Klaipėdos miesto merui V. Grubliauskui

Savivaldybės administracijos direktoriui G. Neniškiui

Savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkui  A. Šimkui

Kiekvienai valstybei yra didelė garbė ir atsakomybė gyventi prie jūros. Mums, klaipėdiečiams, pasisekė. Galime ne tik mėgautis jūros skleidžiama gaiva, bet gauti iš jos neįkainuojamą pagalbą, vystant miesto verslus, gerinant ekonomiką. Tai patvirtina ir vos 300 m. ilgio Vėtros gatvėje, pajūryje, įsikūrę daugelis verslininkų.

Tačiau plačiau pažvelgus į nedidelį pajūrio plotelį prie molo, prie 2020 m. kopagūbryje įrengto Melnragės parko (6,37 ha, kainavo 460 tūkst. eurų), apima didelis susirūpinimas. Abejotina, ar Klaipėdos savivaldybė domisi ir mato sujauktą, rekreacijai skirto šios pajūrio vietelės kraštovaizdį.  

Vėtros g. kairės pusės šaligatvis, pasirodo, besąs dviračių takas. Deja, juo nevažinėja dviratininkai. Jis duobėtas, išsisklaidžiusios plytelės, neaišku kur nuvedantis. Tikriausiai dėl to ir nėra įrengta dviračių stovėjimo vieta prie jūros automobilių aikštelėje. Be to, dviračiu atvažiuoti iš miesto iki šios vietos nėra galimybių.

Toliau einant, prasideda neįtikėtina prie pat jūros esančio kraštovaizdžio vizualinė tarša. Tai patvirtina neatsakingai vykdomo planavimo pasekmės Melnragėje prie molo.

Kas gali patikėti, kad tokioje nedidelėje Vėtros g., kur kasdien atvyksta daugybė žmonių, yra tokia estetiniu požiūriu chaotiškai savivaldybės tvarkoma vieta.

Įdomu, kad čia yra ir svarbių valstybei įstaigų, kurios, galima sakyti, prisideda prie netvarkos Vėtros g. Tai Aplinkos ministerijos Metereologinis centras su maksimaliai apleista gamtine aplinka, šabakštynais prie pat jų pastato ir didžiojoje jų apsaugos zonos dalyje;

Tai ir Kariuomenės karinių jūros pajėgų Jūros ir pakrančių tarnybos aptverta aukšta tvora su pjaustomąja koncertinos viela viršuje (kaip  Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje). Šalia, vos gyvi, bet dar gražuoliai beržai su dideliais puviniais kamienuose;

Tai ir Valstybinės jūrų direkcijos teritorija su šalia apleistu sandėliu išmargintomis, „išpuoštomis“  kažkokiais ornamentais sienomis. Šis „paveikslas“ ant pastato sienų lydi čia atvykusius pailsėti keletą dešimčių metrų.

Yra dar dvi aikštelės – automobilių ir autobusų. Mokamos aikštelės išasfaltuotos ant pajūrio kopagūbrio smėlio, nepaliekant nė vieno pajūrio augalo. Įdomu, ar paviršinės lietaus nuotekos surenkamos ir valomos?

Visame šiame rekreacijai skirto pajūrio plote krenta į akis net 10 konteinerių komunalinėms ir kitoms atliekoms surinkti. Jie užima centrinę vietą, pro kurią žmonės eina prie jūros. Beje, nuolat gyvenančių žmonių namai nuo jų nutolę 100-200  metrų.

Vėtros gatvėje yra ir keletą privačių apleistų žemės sklypų, apaugusių aukštomis piktžolėmis, matyti statybinių medžiagų atliekos. Sklypai jau seniai netvarkomi, nors Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės sklypų savininkus tai daryti įpareigoja.

Akivaizdu, kad esamą tokią netvarką šalia jūros molo galima ir reikia nedelsiant šalinti.

Atsakingai ir nuoširdžiai savo pareigas atliekanti Melnragės seniūnaitė Marija Kalendė viena šito padaryti negali.

Todėl:

1. Klaipėdos savivaldybė privalo (ir privalėjo) taikyti „Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisykles”, kurios numato atsakomybę įstaigoms, tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, kurie ne tik šiuo atveju nepuoselėja mūsų pajūrio gamtinės aplinkos, bet ir ją niokoja įvairiais būdais, teršia.

2. Nežiūrint, kad Klaipėdos savivaldybė nevykdo pačios patvirtinto Darnaus judumo plano, kad užtikrintų gyventojų persodinimą ant dviračių ar paspirtukų, iš miesto dviračiais neįmanoma saugiai patekti į Melnragę. Privaloma Vėtros g. įrengti dviračių stovėjimo vietą ir suremontuoti Vėtros g. dviračių taką.

3. Melnragės  parko projektas – tai Melnragės parko įrengimas ir želdynų kūrimas bei gamtinės aplinkos tvarkymas, gerinant ir didinant teritorijos patrauklumą. Žadėta pasodinti naujų želdinių. Tai  skelbė projekto autorius UAB „Želdynai“ architektas V. Pilkauskas ir savivaldybės specialistai. Klausimas – ar viskas įvykdyta, kas buvo žadėta?

4. Vėtros  g. esančios įstaigos, tarnybos, restoranai ir kt., taip pat Melnragės parkas, tapęs klaipėdiečių aktyviai lankoma vieta, kol kas neprisideda prie miestiečių jūrinių tradicijų propagavimo, jūrinės kultūros formavimo ir informacijos apie Baltijos jūros sudėtingą ekologinę būklę skleidimo, klimato kaitos procesų įtakos jūrai ir žmonėms komunikavimo šiuolaikiškomis priemonėmis. NVO „Žalia banga“ sutinka prisidėti, padėti savivaldybei vykdyti tokius visuomenės švietimo projektus.

Asociacijos nuomone, Klaipėdos savivaldybė per mažai skiria dėmesio Žaliojo kurso projektams, miestiečių jūrinio indentiteto stiprinimui, pagarbos mus supančių marių ir jūros vandenų apsaugai nuo taršos. Tikimės, kad reaguosite į mūsų išsakytą rūpestį.