranka, kyla sudėtingų komplikacijų rizika.

„Dėl tinkamai ir laiku negydomos anginos, pasireiškiančios ryklės tonzilių audinio uždegimu, gali kilti komplikacijų: išsivystyti lėtinė tonzilito forma, reumatinės ligos, ūmus inkstų uždegimas, kraujo užkrėtimas, meningitas, otitas, sinusitas ar tarpuplaučio organų infekcija“, – įspėja J. Gasiūnaitė.

Gydytoja priduria, kad dažniausiai dėl peršalimo ir susilpnėjusio imuniteto išsivystančią anginą sukelia aplinkoje cirkuliuojantys virusai – rinovirusai, adenovirusai ir kt., kuriais užsikrečia ir suaugusieji, ir vaikai, tačiau iki 30 proc. tonzilitų yra sukelti bakterijų – streptokokų, stafilokokų ar B tipo bakterijos Haemofilus influezae. Šioms bakterijoms pažeidus kvėpavimo takus, išsivysto pūlinga angina, ja dažniau serga vaikai ir jaunesnio amžiaus žmonės.

Anot šeimos gydytojos, angina, sukelta bakterijų, dažniausiai pasireiškia staiga atsiradusiu gerklės skausmu, pasunkėjusiu rijimu, apčiuopiamais ištinusiais ir skausmingais kaklo limfmazgiais bei karščiavimu, kai kūno temperatūra pakyla iki 38-39 laipsnių. Kartu su gerklės skausmu atsiradusi sloga, kosulys ir opelės ant tonzilių įprastai būdingos virusinės kilmės anginai.

„Virusiniu ūminiu tonzilitu užsikrėtusiems asmenims pasireiškia lengviausia – katarinė forma, kai uždegimas kyla tik tonzilių paviršiuje, o gydymas trunka 3-5 dienas. Jeigu per tiek laiko būklė negerėja, būtina kreiptis į gydytoją, kad užkirstumėte kelią komplikacijoms. Tiesa, jos pasireiškia ne taip dažnai, kaip bakterinio tonzilito atveju, tačiau rizika išlieka“, – pataria J. Gasiūnaitė.

Pasak jos, užsikrėtus bakterijų sukelta angina gali pasireikšti dvi šios ligos formos: folikulinė, kai dėl bakterijų pažeistų gilesnių tonzilių audinių atsiranda pūlių, ir lakūninė, kai pūliai padengia visą tonzilės paviršių. Laiku ir tinkamai gydoma folikulinė forma praeina per 5-7 dienas, o lakūninė forma – per 10 dienų. Negydant folikulinės ir lakūninės formos anginos, jaučiami simptomai užsitęsia, o kartu su jais kyla ir komplikacijų rizika.

Gydytoja pabrėžia, kad labai svarbu pilnai išgydyti anginą, nes dažnai kartojantis simptomams, gali išsivystyti lėtinė jos forma. Dėl dažnų susirgimų negrįžtamai pasikeičia tonzilių gleivinės struktūra ir sutrinka jų funkcija, o tokias problemas galima išspręsti tik operaciniu būdu.

„Kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, bet operacijas rekomenduojama atlikti, jeigu angina sergama dažniau nei 5 kartus per metus, žmogus miegodamas knarkia, jam nuolat fiksuojama padidėjusi kūno temperatūra (subfebrilitetas), yra paraudusios žiotys ir padidėję limfmazgiai. Operaciją būtina atlikti, kai tonzilės pasidaro tokios didelės, kad trukdo kvėpavimui, kai kuriems transplantacijos laukiantiems pacientams ir vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus“, – sako J. Gasiūnaitė.

Anot šeimos gydytojos, nors kiekvienas anginos atvejis yra unikalus, priklausantis nuo žmogaus bendros organizmo būklės ir vyraujančių simptomų, tačiau galima aiškiai išskirti požymius, kurie identifikuoja būtinybę nedelsiant kreiptis į gydytoją.

„Jeigu jūsų kūno temperatūra pakyla iki 38 laipsnių ir daugiau, pastebite susidariusias pūlingas tonziles, jaučiate priekinių kaklo limfmazgių padidėjimą ir skausmingumą, nieko nelaukite ir kreipkitės į gydytoją. Jausdami kitus simptomus bei nerimaudami dėl savo sveikatos, taip pat nedvejokite ir pasikonsultuokite su šeimos gydytoju“, – teigia J. Gasiūnaitė.

Viruso sukeltai anginai taikomas simptominis gydymas: skiriami medikamentai gerklės skausmui ir pasireiškusiam uždegimui mažinti, o esant aukštai temperatūrai malšinti paskiriami antipiretikai. Pasireiškusiai bakterinės kilmės ūminio tonzilito infekcijai taikomas antibakterinis gydymas: remiantis patvirtintomis gydymo gairėmis, pirmuoju pasirinkimu tampa dešimties dienų kursui paskiriami penicilinų grupės antibiotikai.

J. Gasiūnaitė priduria, kad norint išvengti šių infekcinių ligų visus metus būtina nuolatos rūpintis savo sveikata ir stiprinti organizmą.

„Formuokite sveiko gyvenimo įpročius: užtikrinkite pilnavertį suvartojamo maisto racioną, skirkite bent 30 minučių fizinei veiklai, dar tiek pat – veiklai, kuri padėtų atsikratyti per dieną susikaupusios įtampos ir streso, sureguliuokite miego-poilsio režimą, daugiau laiko praleiskite gryname ore. Net ir sveikai maitinantis ar esant padidėjusiems organizmo poreikiams, dažnai nepavyksta gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų paros dozės, todėl jų trūkumą organizme, pasitarus su šeimos gydytoju, galima kompensuoti maisto papildais“, – pataria J. Gasiūnaitė.

Lengviausiai ir efektyviausiai išvengti infekcinių ligų, kurių išsivystymą lemia silpna imuninė sistema, galima nuolatos prevenciškai rūpinantis savo sveikata, o komplikacijų – laiku kreipiantis į gydytoją.