Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2021-09-26 |
Pramoginė žygeivystė Europoje vystoma jau apie 50 metų. Po truputį kelionės pėsčiomis populiarėja ir Baltijos šalyse. Norintys aplankyti gražiausias Estijos, Latvijos bei mūsų šalies vietas jau gali išbandyti maršrutus „Jūrų takas“ ir „Miško takas“. Jų trasos įsilieja į Europos ilgų atstumų pėsčiųjų maršrutus E9 ir E11, sukurtus Europos keliautojų asociacijos.
Bendras „Jūrų tako“ ilgis trijose Baltijos valstybėse – 1420 km palei jūros pakrantę. Iš jų 216 km tenka Lietuvai. Maršrutas prasideda Nidos gyvenvietėje ir driekiasi iki Talino uosto Estijoje. Lankytinos vietos Lietuvoje: Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Nemuno deltos ir Pajūrio regioniniai parkai, pajūrio kurortai Nida ir Palanga.
Geologijos mokslų studentas, patyręs žygeivis entuziastas Povilas Rudinskis – vienas pirmųjų, šią vasarą išbandžiusių E11 maršruto dalį Latvijoje. Žygeivis su drauge praėjo 715 km nuo Estijos/Latvijos sienos iki Lietuvos ir žygį baigė Skuode, per 21 dieną įveikęs visą „Mežtaka“ maršrutą.
„Keliauti pėsčiomis ilgus atstumus nėra lengva. Ypač pirmosiomis kelionės dienomis. Organizmas turi priprasti, prisitaikyti prie kitokio ritmo, fizinio krūvio. Mano sveikata kelionės metu taip pat buvo sutrikusi, teko keletą dienų pagulinėti, tad, norint įveikti numatytą trasą, vėliau reikėjo žygiuoti sparčiau. Per dieną nueidavome apie 40 kilometrų“, – kelionės patirtimis dalinosi žygeivis.
Nepatyrusiems keliautojams P. Rudinskis pataria rinktis optimalų žygiavimo tempą, įveikiant apie 20–25 km per dieną. Keliaujant tokiu tempu, galima neskubant papietauti, dažniau sustoti pailsėti, pasigrožėti patikusiomis maršruto vietomis.
Šio žygeivio planuose yra ir daugiau pėsčiųjų kelio E11 atkarpų Estijoje bei Lietuvoje.
Į tokio pobūdžio žygius P. Rudinskis pataria neimti jokių nereikalingų daiktų, nes nuo sunkių nešulių greičiau pavargstama.
„Knygos taip pat į tokį žygį neimčiau, nes tiesiog nebūna kada jos skaityti. Žingsniuojant mintys „išsivalo“, po fizinio krūvio vakare užmiegama per keletą minučių. O štai maisto nebus per daug: einant sunaudojama daug kalorijų, išalkstama greitai. Svarbiausias dalykas – patogi apranga ir avalynė, užtikrinančios gerą savijautą žygio metu. Mano atradimas – pirštuotos kojinės, puikiai saugančios, kad batai nepritrintų pūslių. Tokie žygiai reikalauja ištvermės, tačiau aplankytų vietų grožis ir gautos teigiamos emocijos atperka patirtą nuovargį“, – įsitikinęs žygių pėsčiomis entuziastas.
Tiek sudarinėjant takų maršrutus, tiek ir juos žymint, glaudžiai bendradarbiaujama su savivaldybėmis, kurių teritorijas kerta šie pėsčiųjų maršrutai.
„Keliauti ilgus atstumus pėsčiomis pas mus dar nėra labai populiaru, tad maršrutai turi būti patrauklūs, vaizdai – viliojantys, pojūčiai – įsimintini,“ – sakė Kauno regiono plėtros agentūros projektų vadovė Gaiva Tulušienė.
Abu pėsčiųjų maršrutai yra suskirstyti į maždaug 20 km ilgio atkarpas, nurodant jose esančius apgyvendinimo ir transporto paslaugų teikėjus. Pasak G. Tulušienės, ne visi keliautojai gali per dieną nužingsniuoti 30–40 km. Todėl maršrutai sukurti taip, kad keliautojai galėtų pasirinkti konkrečias jiems patinkančias trasų atkarpas ir keliauti būtent jomis. Paklysti neleis kelyje pastatyti specialūs ženklai bei mobilioji programėlė.
Šiek tiek sudėtingiau būna numatyti poilsio bei nakvynės vietas.
„Kaimo turizmo sodybose paprastai laukiamos gausios svečių grupės visam savaitgaliui, o nedidelės žygeivių grupelės vienai nakvynei
sodybų šeimininkų nedomina. Todėl neretai žygeiviai renkasi nakvynę tiesiog laukinėje gamtoje, palapinėse. Dar turime kur tobulėti – tokio pobūdžio žygių ateityje tik daugės“, – kalbėjo projektų vadovė.
Skatinant paslaugų teikėjus „atsigręžti“ į pavienius keliautojus, jiems bus siūlomas paslaugų ženklas „Draugiški žygeiviams“, kuris galės būti suteiktas bet kuriam Baltijos šalių turizmo paslaugų teikėjui, siūlančiam žygeiviams reikalingas paslaugas. Šis ženklas nebus siejamas su konkrečiu taku ar maršrutu.
Pasiryžę keliauti ,,Jūrų taku“ ar „Miško taku“, informacijos apie šiuos maršrutus turėtų ieškoti interneto tinklalapyje baltictrails.eu/lt ir Facebook paskyroje @baltictrailsltmiskotakasjurutakas.
Parašykite komentarą