Vos prieš dvi savaites siūliau pridėti riebų pliusą valdžiai už tai, kad šiltuoju šių metų laikotarpiu dėl pakankamai sėkmingai suvaldytos COVID-19 pandemijos Lietuvoje buvo išvengta perteklinio mirtingumo fenomeno. Mirusiųjų skaičius atitiko kelerių metų vidurkį, prie jų priduriant tik tiesioginių virusų aukų skaičių. Tačiau nuo birželio statistikai nefiksavo reikšmingo skaičiaus tų, kurie būtų mirę dėl laiku nesuteiktų medicinos paslaugų COVID-19 užsikimšus sveikatos priežiūros įstaigas.

Ir štai prieš keletą dienų Statistikos departamento duomenų analitikas dr. Jonas Bačelis atkreipė dėmesį, kad rugsėjį perteklinio mirtingumo aukų skaičius vėl tampa reikšmingu dydžiu (žr. Statistikos departamento parengtą grafiką, perteklinės mirtys pažymėtos šviesiai rausva spalva).

Priminsiu, kad perteklinis mirtingumas arba mirčių perviršis yra rodiklis, kuris rodo, kaip mirčių skaičius visuomenėje kinta, lyginant jį su praėjusiųjų dažniausiai penkerių metų rodikliais. Tai mirčių skaičius, į kurį neįskaičiuojami įprasti konkrečioms valstybėms veiksniai, tokie kaip amžius, smurtinės mirtys, mirtys kelių eismo nelaimių metu ir pan. – dažnai mokslininkų yra dažnai vertinamas kaip objektyvesnis pandemijos sukeltų mirčių rodiklis. Taip jį apibrėžia žinių kanalas „Euronews“.

Naujausioji tendencija, ko gero, yra natūrali, kada šiokią rugsėjo dieną spėjome įprasti, kad kasdien užsikrėtusiųjų skaičius viršija tūkstantį, o mirusiųjų nuo COVID-19 kiekvieną dieną yra daugiau nei dešimt.

Suprantama, kodėl Vyriausybės atstovai su dideliu nerimu kalba apie tai, kodėl yra itin svarbu neleisti, kad pagrindinės ligoninės būtų perpildytos pandemijos pacientų ir su siaubu klauso kai kurių ekspertų perspėjimų, jog kasdieninis užsikrėtusiųjų skaičius ketvirtosios bangos metu gali pasiekti tris ir net keturis tūkstančius.

Jei ligoninės užsikimš, viena vertus, neišvengiamai teks stabdyti kai kurias teikiamas planines paslaugas. Kita vertus, žmonės ims bijoti gydymo įstaigų it velnias kryžiaus dėl teorinės galimybės jose pasigauti užkratą. Dėl šios priežasties gali mirti daugiau žmonių ne nuo COVID-19, o nuo turimų ar netikėtai ištikusių kitų – lėtinių arba ūmių – ligų. Ir pasiskiepijusių, ir nesiskiepijusių.