Palangos oro uoste vykstanti rekonstrukcija artėja prie pabaigos, Vakarų Lietuvos regione jau netrukus keleivius ir orlaivius bus galima priimti pagal naujausius standartus atnaujintame oro uosto aerodrome.

Pasak Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus Mariaus Gelžinio, kalbant bendrai, Lietuvoje veikiantys oro uostai tiesiogiai prisideda prie šalies ūkio vystymo – Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, oro uostų veikla kuria apie 2,5 proc. šalies BVP, o  būtent Palangos oro uostas yra specifiškai svarbi Vakarų Lietuvos ekonomikos dalis.

„Atnaujintas Palangos oro uostas tikra nėra išimtis ir atspindi tas pačias globalias tendencijas dėl oro uostų įtakos regionų ekonominiam gyvenimui. Oro uostai visame pasaulyje sudaro galimybes lengvam ir greitam susisiekimui, jie kartu kuria atskirą ekosistemą tiesiogiai su aviacija dirbantiems verslams, yra tarsi katalizatorius vietos turizmo sektoriui, užtikrina svarbius prekybos ryšius, užsienio investicijas. Kitaip tariant, investicijos į Palangos oro uosto aerodromo atnaujinimą negali būti vertinamos kaip tik asfalto keitimas – tai yra investicijos į tolesnę regiono ekonomikos plėtrą“, – pranešime spaudai pažymi oro uostų vadovas.

Skaičiuojama, kad sėkminga ir efektyvi Palangos oro uosto veikla daro įtaką (tiesiogiai ir netiesiogiai) mažiausiai keliems tūkstančiams darbo vietų minėtuose sektoriuose visame Vakarų Lietuvos regione.

M.Gelžinio teigimu, visuose trijuose Lietuvos oro uostuose esančiose kompanijose dirba apie 5000 darbuotojų. Didžioji dalis darbuotojų – oro uostų specialistai bei oro bendroves aptarnaujančių įmonių darbuotojai, tai aukštos kvalifikacijos mechanikai, inžinieriai, IT specialistai, oro navigacijos paslaugų teikėjai, antžeminio aptarnavimo personalas.

„Globalūs tyrimai rodo, kad aviacijoje viena darbo vieta sukuria keturis kartus didesnę pridėtinę vertę šalies ekonomikai, palyginti su vidutine darbo vieta kituose sektoriuose. Be to, tiek pačiuose oro uostuose, tiek jų teritorijoje veikiančiose įmonėse teikiamos paslaugos itin įvairios, o tai sudaro sąlygas įsidarbinti itin plataus profilio darbuotojams“, – sako M. Gelžinis.

Įvertinant tai, kokio dydžio yra Palangos oro uostas, dar iki užsidarymo rekonstrukcijai krypčių skaičius šiame oro uoste stabiliai augo. Tikėtina, kad keleivinei aviacijai sparčiai atsigaunant, po rekonstrukcijos maršrutų toliau daugės.

„Pasiekiamumas oro transportu rodo, kaip gerai valstybė ir konkretūs oro uostai yra sujungti su kitais pasaulio miestais bei strategiškai svarbiais oro uostais. To naudos spektras – itin platus. Patogus susisiekimas sutrumpina kelionių lėktuvu laiką ir suteikia įmonėms prieigą prie platesnės rinkos. Geresnis susisiekimas transporto priemonėmis leidžia investicijoms ir žmogiškam kapitalui laisviau judėti per sienas, taip pagerinant investicijų grąžą“, – sako M. Gelžinis.

Rugsėjo pradžioje prasidėjusios Palangos oro uosto rekonstrukcijos metu bus atliktas kilimo ir tūpimo tako dangos remontas, atnaujintos perono ir riedėjimo tako dangos, įrengti modernūs ir efektyvesni technologiniai sprendimai, kurie leis ne tik taupyti energinius kaštus, bet ir sudarys sąlygas veiklą vykdyti aplinkai draugiškesniais būdais.

„Neabejotina, kad moderni infrastruktūra ilguoju laikotarpiu sustiprins Palangos oro uosto pozicijas regiono ekonomikos kontekste, sudarys dar palankesnes sąlygas verslų veiklai, pagerins lėktuvų aptarnavimą bei keleivių patirtį, o mums kaip oro uostus valdančiai organizacijai labai svarbu ir tai, kad atnaujinta infrastruktūra užtikrins naujausius aviacijos saugumo reikalavimus“, – sako M. Gelžinis.