Prieš protestą – savivaldybės pozicija dėl Klaipėdos bendrojo plano

Miestas

Kai kurioms visuomeninėms organizacijoms antradienio vidurdienį prie Klaipėdos rotušės rengiant protesto akciją prieš šio ketvirtadienio miesto Tarybos posėdyje numatomą tvirtinti naują Klaipėdos bendrąjį planą, uostamiesčio savivaldybė išplatino pranešimą spaudai, kuriame dėsto šio dokumento svarbą ir atsakymus į keliamus nuogąstavimus.

Klaipėdos bendrojo plano, galiojančio nuo 2007 metų, pakeitimai buvo rengiami daugiau nei šešerius metus. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Nepakeitus bendrojo plano, stabdomos investicijos ir naujų projektų įgyvendinimas. Vienas iš pavyzdžių – vietoje nebenaudojamos vandenvietės Ryšininkų gatvėje numatoma Klaipėdos sporto ir laisvalaikio komplekso statyba. Ši teritorija dabar galiojančiame miesto bendrajame plane yra numatyta infrastruktūros, o ne sporto objektams, tad kol nebus patvirtintas naujas bendrasis planas, sporto objektas čia iškilti negalės. Pagal dabartinio plano sprendinius negalima statyti ir Senelių globos namų savivaldybės valdomame sklype Melnragėje, nebūtų įmanomas ir šv. Jono bažnyčios atkūrimas. Problemų patiria ir privačių sklypų savininkai bei investuotojai, negalintys vystyti norimų projektų”, – rašoma šiame pranešime.

Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio, paruoštas dokumentas yra bendras savivaldybės specialistų ir išorės ekspertų darbas, kurį lydėjo gausybė derinimų su įvairiomis institucijomis, organizuoti pristatymai visuomenei. Vien derinančių institucijų buvo 28, o iš visuomenės sulaukta beveik 400 siūlymų, iš kurių esą į didelę dalį atsižvelgta, o jei atsižvelgti buvo neįmanoma, paaiškinta, kodėl.

„Be visų suinteresuotų pusių kompromiso judėjimas tolyn neįmanomas. Šalia viso to reikia nepamiršti, kad gyvename teisinėje valstybėje, tad norai ir vizijos privalo sutapti ir su teisės aktų reikalavimais“, – cituojamas G. Neniškis.

Pranešime pabrėžiama, jog ypač sudėtinga situacija susidarė dėl to, kad vienoje teritorijoje vienu metu buvo rengiami net du bendrieji planai – miesto ir uosto. Miesto bendrąjį planą rengė savivaldybė, o uosto, kuris yra valstybinės svarbos objektas, – Susisiekimo ministerija. Pagal šalyje galiojančius teisės aktus, aukštesnę galią turi būtent uosto bendrasis planas, o miestas, rengdamas savo planą, privalo atsižvelgti į uosto bendrojo plano sprendinius, net jei vizija ne visada sutampa.

„Nors tai smarkiai apriboja savivaldos galimybes planuoti savivaldybės teritoriją, ignoruodami teisės aktus ir viską planuodami išimtinai pagal miesto poreikius, toliau judėti, deja, negalėsime. Tokiu atveju nelaimės niekas – naujo bendrojo plano nebus, o kartu nebus ir sąlygų vystytis miestui bei vykdyti miesto bendruomenei svarbius projektus“, – sako administracijos direktorius.

Vienas iš bendruomenės keliamų klausimų – kodėl savivaldybė naujajame bendrajame plane nenumato Žiemos uosto konversijos. Savivaldyė akcentuoja, kad tokia konversija nenumatyta uosto bendrajame plane. Panaši situacija esą yra ir dėl teritorijos tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių g. ir Kuršių Marių susisiekimo infrastruktūros, kurios specialųjį planą rengia Susisiekimo ministerija, kaip valstybei svarbaus projekto planą. Todėl jo galia aukštesnė ir jo sprendiniai savivaldybei vėlgi privalomi.

Komentuodama keliamą klausimą dėl krovinių gabenimo geležinkeliais savivaldybė akcentuoja, kad aktyviai teikė pasiūlymus šalies bendrajam planui. Primenama, kad šiuo metu Susisiekimo ministerija rengia galimybių studiją, kurioje nagrinėja galimybes įgyvendinti miesto tarybos teiktą pasiūlymą – paskirstyti srautus iš anksto aplenkiant miesto teritoriją. Tuo metu miesto bendrojo plano keitimo sprendiniuose yra numatyta centrinės geležinkelio stoties konversijos galimybė.

Bendruomenei kyla klausimų ir dėl pajūrio teritorijų ateities. Naujasis bendrasis planas sudarys sąlygas Smiltynėje, Giruliuose bei Melnragėje steigti kurortines teritorijas, tačiau joks drastiškas užstatymas ir unikalios gamtos sunaikinimas, anot savivaldybės, nenumatomas ir jokių prielaidų tam nesudaroma. Melnragės ir Girulių ruože naujos plėtros teritorijos neplanuojamos, numatytos tik esamų teritorijų plėtros galimybės, tačiau ir jos dar turės būti papildomai detaliai išnagrinėtos ateityje rengiant vietovės lygmens planus.

Smiltynėje sudaromos galimybės atstatyti sunykusią gelbėjimo stotį, įrengti takelius bei kitą infrastruktūrą, kuri leistų eksponuoti buvusius karinius įtvirtinimus bei atliktų rekreacines funkcijas, taip pat atveriama galimybė atstatyti buvusio restorano „Strandhalle“ pastatą.

Kartu primenama, kad Smiltynėje dar galioja aukštesnio lygmens už miesto bendrąjį planą – Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, tad jokia urbanizacija ar naujos statybos negalėtų vykti, jei jos neatitiktų šio dokumento.

Dar vienas visuomenės nuogąstavimas – kad bus sunaikintas miesto centrinis stadionas. Nors jo veikla problemiška, naikinti stadiono, pasak savivaldybės, nesiruošiama – jis ir toliau bus vystomas kaip specializuotas sportinis kompleksas.

Šiuo metu didžioji stadiono teritorijos dalis patenka į uosto įmonių sanitarinės apsaugos zoną. Ši problema esą ne kartą akcentuota Susisiekimo, Aplinkos ministerijoms, Vyriausybei, Uosto direkcijai. Savivaldybės nuomone, uosto įmonės turėtų taikyti visas būtinas priemones, kad aplinkos kokybė gretimybėse nenukentėtų ir būtų galima sumažinti sanitarinės apsaugos zonos ribas bei saugiai plėtoti sporto kompleksą.

Ateityje miestas siekia turėti naują stadioną šalia Palangos plento, tačiau kol kas finansavimas šiam objektui nėra skirtas, tad jokių prielaidų atsisakyti senojo centrinio stadiono neturima.

„Nuėję ilgą derinimų ir geriausių sprendimų paieškos kelią, dabar sustoti prabangos jau nebeturime. Ačiū visiems dirbusiems, kad miestas turėtų šių dienų poreikius atitinkantį plėtros dokumentą, ačiū visiems siūliusiems idėjas, kėlusiems klausimus, reiškusiems nuogąstavimus ir padėjusiems rasti geriausius sprendimus, kokie tik įmanomi šioje situacijoje. Jokiu būdu neatsiribojame ir nuo naujų pasiūlymų – nors formalūs terminai jau praėjo, girdime, vertiname ir atsiradus naujoms galimybėms, kalbėsimės toliau. O dabar kviečiu susitelkti paskutiniam žingsniui ir patvirtinti svarbiausią miesto teritorijų planavimo dokumentą“, – cituojamas Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

4 Comments

  1. Anonimas

    Gero kelio!

    Reply
  2. Miestietis

    “Melnragės ir Girulių ruože naujos plėtros teritorijos neplanuojamos, numatytos tik esamų teritorijų plėtros galimybės”. Tikiuosi šitai Šaikai paskutiniai metai savivaldybės kėdėse. Jei ne, tai mano paskutiniai metai Klaipėdoje.

    Reply
  3. Klaipėdietis

    Planas turi būti patvirtintas. Jeigu Kolumbas būtų turėjęs tokias patarėjų komandas- laivas nebūtų pajudėjęs iš uosto!

    Reply
  4. Jonas

    Lietuvos pajūris yra visos valstybės turtas ir juo turėtų būti rūpinamasi nacionaliniu mastu. Tačiau pajūrio naudojimo politika palikta pačių savivaldybių nuožiūrai, komercijai, išskyrus saugomas teritorijas – Neringą, Pajūrio regioninį parką, kurios sudaro tik nedidelę dalį ir kurių prieigų intensyvus urbanizavimas ilgainiui ims stelbti jas pačias. Tokie urbanistinės driekos procesai yra įvykę užsienio šalyse ir jie pripažinti, kaip ypač neigiami. Siekiant valdyti besaikį žemės išeikvojimą, pažangesnėse užsienio šalyse įvedami žemės paskirties keitimo ribojimai, siekiama tokio urbanistinio vystymosi, kuris pareikalautų pačių minimaliausių gamtinių bei agrarinių teritorijų praradimų. Deja, mūsų šalyje, siekiant taisyti pajūrio urbanistinės driekos situaciją, nėra priimta jokių ryžtingesnių politinių sprendimų, nėra atlikta jokio išsamesnio šio proceso vertinimo, neanalizuojama kokios ilgalaikės ir negrįžtamos pasekmės gali laukti ateityje. Dabartines urbanistines tendencijas ir toliau lemia nekontroliuojamas savivaldybių teritorijų bendrųjų planų rengimas, taip pat planavimo organizatorių ir planų rengėjų atsakomybės nebuvimas.

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Transportas

Integruotiesiems maršrutiniams taksi – 6 metai

Antradienį sukanka 6 metai, kai į viešąjį Klaipėdos transportą kaip integruota jo dalis įsiliejo maršrutiniai taksi. Per tą laiką M5, ...
2024-04-16
Skaityti daugiau

Spyglys

Eksmeras užsigeidė atsivesdinti Sporto skyriaus vedėją*

„Tikiuosi, neateisime iki tokios stadijos, kad reikės prašyti administracijos direktoriaus, kad atvesdintų jus į virtualią komiteto posėdžio erdvę”, – taip ...
2024-04-13
Skaityti daugiau

Sportas, Svarbu

Konfliktų draskomo „Viesulo” vadovo darbą meras vertina gerai

„Kiekvienas vadovas turi dar ir savo vadovą, išskyrus aukščiausiąjį miesto vadovą, nes jam vadovo nebėra”, – taip Klaipėdos miesto tarybos Kultūros, ...
2024-04-11
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This