Iniciatyvūs klaipėdiečiai, nepritariantys parengtam Klaipėdos bendrajam planui, kurį jau ketvirtadienį svarstys miesto taryba, antradienį po merijos langais kėlė triukšmą.  

„Atsineškime metalinius garsiai skambančius daiktus, švilpynes. Keldami triukšmą sieksime būti išgirstais“, – dar prieš piketą ragino jį organizuojanti Klaipėdiečių iniciatyva su demokratiją ir ekologiją (KIDE).

Nepritarė tik viena politikė

Piketo dalyviai išgirdo tokį raginimą, tad „apsiginklavo“ ne tik plakatais, bet ir tarškančiais puodais, švilpynėmis, vėjo gaudynėmis.

„Klaipėda pavojuje. Tai yra piketas prie Bendrąjį miesto planą“, – skelbė renginio organizatoriai.

Jie nurodė, kad pagal dabartinius užmojus, ateities Klaipėda bus dar labiau nepatraukli jos gyventojams.

„Didinant uosto plėtrą ir pajėgumus, uostui įsigalėjant vis didesniuose plotuose, prarasime savo miestą, o ateities vizijos liks tik utopinėmis, neišsipildžiusiomis svajonėmis. 2021 metais rugpjūčio mėnesį iniciatyva „Mūsų Klaipėda“ kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę, prašydama netvirtinti naujai parengto Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo, kurio svarstymas suplanuotas rugsėjo 30 d. Pagal dabartines prognozes bei išsakytas pozicijas galima numanyti, jog dauguma tarybos narių patvirtins šį miestui pražūtingą bendrojo plano keitimą“, – optimizmu netryško piketo organizatoriai.

Ir išties Klaipėdos bendrąjį planą svarstant miesto tarybos komitetuose, visuose juose dokumentui buvo pritarta vienbalsiai, neigiamai balsavo tik Kultūros, švietimo ir sporto komiteto narė Nina Puteikienė.

KIDE įsitikinusi, kad jei šis Klaipėdos bendrasis planas bus patvirtintas, tai klaipėdiečiams bus dar mažiau priėjimo prie vandens, jokių prieplaukų ir promenadų šalia marių, bus galima pamiršti Melnragės paplūdimį ir pasivaikščiojimus greta molo, Klaipėdos Švyturys ir buvusi Melnragės sporto salė taps uosto dalimi, nepaisant pažadų dėl šių objektų prieinamumo visuomenei, tikėtina, jog bus prarastas ir centrinis stadionas, nes jis taip pat atsiranda uosto rezervo planuose su specialiuoju statusu, o dalis Žvejybos uosto teritorijos okupuojama, taigi uostas dar giliau skverbsis į miestą ir išvarys dabar ten veikiančius verslus.

„Visų svarbiausia – uždegama žalia šviesa miško ploto kirtimams Giruliuose, Melnragėje ir net Smiltynėje. Planavimo dokumentuose įtraukiamos apie 66 ha miško teritorijos, kurios šiuo metu yra nacionalinio parko bei UNESCO pasaulio paveldo sąraše. Prisidengdami specialiaisiais ir inžineriniais zonų statusais politikai tiesiog pasmerks teritorijas iškirtimui ir urbanizacijai“, – aiškino piketo organizatoriai.

Prakalbo apie pasitraukimą iš Klaipėdos

Todėl pikete visi buvo raginami pasirašyti peticiją, taip išreikšti nepritarimą parengtam Bendrajam planui.

Ši peticija bus įteikta Klaipėdos merui. Visi klaipėdiečiai, kurie negalėjo dalyvauti šiame pikete, raginami miesto tarybos nariams rašyti laiškus ir prašyti nepritarti parengtam bendrajam planui.

Antradienį prie merijos susirinko naujuoju miesto BP nepatenkinti klaipėdiečiai. Virginijos Spurytės nuotr.

„Naujasis bendrasis planas yra paruoštas maksimaliai uosto plėtrai. O taip padidės oro tarša, ruošiamasi naikinti centrinį stadioną, nes jis pažymėtas kaip konversijos teritorija, bus iškirsti Smiltynės ir Girulių miškai. Mes esame prieš tokį žalingą planą, daugybė klaipėdiečių išsakė savo pastabas, bet niekas jų negirdi. Todėl mes ir esame čia – tai paskutinis šansas, kad  mus išgirstų“, – kalbėjo piketo dalyvis Paulius Lukoševičius.

Pikete pasirodė ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, jo pavaduotojas Arūnas Barbšys, Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Alvidas Šimkus.

„Kiek mes turime teisių kaip savivalda, mes tą ir darome, bet negalime perlipti uosto ar Lietuvos bendrųjų planų. Tačiau natūralu, kad mūsų siekis yra klaipėdiečių interesai. Tik, deja, ne uostas derinasi prie miesto, bet miestas yra priverstas derintis prie uosto bendrojo plano. Didžioji dalis šito mitingo turėtų vykti Vilniuje prie Vyriausybės, o ne čia. Savivaldybė savo planą parengė truputį surištomis rankomis ir kojomis. O kai jos surišamos, tai yra savivaldis teisių ignoravimas. Sakiau ir sakysiu, kad idealaus plano, kuriam visi pritartų 100 proc., dar niekas nesukūrė. O dabar mes bandome daryti planą, kuris atlieptų visų lūkesčius. Juk jį derino 28 institucijos, buvome gavę 400 miestiečių pastabų, į kurių daugumą buvo atsižvelgta. Geriau ne visiškai idealus, bet ambicingas planas, nei jokio plano arba toks, kuris yra pasibaigusio galiojimo“, – piketuotojams aiškino V. Grubliauskas.

KIDE organizacijos vardu pikete kalbėjusi Živilė Mantrimaitė neslėpė, kad dėl nuolat prastėjančios gyvenimo kokybės dabar ir ateityje „mums nebus prasmės pasilikti Klaipėdoje – čia dirbti ir kurti, jei miesto aplinka neatitinka mūsų vertybių“. Ji pabrėžė, kad tokia gamtai ir žmogui nedraugiška miesto plėtra, kuri numatyta parengtame bendrajame plane, yra mero ir miesto tarybos narių vertybės.

„Todėl balsuojant rugsėjo 30 dieną reikalaujame mero ir miesto tarybos narių atstovauti miesto gyventojų vertybes ir interesus, o ne verslą, nes Klaipėda yra mūsų“, – pabrėžė Ž. Mantrimaitė.

Dar vienas toks piketas planuojamas prieš pats miesto tarybos posėdį – rugsėjo 30 d., 8.30 val., prie Klaipėdos savivaldybės.

Sustoti nebegali

Klaipėdos savivaldybė antradienį priešpiet išplatino pranešimą spaudai, kuriame paneigia visuomenininkų nuogąstavimus.

Anot savivaldybės vadovų, ypač sudėtinga situacija susidarė dėl to, kad vienoje teritorijoje vienu metu buvo rengiami net du bendrieji planai – miesto ir uosto. Miesto bendrąjį planą rengė savivaldybė, o uosto, kuris yra valstybinės svarbos objektas, – Susisiekimo ministerija. Pagal šalyje galiojančius teisės aktus, aukštesnę galią turi būtent uosto bendrasis planas, o miestas, rengdamas savo planą, privalo atsižvelgti į uosto bendrojo plano sprendinius, net jei vizija ne visada sutampa.

„Nors tai smarkiai apriboja savivaldos galimybes planuoti savivaldybės teritoriją, ignoruodami teisės aktus ir viską planuodami išimtinai pagal miesto poreikius, toliau judėti, deja, negalėsime. Tokiu atveju nelaimės niekas – naujo bendrojo plano nebus, o kartu nebus ir sąlygų vystytis miestui bei vykdyti miesto bendruomenei svarbius projektus“, – pranešime spaudai cituojamas G. Neniškis.

Vienas iš bendruomenės keliamų klausimų – kodėl savivaldybė naujajame bendrajame plane nenumato Žiemos uosto konversijos. Tokia konversija nenumatyta uosto bendrajame plane, o šis dokumentas, kaip jau minėta, yra aukštesnio lygmens, todėl jo sprendinius privaloma integruoti į miesto bendrąjį planą. Panaši situacija ir dėl teritorijos tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių g. ir Kuršių Marių susisiekimo infrastruktūros, kurios specialųjį planą rengia Susisiekimo ministerija, kaip valstybei svarbaus projekto planą. Todėl jo galia aukštesnė ir jo sprendiniai savivaldybei vėlgi privalomi.

Bendruomenei kylančius klausimus dėl pajūrio teritorijų ateities Klaipėdos savivaldybė atremia argumentais, jog naujasis bendrasis planas sudarys sąlygas Smiltynėje, Giruliuose bei Melnragėje steigti kurortines teritorijas, tačiau joks drastiškas užstatymas ir unikalios gamtos sunaikinimas nenumatomas ir jokių prielaidų tam nesudaroma. Melnragės ir Girulių ruože naujos plėtros teritorijos neplanuojamos, numatytos tik esamų teritorijų plėtros galimybės, tačiau ir jos dar turės būti papildomai detaliai išnagrinėtos ateityje rengiant vietovės lygmens planus.

Dar vienas visuomenės nuogąstavimas – kad bus sunaikintas miesto centrinis stadionas, taip pat esą yra nepagrįstas. Nors jo veikla problemiška, anot Klaipėdos savivaldybės, naikinti stadiono nesiruošiama – jis ir toliau bus vystomas kaip specializuotas sportinis kompleksas. Šiuo metu didžioji stadiono teritorijos dalis patenka į uosto įmonių sanitarinės apsaugos zoną. Ši problema ne kartą akcentuota Susisiekimo, Aplinkos ministerijoms, Vyriausybei, Uosto direkcijai.

Savivaldybės nuomone, uosto įmonės turėtų taikyti visas būtinas priemones, kad aplinkos kokybė gretimybėse nenukentėtų ir būtų galima sumažinti sanitarinės apsaugos zonos ribas bei saugiai plėtoti sporto kompleksą. Ateityje miestas siekia turėti naują stadioną šalia Palangos plento, tačiau kol kas finansavimas šiam objektui nėra skirtas, tad jokių prielaidų atsisakyti senojo centrinio stadiono neturima.

„Nuėję ilgą derinimų ir geriausių sprendimų paieškos kelią, dabar sustoti prabangos jau nebeturime. Ačiū visiems dirbusiems, kad miestas turėtų šių dienų poreikius atitinkantį plėtros dokumentą, ačiū visiems siūliusiems idėjas, kėlusiems klausimus, reiškusiems nuogąstavimus ir padėjusiems rasti geriausius sprendimus, kokie tik įmanomi šioje situacijoje. Jokiu būdu neatsiribojame ir nuo naujų pasiūlymų – nors formalūs terminai jau praėjo, girdime, vertiname ir atsiradus naujoms galimybėms, kalbėsimės toliau. O dabar kviečiu susitelkti paskutiniam žingsniui ir patvirtinti svarbiausią miesto teritorijų planavimo dokumentą“, –  ragino Klaipėdos meras V. Grubliauskas.