Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras spalio 22 ir 23 dienomis pirmą kartą Žvejų rūmų scenoje po didelio publikos susidomėjimo sulaukusių pasirodymų elinge pristatys du vienaveiksmius šokio spektaklius – „Stabat Mater“ (pagal Giovanni Battista Pergolesi muziką) ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“. Abu spektakliai publiką užburia išraiškingu šokiu, gilia dramaturgija, tačiau „Stabat Mater“ publikos pojūčius sustiprina KVMT orkestro styginių grupės atliekama muzika ir solisčių balsais, o „Šventasis pavasaris“ išskirtinis tarsi iš dangaus pasipilančiu vandeniu.  

Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“. Martyno Aleksos nuotr.

Kad scena netaptų baseinu 

Kaip Muzikinis teatras ruošiasi išskirtiniam spektakliui, kokio Žvejų rūmų scenoje dar nėra buvę, pasakoja Pastatymų tarnybos vadovas Aivaras Tarvydas.

„Pastatymų tarnybai šių dviejų vienaveiksmių šokio spektaklių perkėlimas iš Klaipėdos festivalio scenos elinge į Klaipėdos Žvejų rūmus – lyg antra premjera. Skiriasi scenos išmatavimai, skiriasi techninės galimybės kabinant apšvietimą, scenos audinius, specialiuosius efektus. Kaip žinia, spektaklio „Šventasis pavasaris“ scenografijoje yra naudojamas didžiulis kiekis vandens. Kai spektaklis buvo pristatomas elinge, vandens kiekis buvo reguliuojamas atsižvelgiant tik į norimą efektą, o šiuo atveju tenka viską nuodugniau apgalvoti, apskaičiuoti. Reikia mąstyti ne tik kaip pasiekti reikiamą vizualumą, bet ir vandeniu neužtvindyti patalpų. Svarbu, kad po šio spektaklio parodymo scena netaptų nauju, visuomenei prieinamu, baseinu“, – juokauja A. Tarvydas. 

Anot pastatymų profesionalo, tokio pobūdžio spektaklis, kai didžiulis kiekis vandens kriokliais krenta iš viršaus ant scenoje šokančių baleto artistų, scenai tarsi pirmas „krikštas“. „Jau esame suplanavę kaip vandenį sulaikyti scenoje, kad nei menkiausias lašelis nepatektų ant naujai išklotų grindų! Vizualiai žiūrovai matys tik įprastą sceną, o techniškai tai bus tarsi vandenį sulaikantis baseinas. Kad sėkmingai ir laiku išpiltume vandenį ant šokėjų, pritaikysime aukštalipių naudojamą virvių sistemą. Atlikus bandymus, tai puikiai pasiteisino“,- tikina Pastatymų tarnybos vadovas. 

Spektaklio „Šventasis pavasaris“ metu planuojama „išpilti“ apie trečdalį kubo šilto vandens, kuris bus pašildomas iki šokėjams komfortiškos šilumos, taip saugant baleto artistų sveikatą. Po pasirodymo vanduo bus susiurbiamas pramoniniais siurbliais. 

„Didelius iššūkius keliantys spektakliai tarsi Muzikinio teatro perpetuum mobile: visas kolektyvas susikaupia ir užtikrintai juda pirmyn tobulėjimo, sėkmių ir pamokų keliu. Aš labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi būdamas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dalimi, nes tai teatras neturintis savo „namų“, kuris drąsiai priima ir puikiai susitvarko su didelius iššūkius keliančiais pastatymais“,- sako A.Tarvydas. 

Spektakliuose šoka KVMT baleto solistai Ksenija Jermakova, Danylo Butenko, Iryna Suslo, Illia Temchenko, Daria Verovka, Arshak Gyozalyan, Oleksandra Borodina, Roman Semenenko ir visa baleto trupė.

Gyvenimiškos tiesos publikai atskleidžiamos ne vien šokio kalba. Baleto artistams talkina G. B. Pergolesi „Stabat Mater“ muziką atliekanti KVMT simfoninio orkestro styginių grupė bei dvi solistės: Beata Ignatavičiūtė ir Viktorija Bakan. Dirigentas – KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis. Vargonais groja Narine Stepanyan. 

Spalio 22-ąją „Stabat Mater“ debiutuoja KVMT baleto trupėje šokančios amerikietės – Anaka Mae Weiss ir Liliana Watson, o „Šventajame pavasaryje“ – Anna Chekmarova ir Kirstin Zahradnick. Spalio 23 d., kaip spektaklio „Šventasis  pavasaris“ solistė debiutuos – Ksenija Jermakova. Palinkėkime sėkmingo debiuto! 

Pirmas pastatymas Lietuvoje 

Du vienaveiksmius baletus jungia moteris ir jos nepaprasta stiprybė, kylanti iš nuolankaus susitaikymo su tuo, kas jai skirta. Susitaikymas su likimu ir iš jo kylanti galia labiau būdinga moterims: „Stabat mater“ atveju moteris nuolankiai priima nukryžiuoto sūnaus auką, o „Šventajame pavasaryje“ ji pati pasirenka būti paaukota. Kūrėjai šokio kalba pasakoja apie susitaikymą, viltį ir viską nuplaunantį vandenį. Per vieną vakarą skirtingomis trajektorijomis skleidžiasi abi aukojimo(si) istorijos.  

Šokio spektaklius KVMT sukūrė tarptautinė Slovėnijos ir Ispanijos menininkų komanda, vadovaujama vieno ryškiausių Europoje šiuolaikinio šokio choreografų, Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupės vadovo Edwardo Clugo. „Stabat Mater“ statė choreografas E. Clugas ir jo asistentas Gaj Žmavc, scenografas bei kostiumų dailininkas Jordi Roig (Ispanija), šviesų dailininkas Tomaž Premzl (Slovėnija). Igorio Stravinskio

„Šventojo pavasario“ kūrybinėje grupėje be E. Clugo ir G. Žmavc dirbo scenografas Marko Japelj (Slovėnija), kostiumų dailininkas Leo Kulaš (Slovėnija), šviesų dailininkas Tomaž Premzl (Slovėnija). Publikos pripažinimą savo abstrakčia, minimalistine šiuolaikinio baleto kalba bei netikėtomis, provokatyviomis klasikinio repertuaro interpretacijomis pelniusiam E.Clugui Klaipėda tapo pirmu kūrybiniu uostu Lietuvoje.