Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-10-12 |
Klaipėdoje įsteigta nauja asociacija „Naujoji Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė“, prie kurios paprašyta prisijungti ir uostamiesčio savivaldybės. Tačiau politikai suabejojo, ar tai verta daryti, nes naujoje asociacijoje nėra žvejų atstovų.
Žvejai. Asociatyvi Martyno Vainoriaus nuotr.
„Artėja naujas ES finansavimo laikotarpis ir norint gauti lėšas iš Europos jūros reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo reikia įsteigti Žuvininkystės vietos veiklos grupę. Viena iš būtinų sąlygų, kad joje turėtų dalyvauti ir savivaldybė, tik taip vietos veiklos grupė galės teikti paraiškas gauti finansavimą. Ši asociacija įsisteigė vasarą, pateikė prašymą Klaipėdos savivaldybei prisijungti, todėl ir teikiame šį prašymą svarstyti miesto tarybai“, – Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariams aiškino Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė.
Ji pripažino, kad Klaipėdos savivaldybė pati planavo steigti tokią Žuvininkystės vietos veiklos grupę, bet ši naujoji asociacija aplenkė – įsisteigė ir pateikė prašymą prisijungti.
„Tokių prašymų prisijungti gali būti daug, nes visi laisvi steigti tokias asociacijas. Klaipėdos savivaldybė išnagrinėjusi šitos organizacijos prašymą, steigėjus, nemato priežasčių, kodėl atsakymas dėl prisijungimo turėtų būti neigiamas“, – tikino I. Butenienė.
Asociacijos „Naujoji Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė“ kol kas turi keturis narius, kurie yra ir jos steigėjai: viešosios įstaigos „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ ir „Tekantis vanduo“ bei dvi bendrovės „Gero vėjo žvejams“ ir „Ambertip“.
Grupės vadovu visuotiniame susirinkime išrinktas Bartas Markevičius, kuris yra viešosios įstaigos „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ direktorius.
„Priešistorę visi puikiai žino, kokios negeros patirtys buvo su buvusia grupe. Tai mūsų tikslas yra iš dalies išsaugoti buvusio laikotarpio lėšas ir žvilgsnis į ateitį dėl naujojo finansavimo laikotarpio, kad galėtume tą grupę išlaikyti ir turėti skaidrią, lygiateisišką, tolerantišką ir suvaldomą. Grupėje dabar mums trūksta tik savivaldybės. Mes sustabdėme naujų narių priėmimą, kad sprendimus galėtume priimti kartu su savivaldybe, kad galėtume kontroliuoti. Savivaldybei prisijungus, galėtume atrinkti naujus narius, kurti strategiją. Naujam finansavimo laikotarpiui Lietuvai numatyta 12 mln. eurų, tikėtina, kad Klaipėdos miestui galėtų tekti apie 2 mln. eurų. Mes manome, kad bendromis pastangomis Klaipėdoje už šiuos pinigus galime daug ką padaryti“, – Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariams dėstė B. Markevičius.
Tačiau naujosios asociacijos steigimas ir veikla kai kuriems politikams jau sukėlė abejonių. „Man šiek tiek nesuprantama ir nesuvokiama, kai kalbama apie pinigus, o ne apie strategiją. Atsidarau jūsų asociacijos interneto puslapį ir atrodo, kad tai baldų salonas, o ne žuvininkystės sektoriaus asociaciją. Aš pasiūlyčiau jums būti atviriems, inicijuoti atvirą kvietimą žuvininkystės sektoriaus verslams jungtis ir kurti bendrą juridinį vienetą, Klaipėdos savivaldybei taip pat dalyvaujant. Gal viskas gerai su jumis, bet pati pateikimo forma neparuošta ir turite būti labiau atviri žuvininkystės sektoriui. Bijau šiandien priimti sprendimą dėl Klaipėdos savivaldybės dalyvavimo šitoje asociacijoje“, – abejones dėstė komiteto narė Alina Velykienė, kuri balsuodama susilaikė.
Jai pritarė ir Viktoras Senčila, kuris pastebėjo, kad šios žuvininkystės grupėje nėra nė vienos žuvininkystės įmonės ar kitų šios srities atstovų.
„Dabar yra keturi asociacijos steigėjai. Miestiečiai, bendruomenė žino, kokia buvo patirtis su prieš tai buvusia grupe, tad kviesti prisijungti į naują grupę, kurioje dar nėra savivaldybės, yra labai sudėtinga. Prisijungus savivaldybei, bus rengiama strategija, atsižvelgiant į miesto poreikius, kad ji labiausiai atitiktų bendruomenės interesus“, – teigė viešosios įstaigos „Tekantis vanduo“ atstovas Raimondas Kivylius.
Keturi komiteto nariai balsavo už tai, jog Klaipėdos savivaldybę prisijungtų prie naujosios asociacijos veiklos, o trys susilaikė. Bet galutinį žodį tars miesto taryba.
Šiemet sausį Klaipėdos miesto taryba nusprendė, jog Klaipėdos savivaldybė turi išstoti iš asociacijos „Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė“. Toks sprendimas priimtas, nes „pasigendama skaidrumo milijoninės paramos siekiančios asociacijos veikloje“.
„Esminis dalykas, kurio siekia savivaldybė, pasitraukdama iš Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės – sugriauti galimas pinigų dalybų schemas ir patikinti, kad savivaldybė tokiuose abejotino skaidrumo projektuose nedalyvauja ir nedalyvaus“, – pranešime spaudai šiemet sausį cituotas Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Sprendimą dėl uostamiesčio savivaldybės dalyvavimo asociacijos KŽVVG veikloje narės teisėmis Klaipėdos miesto taryba priėmė 2015 m. spalį.
2018 m. sausį Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) su KŽVVG buvo pasirašiusi paramos sutartį, pagal kurią KŽVVG vietos plėtros strategijai skirta beveik 2,5 mln. Eur parama. Tačiau pernai liepą NMA priėmė sprendimą, kuriuo ŽVVG buvo pritaikyta sankcija – nutraukta minėta sutartis ir įpareigota grąžinti išmokėtos paramos dalį (108,3 tūkst. Eur). KŽVVG nariais buvo Klaipėdos savivaldybės administracija, Tarptautinė žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacija „Baltijos vienybė“, Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrija „Smiltelė“, UAB „Melnragės molas“, M. Rumsko individuali įmonė, T. Areškevičiaus individuali įmonė, VšĮ Baltijos žuvų regionas, MB „Jūrinio saugumo sistemos“, VšĮ„Lietuvos marinistinės kultūros paveldo išsaugojimo centras“, VšĮ „Tekantis vanduo“, UAB „Spika“, UAB „Ingida“, Arvydas Žiogas, Benas Šimkus, UAB „Friedricho pasažas“, UAB „Molas takas“, UAB „Mini molas“, Klaipėdos universitetas ir Lietuvos jūrų muziejus.
Parašykite komentarą