Seimo Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė ir Seimo narys, klaipėdietis Audrius Petrošius spalio 15–17 dienomis lankėsi Taline ir susitiko su Estijos Respublikos rinkimų komisijos pirmininku Arne Kuitme (Arne Koitmäe), Rygikogo nariais, kur aptarė Estijos balsavimo internetu patirtis.

Seimo nariai su Estijos Respublikos rinkimų komisijos pirmininku Arne Kuitme (Arne Koitmäe).

Estija internetinį balsavimą taiko jau nuo 2005 metų. D. Asanavičiūtės teigimu, per daugiau kaip penkiolika metų internetinis balsavimas Estijoje pasitvirtino ir dabar taip balsuoja apie 40 proc. rinkimų teisę turinčių Estijos piliečių, o pasitikėjimas internetiniu balsavimu yra net 67 proc. Balsuojama atsisiuntus programą savo kompiuteryje, patvirtinus identitetą arba asmens tapatybės kortele per skaitytuvą, arba mobiliuoju parašu. A. Koitmae teigimu, per visą laikotarpį sistema nepatyrė kibernetinių atakų ar bandymų keisti rinkimų rezultatus.

D. Asanavičiūtė atkreipia dėmesį, kad nors internetinio balsavimo įdiegimas labai nepadidino balsuojančiųjų skaičiaus pačioje Estijoje, tačiau balsuojančiųjų diasporoje skaičius ūgtelėjo pastebimai.

„Užsienyje gyvenančių Estijos piliečių skaičiuojama apie 75 000. Nepaisant to, kad 2003 metais užsienyje balsavo 1915 piliečiai ir diegiant internetinį balsavimą buvo abejojama, ar tai apskritai reikalinga diasporai, kiekvienus rinkimus balsuojančiųjų užsienyje skaičius didėjo. O paskutiniuose, 2019 metais vykusiuose parlamento rinkimuose balsavo jau 6454, iš jų – 4347 balsavo internetu”, – pranešime cituojama D. Asanavičiūtė.

Pasak A. Petrošiaus, siekiama iki 2024 m. Seimo rinkimų suteikti galimybę užsienyje gyvenantiems lietuviams balsuoti elektroniniu būdu. Tai, pasak jo, papildytų jau dabar egzistuojančias priemones – balsavimą konsulinėse įstaigose ir balsavimą paštu. Seimo nario nuomone, elektroninis balsavimas būtų saugesnis nei balsavimas paštu.

„Manau, kad elektroninis balsavimas gali būti kur kas labiau personalizuotas ir saugus, lyginant su balsavimu paštu, kai egzistuoja tikrai daug žmogiškojo faktoriaus, laiškų pasimetimo ar vėlavimo, be to, tai išspręstų didelių atstumų problemą vykstant balsuoti”, – teigia A. Petrošius.

Pasak jo, Estijos pavyzdys rodo, jog balsavimas tam skirtose vietose užsienyje išliko gana stabilus, ir „tai leidžia manyti, kad būtent elektroninis balsavimas sudarė prielaidas užsienyje gyvenančių tautiečių, siejančių save su Tėvyne, aktyvumo augimui ir ryšio išlaikymui“.

„Atsižvelgiant į laikmetį, kuomet Estijoje buvo priimti sprendimai diegti elektroninio balsavimo sistemas, Lietuvai dalis internetinio balsavimo iššūkių jau atkrinta: nepaisant to, kad Estijoje identifikavimui, pasirašymui ir kitoms viešosioms paslaugoms yra labai plačiai naudojamos tapatybės kortelės su tam skirtomis funkcijomis, šiandien jau ir Lietuvoje turime gerai išvystytas asmens identifikavimo sistemas – mobilius parašus, SMART ID ir kitas, kurios yra taikomos kasdieniame mūsų gyvenime ir yra saugios. Mums lieka pasirūpinti balsų saugumo klausimais – kodavimu ir atkodavimu, užtikrinant balsuojančiojo anonimiškumą, balsų skaičiavimo sistema ir dubliavimo galimybių, kai balsuojama ir elektroniniu būdu, ir atvykstant į balsavimo vietą, panaikinimu. Normalu, kai galioja paskutinis balsas, todėl svarbu, kad sistema veiktų tinkamai sprendžiant šiuos iššūkius”, – teigia A. Petrošius.

Pasak jo, Lietuva gali pasiremti Estijos pavyzdžiu ir įsigyti jau egzistuojančias sistemas, jas pritaikyti savo poreikiams ir 2024 metais išbandyti jų veikimą užsienyje.