P0

Aplinkosauga

Dumblių sąnašose – plastikas ir sveikatai pavojingos bakterijos

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2021-09-22


Vėjuoti rudens orai suteikia gerų progų valyti paplūdimius. Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkų nuomone, pajūrio savivaldybėms šiuo sezonu būtų itin prasminga inicijuoti dumblių išvežimą – kartu su gausiomis organinės kilmės sąnašomis pašalinant ir jose glūdintį plastiką. Tuo tarpu vasarą dumbliams negalima leisti užsistovėti paplūdimiuose pirmiausiai dėl grėsmės vasarotojų sveikatai.

Sąnašos šią vasarą itin ilgai laikėsi Šventosios ir Melnragės paplūdimiuose. KMTP nuotr.
Du „karštieji taškai“

Projekte Plastiko taršos vertinimas, monitoringas ir mažinimas Latvijos-Lietuvos pajūryje taikant inovatyvias priemones ir sąmoningumo kėlimą“ (ESMIC) dalyvaujančių mokslininkų maršrutai per Klaipėdos, Klaipėdos rajono ir Palangos savivaldybių paplūdimius driekėsi visą vasarą. Gerai koordinuota komanda rinko smėlio ir dumblių mėginius, laboratorijose aiškinosi, kas sudaro paplūdimiuose esančias sąnašas, tyrė vandens kokybę. Nors projekto dėmesio centre yra plastikas, kurį tarsi magnetas pritraukia organinės kilmės sąnašos, tačiau mokslininkai turi ir daugiau su dumbliais susijusių pastebėjimų.

Sąnašos šią vasarą itin ilgai laikėsi Šventosios ir Melnragės paplūdimiuose – juos mokslininkai įvardijo kaip „karštuosius taškus“. Pradėję pūti dumbliai apkartino poilsį: žmonės vengė bristi į drumzliną vandenį, atgrasus kvapas erzino ir ant kranto. Mokslininkams ištyrus deguonies kiekį šiose sąnašose, rezultatai privertė sunerimti – minėtas parametras buvo pasiekęs kritinį lygį, įvardijamą kaip  anoksija.

„Bedeguonė aplinka reiškia labai intensyvią bakterijų veiklą. Vandenyje, kuriame ar šalia kurio yra daug tokių sąnašų, maudytis vienareikšmiškai nesaugu, tai gali grėsti įvairiais sveikatos sutrikimais“, – pranešime spaudai perspėja KU Jūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Diana Vaičiūtė.

Situaciją būtina įvertinti

Dideli kiekiai pūvančios organikos susidarė nusistovėjus labai karštiems ir mažai vėjuotiems orams, kurie tęsėsi visą liepą.

„Jei dumbliai paplūdimiuose vasarą lieka slūgsoti kelias dienas ar net savaites, savivaldybės ir paplūdimių tvarkytojai neabejotinai turėtų imtis veiksmų, kurie užkirstų kelią galimiems susirgimams. Deja, patys įsitikinome, jog sureaguojama ne visais atvejais ir dažniausiai tik tuomet, kai neapsikentę žmonės užverčia įstaigas savo skundais dėl nepakeliamos smarvės ar atstumiančio vaizdo“, – apgailestavo dr. D.Vaičiūtė.

Pastebėjimus, jog Mėlynosios vėliavos paplūdimiuose dumblių išvežimas išvis negalimas – esą čia turi „susitvarkyti“ pati gamta, mokslininkai atremia akcentuodami būtinybę įvertinti konkrečią situaciją ir jos keliamą pavojų. „Pulti išvežinėti dumblių vos jiems pasirodžius tikrai nereikėtų – pasikeitus vėjo krypčiai jie gali jau po vienos ar poros dienų dingti. Taip, juos galima vertinti kaip trąšą skurdžiai smėlynų ekosistemai, tačiau kai kalbame apie žmonių sveikatą ir saugumo užtikrinimą, negalima užmerkti akių ir paleisti situacijos savieigai. Mūsų atlikti tyrimai taip pat parodė, jog fekalinės taršos indikatoriai būna ženkliai didesni ten, kur yra minėtų sąnašų“, ­– atkreipė dėmesį vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Marija Kataržytė.

Palydint vasarą – „namų darbai“

Lietuvos pakrantėje, 100 metrų ruože, vidutiniškai aptinkami 146 vienetai įvairių šiukšlių. Jų rūšys priklauso ir nuo sezono, ir nuo globalių veiksnių.

Mokslininkai teigia pastebintys pandemijos pėdsaką smėlyje – besimėtančias kaukes. Visgi vasarą didžioji paplūdimiuose matomų šiukšlių dalis būna susijusi su rekreacija – puodeliai ir kitos talpos gėrimams, užkandžių pakuotės. „Pastebėjome, kad  šią vasarą sugriežtinus plastiko naudojimą tai jau atsispindi mūsų aptinkamose šiukšlėse – vietoje plastikinių puodelių ir šiaudelių jau dažniau tenka išvysti tokių produktų analogų, pagamintų iš popieriaus ar kitokių aplikai draugiškesnių medžiagų”, – aiškino mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas.

Rudenį ir pavasarį, kai įsisiautėję vėjai nurauna ir pakelia dumblius iš jūros gelmių, mokslininkai dažniau sąnašose aptinka tinklų ir kitų žvejyboje naudojamų priemonių likučių, ilgiau dugne gulėjusių plastiko pakuočių ir jų fragmentų. „Aiškiai matome tendenciją – ten, kur yra dumblių, plastiko kiekis yra žymiai didesnis. Pasitvirtina mūsų prielaida, kad jie veikia kaip savotiška gaudyklė vandenyje esančioms šiukšlėms. Pavasarį ir rudenį laiku pastebėti dumblių išmetimai dovanoja itin gerą progą išimti didesnį plastiko kiekį iš jūrinės aplinkos išvežant šias organinės kilmės sąnašas. Tad jeigu vasarą didžiausias akcentas tenka visuomenės sveikatos aspektui, šaltasis sezonas yra tas metas, kai turėtume atlikti savo „namų darbus“ visos ekosistemos labui“,  – kalbėjo dr. A. Balčiūnas.

Akcentuoja dronų ir palydovų privalumus

Mokslininkų nuomone, objektyviau įvertinti situaciją paplūdimiuose ir operatyviau reaguoti savivaldos, Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai ir kitoms institucijoms sunku dėl ribotų žmogiškųjų ir finansinių resursų. „Vienas mūsų įgyvendinamo projekto tikslų – pasiūlyti alternatyvią stebėjimo metodiką, kuri efektyviai pasitarnautų tiems, kurie rūpinasi paplūdimių švara ir visuomenės sveikata“, – akcentuoja „Esmic“ komanda, pati savo darbe aktyviai pasitelkianti inovatyvias technologijas.

KMTP nuotr.

Anot KU mokslininkų, jų analizuojama palydovinė informacija galėtų būti naudinga ir kitų sričių specialistams bei padėtų geriau suvokti vykstančius procesus, jų mastą, tendencijas. Suinteresuotoms organizacijoms instituto darbuotojai yra pasiruošę suteikti žinių apie prieigą prie palydovinių duomenų, pakonsultuoti.

Dronai, kurie sudaro sąlygas dominančius pajūrio ruožus apžvelgti greitai, iš arčiau ir kokybiškiau užfiksuojant dumblių išmetimus, – irgi yra jau pasiteisinęs mokslininkų darbo įrankis. Nuo balandžio mėnesio iki rugsėjo vidurio dronus Melnragėje, Karklėje, Palangoje ir Šventojoje mokslininkai kėlė apie 80 kartų ir šiuos darbus tęs iki rudens pabaigos. „Dronų technologija yra sąlyginai nebrangi, o jos pritaikymas atveria plačių galimybių tiek mokslui, tiek kitose srityse. Institucijoms būtų prasminga dalintis vaizdine informacija, užfiksuota tokių dronų skrydžių metu, drauge aptariant tarpinius rezultatus ir ieškant sprendimų, kai konkreti situacija to reikalauja“, – kalbėjo dr. D. Vaičiūtė.

Aktyviai skenavo ir „raportavo“

Rinkti informaciją apie situaciją paplūdimiuose mokslininkams padeda ne tik moderni įranga, bet ir patys pajūrio gyventojai bei vasarotojai.

Birželį drauge su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku (KMTP) buvo inicijuota interaktyvi akcija septyniuose gausiai lankomuose paplūdimiuose – žmonės kviesti skenuoti specialų QR kodą ir užpildyti anketą su klausimais apie paplūdimių ir vandens būklę, pastebimas šiukšles, dumblius, taip pat pranešti apie galimai su buvimu paplūdimyje susijusius negalavimus.

QR kodas per vasarą buvo nuskenuotas kone 400 kartų.

„Manome, kad tai gera pradžia įtraukiant visuomenę į mokslininkų atliekamą darbą, skatinant žmonių pastabumą, sąmoningumą. Esame dėkingi visiems, nepagailėjusiems laiko keliems telefono paspaudimams ir tokiu būdu tapusiems mokslininkais mėgėjais. Tikimės šį formatą pritaikyti ir kitą vasarą“, – kalbėjo KU Jūros tyrimų instituto mokslininkė dr. Greta Gyraitė.

Siekiant spręsti taršos plastiku problemą, mokslininkai itin pabrėžia dialogo su savivalda, verslu ir visuomene svarbą. Būtent jo metu gimstančios įžvalgos drauge su moksliniais duomenimis gali tapti vertingu atspirties tašku ieškant naujų efektyvių būdų, kaip būtų galima pašalinti plastiką iš aplinkos, kur jam ne vieta.

Artimiausia galimybė įsilieti į tokią diskusiją laukia spalio 20-22 d. vyksiančios „Jūros ir krantų tyrimai“ konferencijos metu – mokslininkai pakvies į specialų projektui „Esmic“ dedikuotą seminarą, prie kurio bus galima prisijungti KU Jūros tyrimų institute arba nuotoliniu formatu.


    2021-09-22

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt