Antradienį Seimo nariai po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, kurios leistų Klaipėdoje įkurti universiteto ligoninę. Universitetinis ligoninės centras uostamiestyje būtų steigiamas Klaipėdos universitetinės ligoninės ir Jūrininkų ligoninės pagrindu.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Iniciatyva kilo Seimo nariams ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Projektą paruošė ministerija ir jį teikia 17 Seimo narių iš įvairių frakcijų. Šio įstatymo pagrindinis tikslas – sudaryti galimybę Klaipėdos universitetui tapti universiteto ligoninės steigėju. Tai reikštų, kad atsirastų galimybė iš Klaipėdoje egzistuojančių sveikatos priežiūros įstaigų įkurti universitetinį centrą. Universitetinis ligoninės centras uostamiestyje būtų steigiamas Klaipėdos universitetinės ligoninės ir Jūrininkų ligoninės pagrindu. Tų ligoninių infrastruktūra yra tokia, kad jos net sujungtos požeminiu tuneliu, bet taip susiklostė aplinkybės, kad viena ligoninė yra pavaldi savivaldybei, kita – ministerijai“, – pateikdamas projektą sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Iniciatyvą Klaipėdoje įkurti universitetinio lygio gydymo centrą parodė dalis uostamiesčio politikų ir tam regionui atstovaujantys parlamentarai.

Klaipėdos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos skyriaus pirmininkas, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, diplomatas Arvydas Pocius teigia, kad šiuo metu Klaipėdos regiono ligoninėse 11–12 paslaugų yra dubliuojamos.

„Tikrai nebegali tęstis situacija, kuomet Klaipėdos ligoninėse dubliuojamos paslaugos. Tai netikslingai bei neracionaliai naudojamos lėšos, kurios neužtikrina kokybės ir efektyvumo, kurio reikia. Šios įstatymo pataisos leis pritraukti investicijas, siekiant, kad gerėtų sveikatos priežiūros paslaugos ir jų prieinamumas miesto ir viso pajūrio regiono pacientams bei darbo sąlygos įstaigoje dirbančiam personalui“, – teigė parlamentaras A. Pocius.

Jis tikino, kad tokiai reformai tikrai yra pa­lai­ky­mas „iš Klai­pė­dos vi­suo­menės”, tik „tų li­go­ni­nių kai ku­rie gy­dy­to­jai, ku­rie la­bai jau­di­na­si dėl sa­vo kė­džių, kad jie per 30 me­tų, ar šiek tiek gal­būt vie­ni ma­žiau, ki­ti dau­giau sė­di to­se kė­dė­se”.

„Jei­gu per­žiū­rė­tu­me, ku­rios pa­slau­gos yra dub­liuo­ja­mos, kon­cen­truo­tu­me pa­jė­gas, po­ten­cia­lą, moks­li­nį, in­te­lek­tu­a­li­nį po­ten­cia­lą, įran­gą ir, pa­vyz­džiui, kar­dio­lo­gi­ja bū­tų ne vi­so­se tri­jo­se li­go­ni­nė­se, bet vie­nas stam­bus cen­tras, tai, be abe­jo, kad lai­mė­tų ir žmo­nės, ir re­gio­nas”, – tikino A. Matulas.

Linksniavo universitetą

Tuo metu buvęs sveikatos apsaugos ministras, valstietis Aurelijus Veryga prašė bent vie­no pa­vyz­džio pa­sau­ly­je, kur dar yra uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė, įsteig­ta uni­ver­si­te­to, ku­ris ne­ren­gia gy­dy­to­jų.  Pasak jo, „pri­si­den­giant ge­rais no­rais ne­ga­li­ma griau­ti ap­skri­tai sis­te­mos, pa­ties su­konst­ruo­to prin­ci­po – mo­ks­lo, stu­di­jų, prak­ti­kos vie­no­vės”.

Jo kolega, valstietis Kęstutis Mažeika taip pat tikino, kad „uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės yra tik­rai pa­grįs­tos moks­lu, ten vyks­ta vi­sų pa­ko­pų stu­di­jos, kur iš tie­sų yra di­džiu­lė at­sa­ko­my­bė”, o dabar esą norima ap­versti „sis­te­mą aukš­tyn ko­jo­mis”.

„Tik­rai svei­kin­ti­na idė­ja, svei­kin­ti­nas no­ras, kas ne­pa­vy­ko ir XVII Vy­riau­sy­bei, ne­pa­vy­ko, ma­tyt, ir XVI Vy­riau­sy­bei. Klai­pė­dos kraš­tas li­ko su­skal­dy­tas į daug li­go­ni­nių. Vie­no cen­tro nė­ra, nė­ra vie­nos kom­pe­ten­ci­jos, pa­slau­gos iš­bars­ty­tos ir ken­čia žmo­nės. Ar jūs ne­ma­no­te, kad to­kiu ties­mu­kiš­ku projek­tu pir­miau­sia mes vi­siš­kai de­val­vuo­ja­me uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės sam­pra­tą ir pa­tį tu­ri­nį? Uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė ir yra tas cen­tras, kur tu­ri su­ei­ti pir­miau­sia moks­las ir pa­žan­ga, ir pa­čios nau­jau­sios tech­no­lo­gi­jos. Da­bar su­jun­gi­mas tik­rai bū­ti­nas, bet yra ir vi­si ki­ti su­si­ta­ri­mo ke­liai, da­li­nin­ko ke­liai. Ta­čiau toks su­jun­gi­mas ir at­ėji­mas šiuo at­ve­ju tik Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to be tri­jų pa­ko­pų stu­di­jų, be dok­to­ran­tū­ros, be spe­cia­li­zuo­to moks­lo čia, na, pa­pras­čiau­siai su­pras­ki­te, ma­no nuo­mo­ne, tik­rai jo­kios pa­pil­do­mos pri­dė­ti­nės ver­tės, de­ja, ne­su­kurs. Tik­rai ne­no­riu peik­ti Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to, jis yra stip­rus gal­būt ki­to­se sri­ty­se”, – kalbėjo valstietis, buvęs Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis teigė, jog tokiu įsta­ty­mo pro­jek­tu no­rima Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tą, ku­ris ruo­šia tik slau­gy­to­jus, pri­ly­gin­ti Vil­niaus uni­ver­si­te­tui ir Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­tui.

„Aš žiū­riu į Jur­gi­tą, žiū­riu į ki­tus gy­dy­to­jus ir dak­ta­rus, ku­rių pas kon­ser­va­to­rius yra dau­giau­sia, ar jūs ka­da nors gal­vo­jo­te, kad jū­sų uni­ver­si­te­tą Al­ma ma­ter nu­že­mins iki to­kio ly­gio?” – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Tuo metu Klaipėdos miesto-Baltijos vienmandatėje išrinktas parlamentaras Audrius Petrošius teigė, kad pagal Seimui pateiktas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, universitetinės ligoninės dalininke galėtų būti aukštoji mokykla, vykdanti medicinos ar slaugos studijas. Šiuo metu galiojančiame įstatyme gali būti tik universitetas, vykdantis medicinos studijas. Klaipėdos universitete šiuo metu rengiami slaugos specialistai.

„Skirtingai nei teigia kai kurie kolegos Seimo salėje, Klaipėdos universiteto, kaip galimo tokio centro steigėjo, slaugos studijų nuvertinti nereikėtų – tai labai svarbi sveikatos sistemos dalis. Manau, kad slaugos studijos universitetui yra pakankamas pagrindas būti visaverčiu centro steigėju. Noriu pabrėžti, kad mūsų prioritetas turėtų būti žmonių sveikata, gyvybės bei ligoninių personalo darbo sąlygos, o ne žongliravimas siaurais asmeniniais interesais. Universiteto ligoninės steigimas leistų ne tik išspręsti skirtingo pavaldumo ir interesų ligoninėse egzistuojančias problemas, bet ir sutaupius finansų, nukreipti juos pacientų ir ligoninių personalo gerovei“, – teigia frakcijos narys A. Petrošius.

Prašys Vyriausybės išvados

Už atitinkamas įstatymo pataisas per pateikimo procedūrą balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 32 politikai. Tarp balsavusiųjų už buvo liberalai Andrius Bagdonas ir Eugenijus Gentvilas, konservatoriai A. Petrošius ir A. Pocius. Balsuodami susilaikė valstietė Ligita Girskienė ir Gargžduose išrinktas Petras Gražulis. Nebalsavo Dainius Kepenis, Simonas Gentvilas ir Agnė Bilotaitė.

Po balsavimo Seimas bendru sutarimu paprašė, kad dėl tokio įstatymo projekto išvadą pateiktų Vy­riau­sy­bė. Tolesnis svarstymas Seime nu­ma­ty­tas  lap­kri­čio 11 die­ną.