P0

Svarbu, Sveikata

Seimas žengė pirmą žingsnį Klaipėdos universitetinio ligoninės centro kūrimo link (9)

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2021-09-28


Antradienį Seimo nariai po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, kurios leistų Klaipėdoje įkurti universiteto ligoninę. Universitetinis ligoninės centras uostamiestyje būtų steigiamas Klaipėdos universitetinės ligoninės ir Jūrininkų ligoninės pagrindu.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Iniciatyva kilo Seimo nariams ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Projektą paruošė ministerija ir jį teikia 17 Seimo narių iš įvairių frakcijų. Šio įstatymo pagrindinis tikslas – sudaryti galimybę Klaipėdos universitetui tapti universiteto ligoninės steigėju. Tai reikštų, kad atsirastų galimybė iš Klaipėdoje egzistuojančių sveikatos priežiūros įstaigų įkurti universitetinį centrą. Universitetinis ligoninės centras uostamiestyje būtų steigiamas Klaipėdos universitetinės ligoninės ir Jūrininkų ligoninės pagrindu. Tų ligoninių infrastruktūra yra tokia, kad jos net sujungtos požeminiu tuneliu, bet taip susiklostė aplinkybės, kad viena ligoninė yra pavaldi savivaldybei, kita – ministerijai“, – pateikdamas projektą sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Iniciatyvą Klaipėdoje įkurti universitetinio lygio gydymo centrą parodė dalis uostamiesčio politikų ir tam regionui atstovaujantys parlamentarai.

Klaipėdos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos skyriaus pirmininkas, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, diplomatas Arvydas Pocius teigia, kad šiuo metu Klaipėdos regiono ligoninėse 11–12 paslaugų yra dubliuojamos.

„Tikrai nebegali tęstis situacija, kuomet Klaipėdos ligoninėse dubliuojamos paslaugos. Tai netikslingai bei neracionaliai naudojamos lėšos, kurios neužtikrina kokybės ir efektyvumo, kurio reikia. Šios įstatymo pataisos leis pritraukti investicijas, siekiant, kad gerėtų sveikatos priežiūros paslaugos ir jų prieinamumas miesto ir viso pajūrio regiono pacientams bei darbo sąlygos įstaigoje dirbančiam personalui“, – teigė parlamentaras A. Pocius.

Jis tikino, kad tokiai reformai tikrai yra pa­lai­ky­mas „iš Klai­pė­dos vi­suo­menės”, tik „tų li­go­ni­nių kai ku­rie gy­dy­to­jai, ku­rie la­bai jau­di­na­si dėl sa­vo kė­džių, kad jie per 30 me­tų, ar šiek tiek gal­būt vie­ni ma­žiau, ki­ti dau­giau sė­di to­se kė­dė­se”.

„Jei­gu per­žiū­rė­tu­me, ku­rios pa­slau­gos yra dub­liuo­ja­mos, kon­cen­truo­tu­me pa­jė­gas, po­ten­cia­lą, moks­li­nį, in­te­lek­tu­a­li­nį po­ten­cia­lą, įran­gą ir, pa­vyz­džiui, kar­dio­lo­gi­ja bū­tų ne vi­so­se tri­jo­se li­go­ni­nė­se, bet vie­nas stam­bus cen­tras, tai, be abe­jo, kad lai­mė­tų ir žmo­nės, ir re­gio­nas”, – tikino A. Matulas.

Linksniavo universitetą

Tuo metu buvęs sveikatos apsaugos ministras, valstietis Aurelijus Veryga prašė bent vie­no pa­vyz­džio pa­sau­ly­je, kur dar yra uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė, įsteig­ta uni­ver­si­te­to, ku­ris ne­ren­gia gy­dy­to­jų.  Pasak jo, „pri­si­den­giant ge­rais no­rais ne­ga­li­ma griau­ti ap­skri­tai sis­te­mos, pa­ties su­konst­ruo­to prin­ci­po – mo­ks­lo, stu­di­jų, prak­ti­kos vie­no­vės”.

Jo kolega, valstietis Kęstutis Mažeika taip pat tikino, kad „uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės yra tik­rai pa­grįs­tos moks­lu, ten vyks­ta vi­sų pa­ko­pų stu­di­jos, kur iš tie­sų yra di­džiu­lė at­sa­ko­my­bė”, o dabar esą norima ap­versti „sis­te­mą aukš­tyn ko­jo­mis”.

„Tik­rai svei­kin­ti­na idė­ja, svei­kin­ti­nas no­ras, kas ne­pa­vy­ko ir XVII Vy­riau­sy­bei, ne­pa­vy­ko, ma­tyt, ir XVI Vy­riau­sy­bei. Klai­pė­dos kraš­tas li­ko su­skal­dy­tas į daug li­go­ni­nių. Vie­no cen­tro nė­ra, nė­ra vie­nos kom­pe­ten­ci­jos, pa­slau­gos iš­bars­ty­tos ir ken­čia žmo­nės. Ar jūs ne­ma­no­te, kad to­kiu ties­mu­kiš­ku projek­tu pir­miau­sia mes vi­siš­kai de­val­vuo­ja­me uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės sam­pra­tą ir pa­tį tu­ri­nį? Uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė ir yra tas cen­tras, kur tu­ri su­ei­ti pir­miau­sia moks­las ir pa­žan­ga, ir pa­čios nau­jau­sios tech­no­lo­gi­jos. Da­bar su­jun­gi­mas tik­rai bū­ti­nas, bet yra ir vi­si ki­ti su­si­ta­ri­mo ke­liai, da­li­nin­ko ke­liai. Ta­čiau toks su­jun­gi­mas ir at­ėji­mas šiuo at­ve­ju tik Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to be tri­jų pa­ko­pų stu­di­jų, be dok­to­ran­tū­ros, be spe­cia­li­zuo­to moks­lo čia, na, pa­pras­čiau­siai su­pras­ki­te, ma­no nuo­mo­ne, tik­rai jo­kios pa­pil­do­mos pri­dė­ti­nės ver­tės, de­ja, ne­su­kurs. Tik­rai ne­no­riu peik­ti Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to, jis yra stip­rus gal­būt ki­to­se sri­ty­se”, – kalbėjo valstietis, buvęs Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis teigė, jog tokiu įsta­ty­mo pro­jek­tu no­rima Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tą, ku­ris ruo­šia tik slau­gy­to­jus, pri­ly­gin­ti Vil­niaus uni­ver­si­te­tui ir Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­tui.

„Aš žiū­riu į Jur­gi­tą, žiū­riu į ki­tus gy­dy­to­jus ir dak­ta­rus, ku­rių pas kon­ser­va­to­rius yra dau­giau­sia, ar jūs ka­da nors gal­vo­jo­te, kad jū­sų uni­ver­si­te­tą Al­ma ma­ter nu­že­mins iki to­kio ly­gio?” – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Tuo metu Klaipėdos miesto-Baltijos vienmandatėje išrinktas parlamentaras Audrius Petrošius teigė, kad pagal Seimui pateiktas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, universitetinės ligoninės dalininke galėtų būti aukštoji mokykla, vykdanti medicinos ar slaugos studijas. Šiuo metu galiojančiame įstatyme gali būti tik universitetas, vykdantis medicinos studijas. Klaipėdos universitete šiuo metu rengiami slaugos specialistai.

„Skirtingai nei teigia kai kurie kolegos Seimo salėje, Klaipėdos universiteto, kaip galimo tokio centro steigėjo, slaugos studijų nuvertinti nereikėtų – tai labai svarbi sveikatos sistemos dalis. Manau, kad slaugos studijos universitetui yra pakankamas pagrindas būti visaverčiu centro steigėju. Noriu pabrėžti, kad mūsų prioritetas turėtų būti žmonių sveikata, gyvybės bei ligoninių personalo darbo sąlygos, o ne žongliravimas siaurais asmeniniais interesais. Universiteto ligoninės steigimas leistų ne tik išspręsti skirtingo pavaldumo ir interesų ligoninėse egzistuojančias problemas, bet ir sutaupius finansų, nukreipti juos pacientų ir ligoninių personalo gerovei“, – teigia frakcijos narys A. Petrošius.

Prašys Vyriausybės išvados

Už atitinkamas įstatymo pataisas per pateikimo procedūrą balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 32 politikai. Tarp balsavusiųjų už buvo liberalai Andrius Bagdonas ir Eugenijus Gentvilas, konservatoriai A. Petrošius ir A. Pocius. Balsuodami susilaikė valstietė Ligita Girskienė ir Gargžduose išrinktas Petras Gražulis. Nebalsavo Dainius Kepenis, Simonas Gentvilas ir Agnė Bilotaitė.

Po balsavimo Seimas bendru sutarimu paprašė, kad dėl tokio įstatymo projekto išvadą pateiktų Vy­riau­sy­bė. Tolesnis svarstymas Seime nu­ma­ty­tas  lap­kri­čio 11 die­ną.


    2021-09-28

    9 komentarai “Seimas žengė pirmą žingsnį Klaipėdos universitetinio ligoninės centro kūrimo link”

    1. AvatarKlaipedietė (IP: 198.16.66.157)

      Klaipėdos Universitetinės ligoninės vyr. gydytojas ilgiau vadovauja nei Baltarusijai Lukašenka. Čia Klaipėdoje labai stipriai ir nuo seno “ranka ranką plauna” tarp savivaldybės ir ligoninės…

    2. AvatarAnonimas (IP: 78.63.37.48)

      Ar tai reiškia kad nusinulins Vinco kadencijos ir galės vėl iš naujo kandidaduoti ir pratęsti vadovauti turbūt iki pat mirties?

    3. AvatarNa kaip ir aišku (IP: 90.131.36.20)

      tai už galutinai sužlugdyta ” mediciną ” Klaipėdoje ir beviltišką pacientų bandymą patekti pas specialistus žinosiu kam ” dėkoti ” . Seimo ir Klaipėdos rinkėjus atstovaujantiems konservatoriams Pociui ir Petrošiui bei džiūgaujančiam Razbadauskui ?

      • AvatarFeee... (IP: 90.131.44.186)

        Praleidau dar ir liberalus Gentvilą ir Bagdoną …

    4. AvatarAbejoju (IP: 90.135.145.179)

      ką reiškia dubliuoja paslaugas ? Ligonis renkasi ir dar turi šansą užsiregistruoti nors vienoje iš ligoninių pas specialistą . O kada sujungs , šansai 00 …Eilinė liberkonservatų nesąmonė . Ponai konservatoriai Petrošiau , Pociau ar kada bandėte Klaipėdoje kaip eiliniai žmonės užsiregistruoti pas specialistą , kad ir kardiologą ? Galim kartu ? Pasakysiu registracijos dieną . Reikia spręsti egzistuojančias bėdas , o ne svaičioti ” kaip gerai bus pacientams ” . Deja …kiekvienas ” pagerinimas ” pacientams tampa blogiu .

    5. AvatarAidas (IP: 90.131.36.44)

      Labai blogai, kad Respublikinė ligoninė taps Šilutės lygio-rentabilius ir ligoniams reikalingus skyrius perkels į naują darinį Išsipildys Jono ir Vinso svajonės, -užteks Tos konkurencijos , tegyvuoja viena Tiesa!

    6. AvatarP (IP: 88.118.165.107)

      Tai paliks ant 150 tūkst.1 ligoninę, dar iš rajonų juk važiuoja, o kad paslaugas dubliuoja, gal ir gerai, galiu rinktis į kurią ligoninę kreiptis. Pagal tokią logiką išeitų, visi dabar statomi prekybcentriai eikvoja miesto erdves, netikslingai jas paskirstant, ką gi ačiū, bet “miesto” ligoninėj nesigydysiu, važinėsiu arba į Kauną arba į Vilnių.

      • AvatarPacientas (IP: 78.60.113.74)

        Gerb. Klaipėdiečiai. negalima lyginti gydymo įstaigų su prekybcentrais. Prekybos centrai sukurti iš privačių lėšų, todėl kiekvieno verslininko reikalas kaip naudoti savo lėšas. Medicina finansuojama iš valstybės, tai yra iš visų mokesčius mokėtojų pinigų. Todėl sveikatos sistemai skirtos lėšos privalo būti naudojamos labai racionaliai, paskaičiuotai, o ne kaip kiekvienas vyr. gydytojas sugalvoja. Dubliuojant medicinos paslaugas, išbarstant po ligonines, taip pat išskaidyta medicinos personalas, medicinos iranga, kuri labai brangi, kainuojanti šimtais tūkstančių, bet dirba nepilnu krūvių. Gydytojas, nedirbantis pilnu krūviu, negauna praktinės patirties, todėl jo paslaugų kokybė nukenčia. Prekybcentriai, jeigu ir nedirba pilnu krūviu, jų darbo kokybė nenukenčia, todėl ligonines lyginti su prekybcentriais, labai nekorektiška.
        Klaipėdoje kenčia būtinosios pagalbos teikimas, nes trys suaugusių ligoninės pasiskirstė budėjimo dienas. GMP žino šias dienas, bet vis viena tenka važinėti po Klaipėdą 2-3 val kol pagaliau kokia ligoninė priims ( tai GMP gydytojų praktika). Patys atvykstantys pacientai to grafiko nežino, todėl užtrunka dar ilgiau. Priėmimo skyriai, kur šiuo metu teikiama būtinoji pagalba, neatitinka dabartinių reikalavimų. Tai senas, atgyvenes modelis. Visose ES senbūvėse valstybėse yra būtinosios medicinos pagalbos centrai, kur yra reanimacija, operacinė, laboratorija, visa reikalinga diagnostinė aparatūra, dirba būtinosios medicinos pagalbos gydytojai specialistai. ( Klaipėdos priėmimo skyriuose dirba tik vidaus ligų gydytojai). Taip dirba jau ir Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Panevežys. Būtinosios pagalbos centrai aprūpinti ir telemedicina, kurios pagalba gydytojai gali tiesiogiai konsultuotis su kitais centrai, taip pat gali konsultuotis rajonų ligoninių mažesnių centrų gydytojai su didžiųjų miestų centrais. Taigi Visa Europa taip pat Lietuvos kiti miestai eina tokiu keliu, tik Klaipėda niekaip negali apsispręsti, ar eiti ES Vakarų Europos ar sovietiniu keliu.

      • AvatarP, Pacientui (IP: 88.118.165.107)

        Kodėl negalima, visiems dirbėtiesiems juk nuskaičiuojamas PSD, kaip ir kitose šalyse kur yra tokia sistema, išimtys pensininkai ir neįgalieji, bet už jų gydymą vis tiek moka dirbantieji. Tai jei jau mokama iš savos kišenės, kodėl ir ligoninės nepasirinkus. Taip pat, aš niekur originaliajame komentare nelyginau sveikatos apsaugos su prekybos tinklais, teisė rinktis gydymo įstaigą ir gydytoją yra pamatinė paciento teisė.
        Pervargę daktarai irgi linkę daryti klaidas, nesigilina į ligos istoriją, daro klaidų. Kad Klaipėdos GMP paslaugų kokybė apgailėtina pats įsitikinau, nesugeba net elementaraus insulto atpažinti.
        Dėl įrangos irgi nesutinku, kokią sudėtingesnę operaciją, procedūrą ar ligą reikia gydyti, sako neturim specialistų nėra, įrangos, važiuok į Kauną, Vilnių. Taip kad nemanau, kad čia kažkas pasikeis, greičiausiai tiesiog, buvo nutartą, “suvalgyti” specializuotą širdies ligų ligoninę prijungiant ją prie universitetinės, nemanau, kad kokybė gerės, drįsčiau teigti, jog kris.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt