Kontrolieriai pateikė išvadas, ar Klaipėdos universitetinė ligoninė skaidriai ir pagrįstai naudojo kovai su COVID-19 virusu skirtas lėšas, kurios pernai siekė daugiau nei 10 mln. eurų. Audito išvados antradienį pristatytos Kontrolės komitetui.

Tokį auditą atliko Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba. Kontrolieriai aiškinosi, ar darbuotojams pagrįstai buvo skiriamos darbo užmokesčio priemokos, ar teisingai panaudota ligoninės gauta parama, ar skaidriai vykdyti viešieji pirkimai.

Audito ataskaitoje konstatuojama, kad pernai KUL išlaidos darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms, palyginti su 2019 m., išaugo 22 proc.

Per 2020 metus KUL darbuotojams buvo skirta 4 mln. 882 tūkst. eurų darbo užmokesčio priedų už darbą karantino dėl COVID-19 infekcijos laikotarpiu. 60-100 proc. algų dydžio priedai buvo skirti iš viso 6533 atvejais įvairių skyrių darbuotojams.

Kontrolieriai nustatė, kad visi šie darbuotojai turėjo teisę gauti didesnį darbo užmokestį, tačiau konstatuota, jog skiriant priedus buvo atsižvelgta tik į darbuotojų paslaugų teikimo metu atliekamų funkcijų pobūdį, bet nebuvo vertinamas darbuotojų darbo sudėtingumas ir atsakomybės lygis, darbo krūvis bei veiklos mastas ir taip nevykdytos teisės aktų nuostatos.

Pavyzdžiui, pernai kovą ir balandį Klinikinės diagnostinės laboratorijos klinikinio, biochemijos, mikrobiologijos, imunologijos skyrių darbuotojams, atliekantiems laboratorinius tyrimus, pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficientas padidintas 80 procentų, Higienos skyriaus darbuotojams, valantiems ir dezinfekuojantiems patalpas, aplinkos daiktus bei paviršius – 70 procentų, o Informatikos skyriaus darbuotojams ar vaistinės darbuotojams nustatytas darbo užmokesčio didinimo koeficientas – 100 procentų.

Kitas pavyzdys – pernai gegužės ir birželio mėnesiais Patologijos skyriaus, Operacinės ir tvarstomųjų skyriaus, Anesteziologijos reanimacijos skyriaus darbuotojams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas padidintas 60 procentų, o Vandentiekio ir kanalizacijos skyriaus darbuotojams nustatytas darbo užmokesčio didinimo koeficientas – 100 procentų.

Anot Klaipėdos savivaldybės kontrolierės Daivos Čeporiūtės, šiuo metu jau yra pakeisti teisės aktai ir padidintas darbo užmokestis turi būti mokamas darbuotojo darbą siejant tik su faktiškai pavojaus sveikatai sąlygomis išdirbtu laiku. Todėl esą dėl kontrolierių nustatytų trūkumų nebebuvo verta teikti rekomendacijų.

Audito metu taip pat analizuota, kaip KUL pernai vykdė viešuosius pirkimus. Nustatyta, kad 2020 metais KUL iš viso sudarė 599 rašytines sutartis už 20 mln. eurų bei 511 žodinių sutarčių už 118,8 tūkst. eurų. Pernai kovai su COVID-19 virusu buvo įvykdyta 60 pirkimų už 8 mln. eurų – pirkta medicininė įranga, įrangos remonto paslaugos ir priemonės, reagentai, medikamentai, medicininės  apsaugos priemonės, priemonės dezinfekcijai ir sterilizavimui, kiti reikmenys.

Kontrolieriai nustatė pažeidimų, bet pačių žodžiais tariant – neesminių, Pavyzdžiui, išsiaiškinta, kad vykdant pirkimus neskelbiamų derybų būdu 4 atvejais iš 5 kreiptasi tik į vieną tiekėją, o tai reiškia, kad faktiškai derybos nebuvo vykdomos, o prekės nupirktos už tiekėjo pasiūlytą kainą. Be to, nustatyta, jog kai kuriais atvejais netinkamai buvo vertinami konkursuose dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai.

Tarp audito išvadose įvardytų pažeidimų yra ir tai, jog KUL neprašė pagrindimo dėl pasiūlytos neįprastai mažos kainos arba nebuvo vertinama ar pasiūlyta kaina nėra per didelė, o jai esant didesnei nei įstaiga nusimatė pradėdama pirkimą, pasiūlymai nebuvo atmesti arba pagrįstas jų priimtinumas.

Kai kuriais atvejais buvo viršyti sutartyse numatyti kiekiai (pagal pasirašytų sutarčių nuostatas papildomai perkamų prekių kiekis negalėjo būti viršytas daugiau kaip 30 proc. numatyto kiekio).

„Viešųjų pirkimų tarnyba medicinos sektoriaus viešuosius pirkimus yra įvardijusi kaip vieną rizikingiausių sričių, pagal sociologinių tyrimų duomenis sveikatos apsaugos sistema taip pat nurodoma kaip viena labiausiai korupcijos paveiktų viešojo sektoriaus sričių, be to viešojoje erdvėje vis pasirodo informacija apie pradėtus tyrimus dėl galimų korupcijos pasireiškimų medicinos sektoriuje, tai sąlygoja, kad įstaigoje (KUL), kuri kasmet vykdo pirkimų už beveik 20 mln. Eur, turi būti sukurta efektyvi pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės sistema. Vertinant atsirinktus pirkimus nustatyta, kad Įstaigoje nėra aiškiai reglamentuotos pirkimų procedūros bei sukurta pakankama vidaus kontrolės sistema“, – teigiama audito išvadoje.

Todėl KUL pateikta rekomendacija iki šių metų spalio 30 dienos sukurti efektyvią pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės sistemą, apimančią visą pirkimų procesą, užtikrinančią vykdomų  pirkimų teisėtumą, viešųjų pirkimų principų ir sutartinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims laikymąsi.

KUL vyriausiasis gydytojas Vincas Janušonis komiteto narius patikino, jog tokia sistema baigiama sukurti, dabar dar vyksta konsultacijos su Viešųjų pirkimų tarnyba.

„Norėčiau padėkoti už tokį išsamų ir visapusišką auditą, kur buvo atskleista, ko mes patys nepastebėjome Mus tikrino ir STT, ilgai tikrino ministerija, Viešųjų pirkimų tarnyba. Daug ką pasitaisėme. Ir tai ne aplaidumai, o tiesiog kai ką reikia pataisyti. Mes tikrai pagerinsime tai, kas pas mus buvo negerai“, – tikino V. Janušonis, pridūręs, kad nuo kitų metų pradžios ketina sustiprinti ir KUL Viešųjų pirkimų skyrių.