Jau aštuonerius metus planuojama, bet niekaip nepradedama „Klaipėdos energijos“ teritorijos prie Dangės upės konversija bent popieriuje pajudėjo iš mirties taško. Klaipėdos savivaldybės vadovams trečiadienį buvo pristatytos trys alternatyvos, kaip galima vystyti šią teritoriją.

Jas pristatė Klaipėdos savivaldybės užsakymu AB „Klaipėdos energija“ teritorijos (Danės g. 8) konversijos galimybių studiją rengianti MB „Bauland“.

Apie „Klaipėdos energijos“ teritorijos prie Dangės upės konversiją kalbama jau kone dešimtmetį. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Išsakėme daug pastabų, diskutavome, todėl tos alternatyvos, jų įgyvendinimo skaičiavimai dar turi būti patikslinti. Tuomet galimybių studiją jau bus galima pristatyti visuomenei. Rengėjai atliko miestiečių apklausą ir išsiaiškino, jog klaipėdiečiai pageidauja, kad konversija vyktų ir kuo greičiau“, – po pristatymo teigė Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys.

Sprendimas dėl Danės gatvėje esančios „Klaipėdos energijos“ katilinės teritorijos konversijos buvo priimtas 2013 metais. Tuomet buvo patvirtintas teritorijos detalusis planas, kuriame numatyta, kad šioje vietoje turi atsirasti gyvenamieji ir rekreacinės paskirties objektai, o palei upę pėsčiųjų ir dviračių takas – toks, koks yra kitoje Dangės pusėje.

Detaliajame plane yra numatyti ir keturi etapai, konkretus grafikas, kada ir kaip konversija turi vykti. Teritorijoje jau yra išmontuotos ir išvežtos visos mazuto talpyklos, išvalyta teritorija, kur jos stovėjo, išmontuota geležinkelio atšaka, kuria cisternomis būdavo atvežamas mazutas, taip pat išardyti iš išvežti mazuto priėmimo ir perdavimo įrenginiai, demontuoti vamzdynai, kuriais mazutas buvo patiekiamas į katilinę. 

Anot A. Barbšio, galimybių studijos rengėjai pateikė tris variantus, kaip galima vystyti prie Dangės upės esančią teritoriją.

Vienoje alternatyvoje numatyta, jog centrinė teritorijos dalis galėtų likti gamybinė, kaip yra dabar, joje ir toliau galėtų veikti rezervinė „Klaipėdos energijos“ katilinė, o rytinėje ir vakarinėje dalyje esą galima statyti gyvenamuosius namus.

Antroji alternatyva – panaši į pirmąją, skirtumas tik tas, jog gamybinę teritoriją siūloma sumažinti.

Trečiasis variantas – iš Dangės pakrantės visiškai iškelti gamybą, rytinėje ir vakarinėje dalyje planuoti gyvenamosios ir komercinės paskirties objektus, o centrinėje dalyje esančiuose  pastatuose, tarp kurių yra ir saugomų, įrengti Technikos muziejų ar Technologijų parką.

„Tačiau klausimų dar yra labai daug. Pavyzdžiui, jei planuotume iš teritorijos iškelti gamybą, tuomet reikėtų iškelti ir antžemines šilumos trasas, o rezervinę katilinę pastatyti šiaurinėje Klaipėdos dalyje. Be to, trečiojoje alternatyvoje buvo numatyta pastatyti Bastionų tiltą, kuris visiškai nesiejamas su konversija, tad negali būti įtrauktas į skaičiavimus. Tiltas turi atsirasti visais trimis variantais. Beje, pabrėžėme, jog mažųjų laivelių prieplauka Dangėje taip pat turi būti planuojama visuose variantuose, o ne viename iš jų“, – aiškino A. Barbšys.

Todėl galimybių studijos rengėjams nurodyta patikslinti ir siūlomas alternatyvas ,ir skaičiavimus, kiek galėtų kainuoti jų įgyvendinimas.

„Žinoma, Klaipėdos savivaldybė viena pati nepajėgi padaryti konversijos. Pateiktais skaičiais, konversija gali kainuoti ir 50 mln. eurų. Suprantama, nemaža dalis bus privačių lėšų, nes verslas statytų gyvenamuosius ir komercinės paskirties objektus. Esmė ir ta, jog „Klaipėdos energija“ nėra tik savivaldybės įmonė, dalis akcijų priklauso privačiam kapitalui, tad dar reikės tartis dėl turto išpirkimo“, – pabrėžė A. Barbšys.

Jis tikino, jog pats pritartų antrajai ar trečiajai alternatyvai. „Tačiau svarbiausia, jog šis konversijos klausimas pamažu ėmė judėti į priekį, nes apie ją kalbama jau daugybę metų ir to laukia miestiečiai“, – teigė vicemeras.