P0

Regionas, Svarbu

Nuotekų tinklų laukia kaip išganymo

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2021-10-05


Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ skaičiuoja, kad vien praėjusiais metais prie centralizuotų nuotekų tinklų prisijungė 1148 gyventojai, iš jų Klaipėdos mieste – 410, Klaipėdos rajone – 738.

Pastebima, kad ten, kur naujai nutiesiami centralizuoti tinklai, iš pradžių vyksta spartus prisijungimas, o vėliau gyventojų entuziazmas nuslopsta.

„Ne pinigai svarbiausia”

Prieš 15 metų gyvenimą miesto daugiabutyje į namą Klaipėdos pašonėje, Purmalių kaime esančioje sodų bendrijoje „Pakrantė” iškeitęs klaipėdietis Andrius pasakojo turėjęs gerokai pavargti, kol sodo sklype įsirengė nuotekų valymo įrenginius.

Pagal tuo metu galiojusius reikalavimus standartiniame 6 arų sklype statyti valymo įrenginių nebuvo galima – neįsiteko reikalauta apsauginė zona. Išeitimi tapo ir kaimyno noras statytis namą bei įsirengti vienus valymo įrenginius, sanitarinės apsaugos zoną brėžiant per abu sklypus. Tačiau ir to neužteko – dar teko gauti sodų bendrijos valdybos leidimą, kad likusi dalis sanitarinės zonos patektų į gatvę.

„Šalia sklypo nėra jokio vandens telkinio, tad reikėjo spręsti, kur ištekės valymo įrenginiuose išvalytas vanduo. Įmonė, kuri statė įrenginius, pasiūlė tam naudoti šulinį. Buvo pažadėta, kad į jį iš valymo įrengimų tekės skaidrus vanduo, tačiau tekėjo ne tik išvalytas vanduo, bet ir valymo įrenginiuose susidarantis dumblas. Be to, po kurio laiko pradėjo užsikimšti valymo įrenginio vamzdeliai, pro kuriuos pučiamas oras, tekdavo juos vis išmontuoti ir praplauti. Nepadarysi to – nebevyks dumblo susidarymo procesas, ims sklisti smarvė. Visgi pagrindinė problema buvo tai, kad į šulinio gruntą nebesusigerdavo visas išvalytas vanduo, nes ant dugno kaupėsi dumblas. Todėl mažiausiai kartą ar net du per metus reikėdavo kviesti asenizacinę mašiną, kad išsiurbtų iš šulinio vandenį su dumblu, tuo pačiu ir valymo įrenginių turinį. Problema ypač paaštrėdavo lietingą rudenį ar pavasarį, kai pakildavo gruntinio vandens lygis. Kitam kaimynui dėl to ne kartą buvo apsemta orapūtė, kuri skirtingai nei pas mus buvo sumontuota valymo įrenginiuose“, – pasakojo Andrius.

Tad tiek jis, tiek kaimynas centralizuotų nuotekų tinklų laukė lyg išganymo ir vos tik sužinojęs, kad jų tiesimo darbai jau baigti bei atsirado galimybė prisijungti, buvo vieni pirmųjų, tai ir padarę.

„Nusprendėme kartu prisijungti ir prie centralizuoto vandentiekio. Pirmiausia reikėjo gauti iš „Klaipėdos vandens“ prisijungimo sąlygas. Vėliau reikėjo projektavimo įmonėje užsakyti projekto parengimą, nusitiesti savo sklype tinklus, pasidaryti geodezinę jų nuotrauką ir atlikti statybos užbaigimo procedūras. Tuo pasirūpino įmonė, kuri teikia tokias paslaugas – lapelius su informacija ji buvo išmėčiusi į pašto dėžutes. Namas dėl buvusių reikalavimų valymo įrengimų sanitarinei apsaugos zonai yra pastatytas maksimaliai atitraukus nuo gatvės, tad reikėjo kasti apie 15 metrų tranšėją, iškelti ir atgal sudėti dalį trinkelių. Dalį tranšėjos kasiausi pats, dalį – statybininkai. Visi jų darbai su „popierinių” procedūrų sutvarkymu man kainavo 1000 eurų. Aišku, dabar kas mėnesį reikia mokėti ir už vandenį, ir už nuotekų sutvarkymą, tačiau tikrai nesigailiu, nes nuo pečių nukrito ne patys maloniausi rūpesčiai. Net juokaudavau, kad buvau tapęs profesionaliu nuotekų valymo įrengimų prižiūrėtoju. Komfortas kur kas didesnis nei vienkartinė investicija ir kasmėnesinės išlaidos“, – sako Purmalių sodų gyventojas Andrius.

Pasak jo, kai kurie nuolat soduose gyvenantys žmonės patys pasidarė tinklų klojimo darbus nesamdydami įmonių ir taip sutaupydami.

Ypač apsimoka turintiems išgrėbimo duobes

„Stebime tendenciją, kad tose gyvenvietėse, kvartaluose ar rajonuose, kur naujai nutiesiami centralizuoti tinklai, iš pradžių vyksta spartus prisijungimas, o vėliau gyventojų entuziazmas nuslopsta. Tačiau kai visas pasaulis ieško priešnuodžių klimato atšilimui ir taršos mažinimui,  negalime likti abejingi ir nuotekas privalome tvarkyti taip, kad nekenktumėme aplinkai, o ateities kartos galėtų džiaugtis švaria aplinka“, – sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Žinia, netinkamai valomos nuotekos atsigręžia prieš pačius gyventojus – jos subėga į požeminius vandenis, upes, ežerus ir kitus vandens telkinius. Tai kenkia visai biologinei įvairovei ir patiems gyventojams, kurie dažnu atveju yra įsirengę nuotekų išgrėbimo talpas, o šalia yra vandens šulinys ar gręžinys.

Asmenys, netinkamai tvarkantys nuotekas, gali sulaukti administracinių baudų iki 1170 eurų, taip pat gali tekti atlyginti aplinkai padarytą žalą. Maža to, kiekvienas gyventojas privalo kaupti mokėjimo kvitus už nuotekų išvežimą, nes tai yra įrodymas, kad nuotekos neišleidžiamos į gamtinę aplinką.

Aplinkos projektų valdymo agentūros skaičiavimais, keturių asmenų šeimai, turinčiai išgriebimo duobę, išlaidos metams sudaro apie 700 eurų (vienas nuotekų išvežimas iš išgriebimo duobės kainuoja apie 70 eurų). Prisijungusiems prie „Klaipėdos vandenų“ nuotekų tvarkymas
daugiabučių gyventojams kainuoja 0,72 eurų už kubinį metrą, o individualių gyvenamųjų namų gyventojams – 0,68 eurų už kubinį metrą be PVM. Skaičiuojama, kad per mėnesį 4 asmenų šeima sunaudoja apie 10 kubinių metrų vandens, tad metams tokiai šeimai, prisijungus prie centralizuotų tinklų, nuotekų tvarkymas vidutiniškai kainuoja nuo 80 iki 90 eurų.

Gyventojams, turintiems tik išgriebimo talpas, įprastai tenka galvoti ir kiek talpoje dar liko laisvos vietos, kada ji užsipildys bei teks kviesti įmonę, kuri ištuštins talpyklą. Prisijungus prie centralizuotos taip pat nebelieka rūpesčio dėl tokios „agresyvesnės” buitinės chemijos kaip balikliai ar tualeto valikliai, kurie patekę į individualius valymo įrenginius gali sunaikinti valymo procesui reikalingas bakterijas.

„Akivaizdu, kad nuotekų tvarkymas prisijungus prie centralizuotų tinklų sutaupo pinigų ir laiko. Todėl gyventojai gali prasmingiau praleisti laisvalaikius su šeimomis, visiškai nesirūpindami, kada reikės patiems tvarkyti nuotekų valymo sistemas ir kiek tai kainuos. Šiame skubančiame pasaulyje laikas, praleistas su šeimomis, yra brangiausias turtas“, – sako B. Jonikas.

INFORMACIJA

Norint prisijungti prie centralizuotų tinkų pirmiausia reikia gauti prisijungimo sąlygas, pagal kurių reikalavimus reikia parengti projektą (būna išimčių, kuomet projektas yra nereikalingas) ir teks nutiesti tinklus nuo centralizuoto tinklo iki namo. Tai padarius, reikia parengti nutiestų tinklų geodezinę nuotrauką ir dėl tinklų pridavimo kreiptis į bendrovę „Klaipėdos vanduo“.

Kaip gauti prisijungimo sąlygas, informaciją rasite čia.

Kaip priduoti tinklus fiziniams asmenims, informacija rasite čia.

Apie įgyvendinamus bendrovės „Klaipėdos vanduo“ projektus ir galimybę jungtis prie tinklų, rasite čia.

Visus AB „Klaipėdos vanduo“ šiuo metu jau eksploatuojamus tinklus, prie kurių yra galimybė prisijungti, galima rasti čia (kairėje pasirinkus pageidaujamos informacijos rodymą žemėlapyje). 


    2021-10-05

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt