Užimtumo tarnyba teigia, jog sulaukia nemažai paklausimų dėl reikalavimų, susijusių su galimybių pasu, o viešojoje erdvėje teigiama, kad galimybių pasas darbo ieškantiems klientams apriboja įsidarbinimo galimybes.
„Tinkamo darbo pasiūlyme nėra nurodytos aplinkybės, susijusios su galimybių paso turėjimu. Šis pasas nėra kvalifikacinis reikalavimas, kurį darbdavys galėtų nurodyti laisvos darbo vietos aprašyme, ir kuris galėtų įtakoti sprendimą vertinant, ar darbo pasiūlymas atitinka tinkamą darbą“, – pranešime cituojama Užimtumo tarnybos Priemonių ir paslaugų priežiūros skyriaus vedėja Lijana Vaitkuvienė.
Akcentuojama, kad galimybių paso neturėjimas Užimtumo įstatyme nėra paminėtas ir prie svarbių pateisinamų priežasčių darbo ieškantiems asmenims atsisakant Užimtumo tarnybos paslaugų ar motyvuojant neatvykimo priimti darbo pasiūlymo arba atsisakant priimti darbo pasiūlymą. Tokį atsakymą pateikiantiems darbo ieškantiems asmenims, bus taikoma sąlyga dėl bedarbio statuso netekimo (be teisės į bedarbio statusą 6 mėn.).
Rugsėjį šalies darbdaviai įregistravo 66,1 tūkst. darbo pasiūlymų. Tai – didžiausias darbo jėgos poreikis, fiksuotas Užimtumo tarnybos laisvų darbo vietų registre per trisdešimt metų.
Spalio 1 d. šalyje buvo registruota 195,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 7,6 proc. (16 tūkst.) mažiau nei prieš mėnesį. Rugsėjį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 25,2 tūkst. naujų klientų, tai yra 3,7 tūkst. (17,2 proc.) daugiau nei rugpjūtį. Palyginti su 2020 m. rugsėju, darbo neturinčių asmenų registravosi 31,6 proc. mažiau.
Net 40 proc. registruotų asmenų yra nekvalifikuoti. Nekvalifikuoto darbo ieško beveik trys penktadaliai (58,8 proc.) asmenų, kurių registruoto nedarbo trukmė – ilgesnė nei dveji metai.
Tegul moka bent tinkamai. Nori už 430 kad dirbtu. Teisingai žmonės daro