Visai neseniai džiaugėmės pagaliau patvirtintu bendruoju planu, kuris brėžia miesto urbanistinę trajektoriją mažiausiai dešimčiai metų į priekį. Vis dėlto miestiečių gyvenimo kokybė grįsta ne vien „kietaisiais“ infrastruktūriniais klausimais. Ne ką mažiau, o gal net ir daug daugiau, svarbūs klausimai susiję su darbo užmokesčiu ir socialinių poreikių tenkinimu.
Vertinant 2018 metais pasiektus rezultatus, Laisvosios rinkos instituto skelbiamame Lietuvos savivaldybių indekse Klaipėdos miestas nežymiai atsiliko nuo Vilniaus ir užėmė antrąją vietą tarp didžiųjų miestų. Sudarant šį indeksą vertinami tokie kriterijai kaip sveikatos ir rūpybos, švietimo, komunalinių, transporto paslaugų prieinamumas ir patrauklumas. Atsižvelgiama į miesto patrauklumą investicijoms, turo ir biudžeto valdymą neišplečiant administracinio aparato. Paanalizavus miesto tarybos posėdyje pristatytą 2013-2020 m. strateginio plėtros plano ataskaitą, veta apžvelgti situaciją, kur miestas yra šiandien.
Kalbant apie viešojo transporto kokybę mūsų mieste tenka konstatuoti, kad transporto infrastruktūros kokybė per pastaruosius dvejus metus pablogėjo. Martyno Vainoriaus nuotr.
Klaipėdos pasiekimai 2018 ir 2020 metais – žingsniai atgal
Iš tiesų Vytauto Grubliausko valdančiajai daugumai tikrai negresia išplėsti miesto administracinio aparato. Tačiau ne dėl to, kad tikslingai siekiama efektyvesnio miesto valdymo. Paprasčiausiai dėl to, kad gabūs ir darbštūs jauni specialistai pamažu palieka savivaldybės administraciją nuvarginti stagnacijos ir kitų negatyvių aspektų. Ir tai nėra vienintelė liūdinanti tendencija.
Liūdina situacija susijusi su miestiečių darbo užmokesčio augimo tempais. Šiuo klausimu Klaipėda ilgą laiką buvo antra po Vilniaus, tačiau šiais metais mus aplenkė ir Kaunas.
Laikinoji sostinė kartu su Vilniumi ir Šiauliais mus lenkia ir gyventojų skaičiaus augimu. Mūsų gyventojų skaičius šiemet augo 0,39 procento, tuo tarpu kituose didmiesčiuose – nuo 0,87 iki 1,6 procento. Taip, dažnu atsakymu, paaiškinančiu tokius skirtumus, tampa faktas, kad Kaunas ir Vilnius išplėtė savo teritoriją prijungdami priemiesčius. Tuo metu Klaipėdoje svarstytos panašios iniciatyvos užgeso, miestas nepasiūlo patrauklių teritorijų nekilnojamojo turto vystytojams, tad norintys turėti nuosavą namą priversti ieškoti alternatyvų už miesto ribų, o tai jau ir mokesčių į miesto biudžetą praradimas.
Nemokamas viešasis transportas. Kur jis?
Prieš kelis metus girdėjome kai kurių politikų pažadus sukurti nemokamą viešojo transporto sistemą visiems klaipėdiečiams. Nemanau, kad valdančioji dauguma šią idėją šioje kadencijoje dar ketina įgyvendinti. Viskas ką gavome „dovanų” pastaruoju metu – tai pabrangęs viešasis transportas bei didesnis automobilių parkavimo mokestis.
Apskritai, kalbant apie viešojo transporto kokybę mūsų mieste, tenka konstatuoti, kad transporto infrastruktūros kokybė per pastaruosius dvejus metus pablogėjo. Autobusų, kurių amžius neviršija 15 metų, dalis miesto viešajame transporte 2018 m. sudarė 67 %, o 2020 m. – 55%. Transporto priemonių, varomų alternatyviuoju kuru, dalis miesto viešajame transporte 2018 m. sudarė 36%, o 2020 m. – 26%. Keliais procentais mažiau turime transporto priemonių, kurios yra pritaikytos senyvo amžiaus ar riboto judumo žmonėms.
Veikiausiai, diskutuoti apie darnaus judumo viziją mūsų mieste, girdint tokius faktus, tikrai neverta.
Entuziazmo ar komptencijų stoka?
Atliekamuose savivaldybių veiklos tyrimuose dažnai didžiausi balai atitenka toms savivaldybės, kurios skatina privačias investicijas ir iniciatyvas. Mūsų miesto vystymasis per pastaruosius dvejus metus sumažino tempą. Pavyzdžiui, 2018 metais Klaipėdos mieste buvo išduoti 526 statybos leidimai, o 2020 metais – 39 mažiau.
Gęsta ir smulkusis verslas – išduotų verslo liudijimų skaičius, tenkantis 1000-iui gyventojų 2018 m. buvo 49, o 2020 m. – tik 41.
2018 metais buvome atlikę reprezentatyvią klaipėdiečių apklausą, kurios tikslas buvo nustatyti, kaip klaipėdiečiai jaučiais gyvendami savo mieste. Tuokart Klaipėdos miesto patrauklumą gyventojai įvertino 8,4 balo iš 10. 2019 m. šis balas sumažėjo iki 7,7. Nenoriu būti blogu pranašu, bet manau, kad šiandien atlikta analogiška apklausa duotų dar blogesnius rezultatus.
Tai – tik dalis ataskaitoje pateiktų rodiklių, kurie leidžia konstatuoti, kad šiandien mums trūksta ir entuziazmo, ir kompetencijų ne vien siekti naujų gerų rezultatų, bet ir progresyviai judėti į priekį. Valdančiajai daugumai trūksta ir gebėjimų išlaikyti tai, ką jau buvome sukūrę.
Manau, kad miestui reikia naujų idėjų ir sprendinių, kurie padėtų mums lyderiauti ne tik tarp Lietuvos, bet ir tarp Baltijos regiono didmiesčių.
tai nebent kokį Skuodą valdyti (neįžeidžiant Skuodo), nes valdytojai tai yra liūdnoki ir nykoki.
Gal p. Budinas savo logotipą už 20 tūkst. būtų pridėjęs prie straipsnio, būtų proga prisimint dar vieną buvusios valdžios nuopelną.Nežinau tų procentų, kuriais autorius matuoja miesto gerovę, bet iš šalies matosi, kad visos valdžios dirba sau, ir jokios gerovės nebus,kol (stebuklingu būdu) neatsiras pilietinė visuomenė, miesto gyventojai, kuriems tikrai rūpės Klaipėdos ateitis.Valdžiagyvių interesas visai kitas
As vis laukiu ir laukiu, metai po metu, ir vistiek nei vieno karto nei vienas is Klaipedos „ambasadoriu” neuzsimine net vienu sakiniu ka butina šlifuoti ir gerinti cia. Ypac turistu atzvilgiu tai labai matosi, kurie visad ta pati visi sako apie sveciavimasi Klaipedoj, apie investuotuojus kuriems tai žūtbūt svarbu, gyventojams kurie perkele savo gyvenimus cia arba pasiliko cia kai galejo kitur kraustytis, ir tt. Klientu aptarnavimas!!!! Customer service. Klaipedoj yra vienas is blogiausiu aptarnavimu aplamai. Jus tiek cia investuojat, bet i faina istaiga ar restorana, ar muzieju, parduotuve iejus visad gausi ta pati pikta veida, jokio „small talk” su klientais, vien naglumas, akiu draskymas. Statistiskai paskaiciavus zinoma. Nemokejimas pasiulyti prekiu ar siaip pabendravimas,. Bijai paklausti klausima, nes zinai kad arba supyks, arba juoksis is taves, arba pasakys „na visu skirtingi skoniai, tai nezinau koki deserta pasiulyti”, kalba su klientais bet kaip, saukia prie visu, saiposi, apgauna, nesisypso ir tt. Jus sita sutvarkykit. Tai darbdaviu pareiga ismokinti savo darbuotojus. Klientai pagrindinis ekonominis saltinis. Be ju nebus algos, arba bus apyvarta neoptimali. Pasiūlę puiku aptarnavima ir ismokine darbuotojus kaip elgtis ir prekiauti pasiektumet min 3 kartus daugiau. Visi pabuve klaipedoj is uzsienio zavisi klaipeda bet nekencia aptarnavimo ir del to nenori grizti. Tai kiek pinigu prarandama. Vienas patenkintas klientas /turistas atnes jums dar kokius 30 klientu/turistu. Nepatenkintas 0. Atsibuskit pagaliau! Va jums ideja!
Gerai zmogus sako. Tuoj pavirsim i provincija…
Klaipėda- vienintelis iš Lietuvos didmiesčių, kur gyventojų skaičius mažėjo, kitur jis augo, nesvarbu, kad kai kur ir nežymiai. Tad visi tie instituto reitingai tik Nemuno šalies pasakos. Nepasitenkinimas miesto valdžia bene didžiausias Lietuvoj. Bet už budinus nebalsuočiau niekada. Dėkui Dievui, Kongas žada iš akiračio dingti…
Nejuokinkit žmonių!Kai dar nebuvo pandemijos ir kitų problemų , nesugebėjot tinkamai valdyti miedto ir todėl prapylėt rinkimus. O dabar vėl siekiate grįžti! Ačiū, už jus tikrai nebalsuosiu!
Kada baigsit zaisti politinius zaidimelius smelio dezeje? Miestas vienas ir interesas turi buti vienas, o siaip bent per langa ziurint reikalai Klaipedoje i prieki juda ne leciau, o gal net ir greiciau nei prie Budino, nepaisant pandemijos ir Baltarusijos. Sekancia kadencija, nesvarbu kas bus valdzioje turetu buti dar geriau vien del pradetu projektu uzbaigimo sukurto pagreicio.
Tai kad tekste pateikti objektyvūs skaičiai, kurie rodo minusus. Jeigu esi iš valdančiosios daugumos, tai ir prisipažink, o ne makaronus kabinėk.
tokius pat skaicius buvo galima pateikti ir Budino laikotarpiu, ka tuo metu opozicija ir dare, ir anot jo viskas buvo puiku, tai kaip cia taip? Siandien Klaipedoje mirs kazkiek zmoniu ir tai objektyvus skaiciai, bet teigti, kad del to visa Klaipeda ismirs yra nesamone 😉
Beja as palaikiau tiek ana dauguma tiek sita, nepalaikau tik nekonstruktyvios ir neobjektyvios kritikos.
Po Budino išėjimo, miesto tvarkymosi pokyčiai matomi. Miestas tvarkosi, išskyrus uosto, klasko zonas bei mūsų apverktinos būklės senamiestį ir apgriuvusią, baisiais fasadais H. Manto gatvę. nejaugi negalima pasisemti iš kauno , Vilniaus įdėjų ir įkalbinti H.manto gatvėje gyvenančių žmonių pradėti savo apgriuvusių namų renovacijas. Vilnius valdžia nusprendė prisidėti prie tokių renovacijų. O Kauno unikalumo iki šiol nesuprantu, kaip jie sugebėjo visų gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų fasadus renovuoti? Gal verta Klaipėdos valdžiai gerosios praktikos ne užsienyje , o Kaune ir Vilniuje pasisemti?
Vien Baltijos kino teatro atstatymo istorija ko verta, visas romanas išeitų, o dabar dar tas locmanų namas prisidėjo, malūno griuvėsiai, dar šimtmečiams „archeologų” išknistos duobės senamiestyje… Rankų kojų pirštų neužtektų Klaipėdos gėdai suskaičiuoti.
2021 spalio 14 07:00:00
Jadvyga Bieliavska, Ketvirtadienį Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Juozas Baublys parlamentui ketina pateikti Miškų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti miškų žemėje formuoti rekreacines teritorijas.Miškų įstatymo pataisas inicijavo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantys parlamentarai Juozas Baublys, Eugenijus Gentvilas, Jonas Varkalys.
Kai karavanas eina ir šunys loja, jei karavanas stovi ir šunys tyli. Karavane, toliau pirmyn!!!
žiaurus. Užuojauta budinui. Miesto bendrajame plane, ne be tamstos rūpęsčio, atvertos tokios galimybės ilgai krautis į seifą iš verslo renkamą duoklę „už pagalba” keičiant sklypų paskirtis, o iš tavęs atėmė raktą nuo kabineto, kur padėtas seifas. Jau viskas pasibaigė? Dabar jau už Melnragių, Girulių sklypus, uostų plėtras mylimas Verslas nieko nebeatneš, o dar ir maitintojos Hidrostatybos neliko. Tikrai apmaudu, tokie įdirbiai ilgai ateičiai padaryti ir še tau devynios, tas Grubliauskas viską atėmė ir kažkokiam šoferiui Neniškiui atidavė. O kaip malonu buvo pravėrus seifuką ir mylimai aplinkai trupinių pabarstyti.
Smagu skaityti žinomo viešojo transporto aplologeto gerb. Sauliaus nuopelnus, savo kadencijos laikotarpiu. Jie visų Klaipėdos viešojo transporto žinovų tikrai nepamiršti. Taip pat norėtųsi priminti, kad 2018 m. tą naujų transporto priemonių amžiaus šuolį davė 30 naujų maršrutinių taksi integravimas į bendrą viešojo transporto sistemą. Pačio Budino nuopelnus šiam projektui manau daug kas dar atsimena… 🙂 o transporto priemonių kokybinė dalis mažėja dėl to, kad KKt pastaruoju metu kuria daugiau rajoninių maršrutų, kur kokybiniai rodikliai užsakomi gerokai kuklesni…
Mistiniams budinų „laimėjimams” atėjo metas juos dar labiau pagarsinti.
Beje, mielas budinai, su Klaipėdos tramvajaus galimybių studija (jos kaina) dar ilgai tamstos niekas Klaipėdoje neperspjaus. Nei Vilniuje, nei Kaune.