Ketvirtadienį Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priims labai svarbų sprendimą – tvirtins Klaipėdos miesto Bendrąjį planą. Tai pagrindinis miesto dokumentas, kuris nubrėžia Klaipėdos vystymosi kryptis ir sudaro galimybes įgyvendinti didelius ir svarbius projektus, kurie padės mūsų miestui augti ir klestėti.

Girdžiu ir suprantu dalies gyventojų nerimą. Klaipėdos bendruomenių asociacija ragina nepritarti Bendrajam planui. Tačiau galiu užtikrinti – nuogąstavimai nėra pagrįsti. Protestuoti ir kitaip viešai reikšti savo nuomonę svarbiais klausimais turi teisę kiekvienas šio miesto ir šalies
pilietis. Tačiau skleisti melagingus teiginius ir gąsdinti visuomenę yra neteisinga ir neatsakinga.

Tikslios informacijos stygius baimes tik dar labiau skatina. Tad jaučiu pareigą paneigti viešai paskleistus klaidinančius teiginius.

1. Taryba neketina leisti iškirsti Melnragės-Girulių ir Smiltynės miškų. Bendrasis planas tam nesuteikia nei teisės, nei galimybių. Tačiau sudaro sąlygas čia steigti kurortines teritorijas ir atkurti istorinius-kultūrinius objektus, pritaikyti juos lankytojams, investuoti į aplinkos tvarkymą ir pritaikymą poilsiui. Bet kokiai esamų objektų plėtrai bus rengiami atskiri detalieji planai, kurie bus derinami įstatymų nustatyta tvarka ir pristatomi visuomenei. Kirsti Girulių miško nenumatoma ir vykdant geležinkelio plėtrą.

Priminsiu, kad bet kokie planai, susiję su Smiltyne, privalo atitikti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, kuris yra aukštesnio lygmens dokumentas už miesto Bendrąjį planą. Kuršių Nerija yra UNESCO sąraše ir griežtai saugoma nuo nepagrįstų intervencijų į gamtinę aplinką.

2. Sprendimas dėl Bendrojo plano patvirtinimo nėra pritarimas išorinio uosto statybai Melnragėje. Išorinio giliavandenio uosto plėtra numatyta pernai birželį Seimo patvirtintoje Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijoje – šalies raidos vizijoje iki 2050 metų. Tačiau Vyriausybė laikosi pozicijos – išorinis uostas bent artimiausią dešimtmetį plėtojamas nebus.

3. Bendrajame plane nėra numatyta „paversti visą miesto centrą į magistralinius krovinių kelius“. Viena iš esminių Klaipėdos miesto savivaldybės nuostatų, kuri įtvirtinama ir Bendruoju planu – nukreipti krovinių ir juos gabenančio sunkiojo transporto srautą toliau nuo gyvenamųjų teritorijų įrengus pietinį aplinkkelį. Tiek Klaipėdos uosto, tiek miesto planavimo dokumentuose yra numatyta Klaipėdos uosto plėtra pietinėje dalyje, išnaudojant jau esamus krovos pajėgumus ir dar neišvystytas uosto teritorijas.

Nepatvirtinti Bendrojo plano dabar reikštų dar nežinia kurį laiką neįgyvendinti tokių svarbių miestui projektų kaip Šv. Jono bažnyčios atstatymas, senelių globos namų Melnragėje statyba, Klaipėdos sporto ir laisvalaikio komplekso statyba Ryšininkų gatvėje, istorinių objektų Smiltynėje atkūrimas ir kt.

Tikiu, kad visi – tiek palaikantys Bendrąjį planą, tiek jam prieštaraujantys, norime to paties – gyventi patogiame, švariame ir klestinčiame mieste. Turime galimybę šį norą realizuoti susitelkdami ir pritardami Bendrajam planui, kurį atsakingai ir ilgai derinome, o dabar beliko patvirtinti.