„Lietuvoje pamatiniai suaugusiųjų įgūdžiai (raštingumas, mokėjimas skaičiuoti, problemų sprendimas) žemesnio lygio nei suaugusiųjų kitose EBPO šalyse. Be to, palyginti su kitomis EBPO šalimis, Lietuvoje gana nedaug suaugusiųjų (16 proc.) turi įvairiapusišką pamatinių įgūdžių kompleksą (bent vidutinio lygio raštingumo, skaičiavimo ir problemų sprendimo įgūdžius)“, – skelbia EBPO nauja 2021 m. parengta ataskaita „Lietuvos įgūdžių strategija“.

30 metų liūliavomės nuostatomis „kokie mes darbštūs ir drąsūs“, palikome gebėjimų stokojančioms savivaldoms prižiūrėti didžiausią jų biudžeto dalį kainuojantį vaikų ugdymo proceso užtikrinimą, bei taip ir neradome jėgų pakeisti situacijos su mokytojų (ne)rengimu.

Pamenate, kai tik atgavus nepriklausomybę subujojo visuotinė nuostata: jei jau niekur nebeįstosi, eik į pedagoginį, ten priima bet ką. Taigi, turime situaciją, kad šiandien sprendimus priiminėjančius ne tautos šviesuoliai mokė. Aišku, buvo tarp jų ir šviesių asmenybių, tačiau likusieji slėpėsi už jų apsiglobę garbingu mokytojo profesijos pavadinimu, kuris leido susireikšminti iki „mes inteligentija“ ir išdidžiai neigti savo ribotumą ignoruojant prieinamas savęs tobulinimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybes.

Prieš pusmetį dalinausi naujai įkurtos institucijos STRATA (Vyriausybės strateginės analizės centras) „Viešojo sektoriaus ataskaita“ (2020) išvadomis apie vieną žemiausių tarp EBPO šalių mūsų tarnautojų gebėjimų rodiklį (skaitymo, skaičiavimo darbe (ne)naudojimą ir nenorą savarankiškai ugdytis), funkcijų dubliavimą ir orientaciją į procesą (kažką darau), o ne rezultatą (ką pasiekiau/kas pasikeitė). Turiu dabar atsiprašyti kas 4-o Lietuvos dirbančiojo, veikiančio viešame sektoriuje, nes tą gebėjimų stoką buvau priskyręs nepotizmui viešajame sektoriuje – suprask, nelabai gabūs priima į darbą dar mažiau gabius gimines ir partijos draugus, o ne problemas spręsti galinčius. Pasirodo, nėra tie žemi gebėjimai išskirtinai viešojo sektoriaus problema. Tai tiesiog mūsų sergančios švietimo sistemos rezultatas, atsiliepęs visiems.

Kelios „Lietuvos įgūdžių strategija“ citatos:

Įgūdžiai yra labai svarbūs siekiant kurti geresnę ateitį ir sudarant sąlygas žmonėms ir šalims sėkmingai veikti vis labiau tarpusavyje susijusiame ir sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Vis didėjant poveikiui, kurį naujosios technologijos ir didžiosios tendencijos daro mūsų visuomenei ir ekonomikai, taikyti tinkamą įgūdžių politiką tampa dar svarbiau, siekiant užtikrinti visuomenės gerovę ir skatinti integracinį ir tvarų augimą.

Savivaldybių ir regionų plėtros tarybų gebėjimai veikti savarankiškai ir valdyti savo švietimo paslaugų teikėjus dažnai yra nepakankami.

Regioniniams dalyviams kartais trūksta personalo ir finansinių išteklių bei su jais susijusių kompetencijų, kad jie galėtų vykdyti politikos formavimo pareigas, todėl jiems reikalingos centrinės valdžios teikiamos gairės ir parama.

Šalyse, kuriose jaunimas įgyja tvirtus įgūdžius, suaugusieji paprastai turi aukštą kvalifikaciją, nes jaunimo įgūdžių ugdymo rezultatai yra glaudžiai susiję su sėkmingu dalyvavimu aukštojo mokslo sistemoje. Tačiau besimokantieji Lietuvoje aukšto lygio įgūdžių neįgyja. Nors Lietuvoje pastebima stipri ir auganti aukšto lygio įgūdžių paklausa, daug prieštaravimų kyla dėl to, kaip švietimo sistema tenkina šiuos poreikius, – daugelio mokslus baigusių asmenų turimi įgūdžiai neatitinka atliekamo darbo.

Jaunų žmonių galimybė įgyti aukštesnio lygio įgūdžius priklauso nuo mokytojų ir mokyklų vadovų gabumų ir kompetencijos.

Neformalusis ugdymas skirtinguose Lietuvos regionuose yra prieinamas nevienodai, jo kokybė neprižiūrima, jis nėra gerai integruotas į formalųjį švietimą arba tinkamai jame pripažįstamas.

Visose EBPO šalyse žemesnio lygio raštingumo ir skaičiavimo įgūdžius įgiję suaugusieji turi mažiau galimybių gauti didelį darbo užmokestį ir įsidarbinti, dažniau nurodo, kad jų prasta sveikata, jaučiasi neįtraukti į politinius procesus ir mažiau pasitiki kitais nei aukštesnės kvalifikacijos suaugusieji.

Lietuvoje esama požymių, kad valdymo įgūdžiai čia nėra stiprūs (pvz., 22 proc. vadovų įgūdžiai yra žemi, palyginti su 15 proc. EBPO šalyse). Silpnus valdymo įgūdžius atspindi ir bendra valdymo kokybė, pavyzdžiui, Pasaulio ekonomikos forumo pasaulinio konkurencingumo ataskaitos duomenys rodo, kad daugelyje įmonių profesionalių vadovų, t. y. atrinktų pagal nuopelnus ir kvalifikaciją, paslaugomis nesinaudojama.

Gal galėtume džiaugtis prisiminę kituose šaltiniuose (pvz. STRATA) skelbiamą faktą, kad Lietuvoje aukštąjį mokslą baigia daugiau nei pusė jaunų tautiečių ir pagal šį rodiklį Lietuva lenkia visas ES šalis, išskyrus Airiją, kas tarsi turėtų lemti, kad daug uždirbsime, būsime sveiki, pasitikintys ir įsitraukę piliečiai. Tačiau, deja, svarbus yra ne formalus diplomo gavimas, o realūs įgyti gebėjimai, kurie lemia rezultatą.

Kol kas rezultatas, bent jau pajamų sferoje, toks: mažai uždirbančių gyventojų dalis Lietuvoje yra viena didžiausių tarp ES šalių – 20 proc., t.y. kas penktas tautietis, o su skurdo rizika susiduria kas ketvirtas.

Pozityvu, kad Lietuva patenka į trejetuką valstybių, kuriose mažiausias mokyklos nebaigusių jaunuolių procentas: jų šalyje pernai buvo 4,6 proc. Šis rodiklis mažiausias Kroatijoje – 3,3 proc., antrojoje vietoje esančioje Slovėnijoje – 4,2 proc. ES vidurkis – 10,6 proc. Kita vertus, kyla klausimas, kaip prastai reikia atlikti ugdymo darbą, kad net turint vieną geriausių mokyklų baigimo rodiklių, vilktis uodegoje pagal bendrą piliečių gebėjimų komplektą?

Linkėjimai Vyriausybei ir sėkmės jos parengtam planui „Naujos kartos Lietuva“, kuriame iš planuojamų 2021-2026 metais investuoti 3,56 mlrd. EUR, net 27 proc. sumos skiriama vaikų ir suaugusiųjų ugdymo sistemų reformoms. 2,2 mlrd.  eurų Lietuvos šioms reformoms įgyvendinti gaus iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF, Recovery and Resilience Facility), likusius planuos nacionaliniame biudžete, surenkamo iš sumokamų gyventojų ir verslo mokesčių.

Rinkitės pedagogo profesiją, jei esate būsimas studentas ir jaučiate polinkį paslaugoms ir administravimui – tai vertinga ir labai reikalinga mūsų šaliai profesija. Naudokitės kvietimais dalyvauti mokymosi visą gyvenimą programose ir lavinkite naujus įgūdžius, kurie leis išlikti darbo rinkoje ar paskatins kurti savo verslą.

Ką norėtumėte veikti, jei pusės metų nemokamoje ir pažangioje ugdymo programoje Jus suteiktų reikalingus tam įgūdžius?