P0

Mums rašo

Klaipėda – nenušlifuotas turistinis produktas (14)

Atvira Klaipėda

Mantas Stočkus
2021-10-08


Vakarais, išėjus pasivaikščioti po pustuštį senamiestį ar istorinį miesto centrą, nori nenori už akių užkliūna turistiniuose stenduose esančios baltai juodos nuotraukos, į kurias bežiūrint imi svarstyti bei klausti savęs: „Kaip visa atrodytų istorinės miesto vietos, jeigu per paskutinius trisdešimt metų karo ir sovietų sugriauti objektai būtų atstatyti?“ Pradedi įsivaizduoti pilies bokštus, apjuostus pylimais ir grioviais su vandeniu, besisukantį Biržos tiltą ir vokiško stiliaus pastatais užpildytą Danės krantinę bei Atgimimo aikštę tol, kol neatsimuši į restauruojamą muzikinį teatrą ir supranti, kad tikroji Klaipėda vis dar slepiasi turistiniuose stenduose.

Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos (AdM archyvo) nuotr.

Kad į senamiestį ir istorinį centrą investuoti reikia, pasidaro aišku atsidarius pagrindinius turizmo tinklapius, iš paskutiniųjų bandančius sukurti – šiai akimirkai mažai ką turintį pasiūlyti – turistinį produktą. Kol kas, Klaipėda yra nepajėgi konkuruoti su aplink Baltijos jūra išsidėsčiusiais uostamiesčiais, kadangi jai ypač trūksta architektūrinės žaliavos, kuri savo autentiškumu ir patrauklumu, suteiktų miestui vietą Pabaltijo turistinėje rinkoje. Juk keletą dešimtmečių pigių skrydžių dėka klestėjusi ir tik paskutinius metus pandemijos pristabdyta turizmo industrija įrodė, esanti gaji pritraukti milžinišką kapitalą ant kurio pečių laikytųsi ne tik miesto, bet ir šalies ekonomika.

Tad, kodėl nepasimokius iš šalių kaip Latvija ar Lenkija ir neatkūrus senose nuotraukose dulkančių objektų ir nepasinaudojus jais kaip turistiniu produktu?

Tuo labiau, kad Klaipėda kaip ir likusi Mažoji Lietuva gali pasigirti analogų visoje Lietuvoje neturinčiu vokišku paveldu, kuris nepaisant tikslingo Sovietų griovimo bei naikinimo išliko ir netgi dabartinėje būklėje traukia akį.

Susidaro įspūdis, kad mes gėdijamės investuoti į paveldą, mažai ką turintį bendro su Lietuva, lyg bijodami pasirodyti antilietuviški ir mieliau jį užverčiame pigiais gintaro magnetais, kurių yra pilna visame pajūryje nuo Nidos iki Šventosios. Pabandykite surasti magnetą, atspindintį būtent Klaipėda?

Nereikėtų painioti stipraus turistinio produkto kūrimo, pasinaudojant turima istorine žaliava, su grėsme lietuviškai miesto kultūrai, dar tik
įleidžiančiai šaknis į senamiesčio grindinį. Reikia tik pažvelgti į Lenkiją ir joje esantį Gdansko miestą, kasmet pritraukiantį minias turistų iš visos Europos ir ne tik. Kodėl taip yra? Todėl, jog buvo investuotą į senamiesčio ir istorinio centro atstatymą su tikslu, paversti juos į turistinės traukos objektą.

Gdansko senamiestis. Martyno Vainoriaus nuotr.

Tad, kodėl, mes, negalime ir vis dar nesugebame pasekti kaimynų pavyzdžiu, pasinaudoti turimu potencialu ir atkurti po gabalėli istorijos keliuose kvadratiniuose kilometruose?

Teisybės dėlei, reikia pabrėžti, jog ši mintis iš lėto bunda tarp savivaldybėje esančių kabinetų, kažko laukusių paskutinius trisdešimt metų. To įrodymai: praplėsti Jono kalnelio įtvirtinimai ir pilies pylimai, vykstantys paruošiamieji darbai Šv. Jono bažnyčios atstatymui, restauruota Kopgalio tvirtovė, kurioje įsikūręs Jūrų muziejus yra puikus pavyzdys kaip galima pritaikyti istorinį objektą naujam gyvenimui. Tad lyg ir matosi maži žingsneliai tikrojo miesto veido, spinduliuojančio senose nuotraukose bei atvirukuose, link. Bet, į visą tai reikėtų žvelgti kaip į pradžių pradžią, jeigu kalba eina apie potencialų produktą Pabaltijo ir Europos rinkoms.

Akimirkai įsivaizduokime kaip pasikeistų miestas, jeigu būtų: atstatyta pilis, supilti ją juosiantys pylimai, iškasti grioviai ir vidiniame kieme pastatyta Teutonų riterio, miesto įkūrėjų, skulptūra (Unikalus taškas kiekvienam su telefonu ar fotoaparatu rankose). Juk nuo čia prasidėjo Klaipėdos, tuo metu Mėmelio, kaip miesto kelias prieš daugiau nei 700 metų.

Investuota į pasukamą Biržos tiltą, neturintį analogų kitose Baltijos šalyse. Danės skverelio pusėje atstatyti buvusius senieji pastatai, išlaikant parką lyg vidinį kiemą bei tokiu būdu suteikiant upei formą. Atkurti Atgimimo aikštėje, nieko bendra neturinčia su miestu, prieš karą stovėję pastatai.

Neužmirštas senasis paštas su unikaliomis medinėmis lubomis ir Skulptūrų parke buvusios kapinės. Kur įmanoma, atkurti senieji dar iki 1910 metų buvę pylimai ir vandens grioviai, primenantys Amsterdamo kanalus. Įvestas koloritas ir istorinių medžiagų rinkinys, kurio būtų privaloma laikytis norint statyti senamiestyje bei istoriniame centre tam, jog išvengtume tokių pavyzdžių kaip „Pramogų bankas”.

Ir tai tik pradžia to, ką galima padaryti su mieste glūdinčiu potencialu. Svarbiausia yra suvokti, kad Klaipėdoje yra 763 metai vokiškos architektūrinės kultūros, turinčios visas galimybes konkuruoti su Gdansku ir kitais uostamiesčiais.

Po tokių permainų, atplaukiančius kruizinius laivus pasitiktų ne vietiniai „dangoraižiai“ – kurių yra pilna visame pasaulyje – o pilies ir bažnyčių bokštai. Visai kaip Taline ar Rygoje. Juk palyginus su šiais miestais, dabartinis Klaipėdos vertikalių peizažas yra lygus nuliui.

Senamiestyje turistų lauktų apjuosta grioviais bei pylimais pilis su riterio statula vidiniame kieme ir muziejumi viduje. Toliau – ryžių malūnas ir senieji sandėliai, vedantys link pasukamo Biržos tilto, už kurio, iš abiejų Dangės pakrantės pusių pasitinka istoriniai pastatai; Jono kalnelis ir Šv. Jono bažnyčia, atverianti miesto panoramą. Sugrįžimas į terminalą tiesiomis lyg liniuote nubrėžtomis gatvėmis per Anikės aikštę… Jau ši ekskursija, neabejotinai paliktų įspūdį ir leistų miestui nebūti užmirštam, laivui vos tik palikus uostą.

Klaipėdos unikalumas slypi jos riteriškoje kilmėje bei Vokiškoje raidoje ir tuo nepasinaudoti būtų nuodėmė. Šiuo atžvilgiu nereikėtų atstatymo darbų bei atkūrimo autentiško senamiesčio ir istorinio centro su pasukamu Biržos tiltu, atstatyta pilimi ir iškastais – kur įmanoma besiremiant istoriniais žemėlapiais – kanalais matyti kaip Lietuvos atmetimo ar pavojaus valstybingumui. Į tai reikėtų žvelgti kaip į galimybę sukurti branduolį, pritraukiantį kapitalą iš užsienio bei kitų vietų.

Lietuvoje daugiau nėra tokio didmiesčio su vokišku senamiesčiu ir jame esančiomis tiesiomis gatvėmis, tad kodėl tuo nepasinaudojus ir nepavertus prekinio miesto ženklu? Ir neapipynus šio produkto pasakojimais, legendomis apie riterius, Prūsiją, Vokietijos imperiją, Veimario Respubliką bei nacizmo pėdsaką pajūryje. Klaipėdos identitete yra užkoduota Vokietijos istorinis paveldas, kurio reikia didžiuotis ir matyti jame ne pavojų, o vertę, galinčią suteikti miestui taip reikalingos finansinės paramos bei gyvybės.


    2021-10-08

    14 komentarai “Klaipėda – nenušlifuotas turistinis produktas”

    1. AvatarUndinėlė (IP: 78.61.174.56)

      Uosto pinigai išplaukia iš uostamiesčio. Taip, jei būtų SENAMIESTIS , uoste padaugėtų darbo, laivų…
      Gal nėra abipusio supratimo.
      Gal reikia “užkišti” kitas Lietuvoj skyles.

    2. AvatarMiestietis (IP: 217.199.122.92)

      Beje siūlyčiau visiems pasidomėti ir prisidėti/prisiningti prie Klaipėdos Miestiečių Draugijos (KMD), jie šiuo klausimu dirba jau antri metai.
      Galima rasti ir Facebook ir Instagram.

    3. AvatarPinigų klausimas (IP: 188.69.208.78)

      Reikėtų paminėti dar vieną labai svarbų faktą: mes Lietuvos gyventojai amžinai save plakame ir verkiame, kad niekam nėra pinigų. Tai dažniausiai irgi yra kartais net neįgarsinta, o kartais išsakoma, diskusijos dalis, kai kalba pasisuka “Kodėl visgi tai nedaroma, kas ir kvailiui akivaizdu?”.

      Ir kai pradedam kalbėti apie pinigus siūlau visiems iškarto ir pagalvoti. KAIP gali būti, kad Klaipėdoje trūksta pinigų kultūriniam paveldui. Klaipėda yra DAUG mažesnė už Kauną ir Vilnių, vadinasi tam tikrų miesto poreikių turi mažiau ir tam reikia mažiau pinigų išlaikyti.

      Tuo pat metu Klaipėda turi legendarinį UOSTĄ – VALSTYBINĖS reikšmės esantį aukščiau miesto ir žmonių. UOSTAS generuoja didžiulius pinigus. Ir kaip pats UOSTAS didžiuojasi – tie pinigai yra tokio DYDŽIO, kad reikšmingai turi įtakos VISAI LIETUVAI.

      Štai mieli draugai ir nesusiveda galai. Mažesnis miestas su DIDŽIULIAIS generuojamais pinigais (kartu ir dusinamais miestiečiais tarša), bet NEGALINTIS/NEMOKANTIS aktyviai išnaudoti šitos puikios proporcijos SENOJO MIESTO KULTŪRINIAM PAVELDUI ATSTATYTI.

      Kur problema? TIKRAI NE PINIGUOSE. Problema savivaldybėje. Tikrai ten matosi daug KORUPCIJOS apraiškų, kurios akivaizdžios jau net mums “kvailiems”. O ten n-metų kiurksantys gudručiai tik pakalbėti gražiai, o šiaip tvarkosi SAVO reikalus ir dėl pačio MIESTO daro labai mažai.

      • AvatarPritariu (IP: 86.100.76.243)

        Mano nuomonė tokia pat. Nereikia nei Gdansko. pažiūrėkime į Kauną. Koks jis buvo prieš 10 metų, kai miesto valdžiai niekas nerūpėjo ir kaip jis atrodo dabar. Belieka laukti kol šis meras pasitrauks ir tikėtis, kad sekančiam Klaipėdos meruio rupės miestas taip, kaip rūpi Kauno merui. Miestui reikia šeimininko.

    4. AvatarUtopistas (IP: 86.100.137.239)

      Pirmiausia reikia su šaknimis išrauti korupciją miesto savivaldybėje.Kol ji vešės, visos geros iniciatyvos virs eiliniais pinigų “įsisavinimo” projektais ,kokių pastaruoju metu pilna

      • AvatarPritariu (IP: 217.199.122.92)

        100% taip

      • AvatarPritariu (IP: 217.199.122.92)

        Pati “Atvira Klaipėda” karčiu būdu sužinojo, jog viešinant korupciją – laukoa baudos ir brutualus teisinis užtildymas. Miestiečiai ir net pili

    5. AvatarMarius (IP: 88.118.67.251)

      Ar yra Lietuvoje labiau apleistas miestas negu Klaipėda?čia aišku retorinis klausimas.padekokime mums visiems jau taip seniai dirbančiam jazzmenui merui,tarptautinių laivų terminalas,senamiestis ,ką jau kalbėti apie gatvės ar šviesoforų reguliavimą,kaimai mūsų gimtinėje labiau sutvarkyti..

      • Avatar+- (IP: 188.69.208.78)

        Yra tų miestų visokių. Pvz.: Šiauliai, kad ir neapleistas, tvarkosi. Bet tvarkosi ne į tą pusę. Vietoj kultūrinio paveldo saugojimo, ten labiau jo naikinimas vyksta. Nors vizualiai “tvarkosi”. Pagrindinē aikštė betoninis kvapas be dvasios… Gatvės grįstos akmenimis panaikintos ir t.t.

    6. AvatarKlaipėdietis (IP: 83.181.120.141)

      Man tai labai patinka buvęs Baltijos kino teatras, tikras kultūros paveldas. Paminklas miesto biurokratams ir visom sušiktom partijom, visi tik liežuviais mala.

    7. AvatarNesvarbu (IP: 83.176.206.152)

      Straipsnis geras, bet stipriai pavėluotas.Tuo tarpu, kai Gdanskas sumaniai atstatinėjo istorinius paminklus, stengėsi išlaikyti bendrą vokiškos architektūros miesto atstatymo konsepciją, Klaipėdoje buvo griaunami istoriniai likučiai ir statomi ” stiklainiai”. Gdansko valdžioje , man regis, daugiau intelektualų, platesnio europinio mąstymo ir didesnio emocinio intelekto žmonių, o Klaipėdoje….Patys žinote. Gal dėlto, kad Gdanskas arčiau kultūringesnės Vokietijos? O Klaipėda – užkampis, provincija. Tai toks ir mentalitetas.

    8. AvatarEma (IP: 86.100.90.159)

      Protingi zodziai.Gerai butu jei valdzia pradetu kazka daryti,ne vien tik naujus objektus statytu,bet kazka ir restauruotu.Kodel kaip buvo po Karo juk kitose salyse valdzia ir zmones ,aukodavo kiekvienas savo miestui keleta rubliu,kad galetu atstatyti savo miestus.O pas mus sena griaunama ir statoma nauja kuri atejus laikui ir vertes netures.Senai sakoma restauruok sena daikta ir drink prie jo nauja.Duok dieve ,kad atsirastu protingu ir sirdimi malicious Klaipeda architektu.,kurie panaudoje savo idejas kazka seno atkapstytu atgaivintu.

    9. AvatarVitės gyventoja (IP: 86.100.169.240)

      KLASCO su savo geležies rūdos krova viską vistiek apjuodins juoduomis dulkėmis visą centrinę dalį.

    10. AvatarSs (IP: 78.57.205.97)

      Tai kiek reikia investuoti kad čia būtų bent kažkas panašaus kaip gdanske ar Rygoj ir kada tos investicijos planuoja kad atsipirks? Skamba kaip utopija.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt