Klaipėdoje ir ateinančius penkerius metus bus stebima ir fiksuojama aplinkos tarša, o mokesčių mokėtojams tai preliminariai kainuos daugiau nei milijoną eurų. Tiesa, pažadėta, kad stebėsenos rezultatai bent jau politikams bus pristatyti dažniau nei dabar.

Brangiausiai Klaipėdoje kainuos aplinkos oro tyrimai, nes jie penkiose vietose bus vykdomi nepertraukiamai. Martyno Vainoriaus nuotr.

Klaipėdoje baigia galioti nuo 2017 metų vykdoma Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringo programa, todėl parengta nauja iki 2026 metų. Ją rengė bendrovė „Darnaus vystymosi institutas“. Programą jau patvirtino Aplinkos apsaugos agentūra bei Lietuvos geologijos tarnyba, bet paskutinį palaiminimą turi suteikti miesto taryba, todėl programa pradėta svarstyti komitetuose.

Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitete ją pristatęs „Darnaus vystymosi instituto“ atstovas Ramūnas Markauskas konstatavo, jog naujoji aplinkos monitoringo programa nedaug kuo skiriasi nuo tos, pagal kurią uostamiesčio aplinka buvo stebima pastaruosius penkerius metus.

Programa parengta šioms Klaipėdos miesto aplinkos sudėtinėms dalims: aplinkos oras, aplinkos triukšmas, dirvožemis, paviršiniai vandenys, gyvoji gamta, želdynai ir želdiniai.

Oro taršos matavimai bus atliekami 34 vietose ir daromi jie bus keturis kartus per metus. Naujovė ta, kad penkiose vietose palei Klaipėdos uostą atsiras nepertraukiami kietųjų dalelių koncentracijos matavimai, o jų rezultatai bus skelbiami viešai.

„Tos penkios vietos išdėstytos išilgai uosto teritorijos, kur ji ribojasi su gyvenamąja aplinka ar prie didesnių gatvių sankryž7. Taip siekiama įvertinti uosto teritorijoje veikiančių ūkio subjektų poveikį miestui“, – aiškino R. Markauskas.  

Fiksuotose stotelėse bus matuojamas oro užterštumas sieros dioksidu, azoto dioksidu, anglies monoksidu, lakiosiomis organinėmis medžiagomis, suspenduotomis kietosiomis dalelėmis.

Programoje numatyta, kad aplinkos triukšmo matavimai bus daromi 47 miesto vietose ir keturis kartus per metus.

Dirvožemio tyrimai bus atliekami 143 vietose (visuomeninės ir gyvenamosios teritorijos – 119, dugno nuosėdos paviršiniuose vandens telkiniuose – 21 (iš jų 12 LEZ teritorijoje), rekreacinės teritorijos (paplūdimiai) – 3), tačiau tyrimai bus atliekami tik kartą per penkerius metus.

Programoje numatyta ištirti 10-ies Klaipėdos paviršinių vandens telkinių kokybę, gyvosios gamtos (paukščių – 20 vietų, šikšnosparnių – 58 vietose, varliagyvių – 20 vietų, žuvų – 7 vietose, augalijos – 10 vietų) populiaciją, želdynų ir želdinių būklę 26 vietose.

Kai programa bus patvirtinta, Klaipėdos savivaldybė pirks paslaugą – ieškos tiekėjų, kurie šią programą įgyvendintų. Preliminariai skaičiuojama, kad per metus aplinkos monitoringas kainuos kiek daugiau nei 200 tūkst. eurų, didžiausia kaina yra už oro tyrimus.

„O kam tie tyrimai ir skaičiai išvis reikalingi? Pas mus kvartale irgi buvo pastatę kažkokią laboratoriją matuoti dulkes. Ištyrė, kad vieną kartą jų daugiau, kitą – mažiau. Kas nuo to pasikeitė, kai tokie pinigai išleisti? Ar imtasi drausminti teršiančias įmones?“ – klausė Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Alvidas Šimkus.

R. Jievaitienė aiškino, kad monitoringas reikalingas ilgalaikiam stebėjimui, nes tik per kelerius metus galima nustatyti tendencijas, kokių teršalų mieste daugėja, kokių mažėja, o tada imtis priemonių.

Komiteto narys Arūnas Andziulis piktinosi, jog monitoringo ataskaita pateikiama tik kartą per metus.

„Noriu, kad būtų kas mėnesį ir kad būtų nedelsiant reaguojama į nustatytus viršijimus“, – reikalavo A. Andziulis.

Tačiau komiteto nariai galiausiai sutarė, kad monitoringo ataskaitos jiems turi būti pristatomos ne kas mėnesį, o kas ketvirtį. Gavę patikinimą, kad tai bus padaryta, jie pritarė Klaipėdos aplinkos monitoringo programai iki 2026 m.