Praėjusią savaitę paskelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) neskundžiama nutartis, nagrinėjant „Atviros Klaipėdos” skundą dėl Žurnalistų etikos inspektorės bei pirmos instancijos teismo sprendimo, susijusio su portale spausdintomis publikacijomis, gali būti peržiūrėta iš naujo – tai pirmadienį paskelbė LVAT pirmininkas Gintaras Kryževičius. Ar tai bus daroma, spręs speciali teismo kolegija, kuriai pirmininkas adresavo savo teikimą.

G. Kryževičiaus teigimu, šis sprendimas nesusijęs su visuomenėje kilusiu nepasitenkinimu dėl minėtos nutarties, kuria teismas pripažino „Atvirą Klaipėdą“ pažeidus duomenų apsaugos taisykles, kai buvo paskelbta, teismo nuomone, perteklinė informacija.

Pasak G. Kryževičiaus, teismo pirmininkui teisę siūlyti atnaujinti procesą suteikia Administracinių bylų teisenos įstatymas, „kai kyla rimtų abejonių dėl byloje, nagrinėtoje Vyriausiajame administraciniame teisme, priimto sprendimo ir jame taikytos materialiosios teisės aiškinimo taikymo, abejonių dėl tinkamo taikymo aiškinimo, t.y. kai kyla abejonių, ar teisingai išspręsta byla”.

Pirmininkui abejonių sukėlė tai, kaip teismo kolegija aiškino viešojo asmens sampratą bei Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taikymą.

Aiškinant viešojo asmens sampratą, pasak teismo pirmininko, „turi būti derinama keletas svarbių teisinių vertybių, kildinamų iš 22-ojo ir 25-ojo Konstitucijos straipsnių”.

„Viena vertus, suteikiama apsauga visam privačiam gyvenimui, kita vertus, kalbu apie 25-ąjį straipsnį, užtikrinama teisė rinkti informaciją ir skleisti ją”, – pažymėjo LVAT pirmininkas.

Tuo metu vertinant BDAR taikymą, pasak G. Kryževičiaus, „svertų sistema nebuvo visiškai tinkamai pritaikyta konkrečioje byloje”.

„Mano galva, teismas neparodė visų teisinių argumentų svaria forma, neišdėstė jų, dėl to kilo toks susirūpinimas žurnalistų bendruomenėje, teisinėje bendruomenėje, kuri susijusi su žiniasklaidos veikla ir kuri žino visus informacijos rinkimo ir skleidimo svarbius aspektus tiek, kiek tuo pačiu tai reikšminga ir saugant privatų asmenų gyvenimą”, – kalbėjo teismo pirmininkas.

Pasak R. Kryževičiaus, jo neįtikino LVAT teisėjų kolegijos argumentai, kas yra reikšmingiau, ar informacijos skleidimas apie asmenį, „kuris yra įmonės akcininkas, įmonės, kuri dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, t.y. vienaip ar kitaip gauna valstybės lėšas, mūsų visų biudžeto lėšas, ar tokių asmenų duomenų apsauga, užkertant bet kokius kelius kalbėti apie juos viešai”.

Jo nuomone, LVAT kolegijos nutarties argumentacija „yra nepakankamai svari”, todėl jis siūlo priimtą sprendimą peržiūrėti.

Jei pirmininko teikimui bus pritarta, bylą iš naujo nagrinės kita to paties teismo teisėjų kolegija.